Kategorija
120 Biblijos eilutės apie pranašus
Dievas išsirinko pranašus, kad perduotų savo valią žmonėms. Dažnai jiems tekdavo įspėti apie nuodėmingų veiksmų pasekmes ir raginti garbinti bei paklusti vieninteliam tikrajam Dievui. Jų darbas ne visada buvo lengvas – jie susidurdavo su pasipriešinimu ir atstūmimu tų, kurie atsisakydavo klausyti jų žinios.
Sename Testamente sutinkame tokius pranašus kaip Izaijas, Jeremijas, Ezechielis, Elijas ir Eliziejus. Šie žmonės regėjo dieviškus apreiškimus ir vizijas, kuriomis dalinosi su Izraelio tauta. Jų žodžiai, kupini išminties ir meilės Dievui, skatina susimąstyti apie savo santykį su Juo.
Viena pagrindinių pamokų, kurias galime išmokti iš pranašų pasakojimų, yra ištikimybės ir atgailos svarba. Pranašai ragino žmones palikti blogio kelius ir grįžti pas Viešpatį. Per jų žinią galime matyti, kaip Dievas troško artimo ir atsidavusio ryšio su savo tauta, bet taip pat ir kaip Jis reikalavo paklusnumo ir teisingumo.
Šiandien, blogio ir sugedimo pasaulyje, svarbu, kad Dievo pranašai išlaikytų glaudų ryšį su Šventąja Dvasia. Taip jie nebus suklaidinti, neapgauti ir nepriims nieko, kas verstų juos kalbėti tai, ko Dievas nėra kalbėjęs. Raginu saugoti savo širdis šventume ir dorume, tvirtai laikytis Viešpaties įstatymų ir principų.
Imkite, broliai, kentėjimo ir ištvermės pavyzdžiu pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties vardu.
Vis dėlto Aš nuolat siunčiau savo tarnus, pranašus, ir sakiau: „Nedarykite to pasibjaurėtino dalyko, kurio Aš nekenčiu.“
Aš pakelsiu iš jų brolių pranašą, panašų į tave, ir įdėsiu savo žodžius į jo lūpas. Jis kalbės jiems, ką jam įsakysiu.Kas nenorės paklusti mano žodžiams, kuriuos jis kalbės mano vardu, iš to pareikalausiu atsakyti.
Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui, kad Nebukadnecaras, Babilono karalius, ateis ir užpuls Egipto žemę.
„Pažinau tave prieš sutverdamas motinos įsčiose, prieš tau išeinant iš jų aš pašventinau tave ir paskyriau pranašu tautoms.“
Aš siunčiau savo tarnus pranašus, anksti keldamas ir sakydamas: „Atsisakykite piktų savo kelių ir keiskite savo elgesį, nesekite svetimų dievų ir netarnaukite jiems, tai jūs ilgai gyvensite krašte, kurį daviau jums ir jūsų tėvams.“ Bet jūs nekreipėte dėmesio ir neklausėte manęs.
Jis kalbėjo: „Žmogaus sūnau, stokis, Aš kalbėsiu su tavimi.“Jam pradėjus kalbėti, dvasia pastatė mane ant kojų, ir aš klausiausi kalbančiojo.Jis tarė: „Žmogaus sūnau, Aš siunčiu tave pas Izraelio žmones, pas maištingą tautą, kuri maištauja prieš mane. Jie ir jų tėvai priešinosi man iki šios dienos.
Taip sako Viešpats Dievas: „Argi ne tu esi tas, apie kurį senovėje mano tarnai, Izraelio pranašai, kalbėjo, kad Aš tave prieš juos atvesiu?
Aš girdėjau Viešpaties balsą. Jis klausė: „Ką man siųsti? Kas bus mūsų pasiuntinys?“ Aš atsiliepiau: „Aš čia, siųsk mane!“
Jona ėjo per miestą vieną dieną. Jis skelbė: „Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninevė bus sunaikinta!“
Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus.“
Viešpats kalbėjo per pranašą Jehuvą, Hananio sūnų, prieš Bašą ir jo namus už tai, kad jis darė pikta Viešpaties akivaizdoje, sukeldamas Jo pyktį savo darbais, kaip Jeroboamo namai, ir dėl to, kad juos išžudė.
Paskui Jėzus jiems tarė: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašuose ir Psalmėse.“
Viešpats siuntė jiems pranašų, norėdamas juos susigrąžinti, kurie įspėjo juos, tačiau jie neklausė.
Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs tėvams per pranašus,o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius.
Taip sako Viešpats: „Dėl trijų ar keturių Tyro nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie atidavė visus belaisvius Edomui ir neprisiminė broliškos sandoros.
Šito išgelbėjimo ieškojo ir kruopščiai jį tyrinėjo pranašai, pranašavę apie jums skirtąją malonę.Jie tyrinėjo, kurį ir kokį laiką skelbė juose esanti Kristaus Dvasia, iš anksto paliudijusi apie Kristaus kentėjimus ir juos lydinčią šlovę.Jiems buvo apreikšta, kad jie ne sau, bet mums tarnavo tuo, kas dabar pranešta jums per skelbusius Evangeliją Šventąja Dvasia, pasiųsta iš dangaus; į tai trokšta pažvelgti angelai.
Todėl taip sako Viešpats Dievas: „Štai Aš siųsiu tau kardą ir sunaikinsiu tavo žmones ir gyvulius.
Pagal mums suteiktą malonę turime įvairių dovanų. Jei kas turi pranašystę, tepranašauja pagal tikėjimo saiką;
Tik išbuvus jums Babilone septyniasdešimt metų, Aš aplankysiu jus ir ištesėsiu savo pažadą, parvesiu jus atgal į šitą vietą.
Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo atlygį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo atlygį.
pirmaisiais karaliavimo metais aš, Danielius, pagal knygas supratau metų skaičių, apie kurį Viešpaties žodis buvo duotas pranašui Jeremijui, – kad Jeruzalė bus apleista septyniasdešimt metų.
„Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis tuos, kurie tau siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus kaip višta savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!
Ten jis prabuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų, kas Viešpaties buvo pasakyta per pranašą: „Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų.“
Taip Dievas įvykdė, ką iš anksto buvo paskelbęs visų savo pranašų lūpomis, būtent, kad Kristus kentėsiąs.
Tai šis Mozė pasakė Izraelio vaikams: „Dievas pažadins jums iš jūsų brolių Pranašą, panašiai kaip mane.“
Jis tarė jiems: „Klausykite! Jei kas tarp jūsų yra Viešpaties pranašas, Aš jam apsireiškiu regėjime arba kalbu sapne.
Mano balsas kilo į Viešpatį, kai aš Jo šaukiausi. Mano balsas kilo, ir Jis išklausė mane!Savo nelaimės dieną ieškojau Viešpaties; per naktį ištiesta mano ranka nepavargo; mano siela nepriėmė paguodos.Kai prisimenu Dievą – vaitoju, aš skundžiuosi ir alpsta mano dvasia.
Jūs esate mano avys, mano ganyklos avys, jūs – žmonės, o Aš – jūsų Dievas“, – sako Viešpats Dievas.
Tomis dienomis Ezekijas mirtinai susirgo. Pas jį atėjo pranašas Izaijas, Amoco sūnus, ir jam tarė: „Taip sako Viešpats: „Sutvarkyk savo namus, nes tu nebepasveiksi, bet mirsi.“
Jie užkietino savo širdis kaip kiečiausią akmenį, kad negirdėtų įstatymo ir žodžių, kuriuos kareivijų Viešpats siuntė savo dvasia per ankstesniuosius pranašus. Todėl išsiliejo kareivijų Viešpaties rūstybė.
Viešpats tarė Mozei: „Aš tave padariau dievu faraonui; tavo brolis Aaronas bus tavo pranašas.
Po to prieisi Dievo kalvą, kur yra filistinų įgulos stovykla. Įeidamas į miestą, sutiksi būrį pranašų, ateinančių nuo aukštumos su arfomis, būgnais, vamzdeliais ir psalteriais, ir jie pranašaus.
Jei kas mano esąs pranašas ar dvasinis žmogus, tegu pripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymai.
Atėjus metui aukoti vakarinę auką, pranašas Elijas priėjęs meldė: „Viešpatie, Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dieve, tebūna šiandien žinoma, kad Tu esi Dievas Izraelyje, o aš Tavo tarnas, ir kad visa taiTavo paliepimu padariau.
pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Jėzų Kristų,
Pranašų sūnūs, kurie buvo kitoje pusėje, Jeriche, jį pamatę, sakė: „Elijo dvasia nužengė ant Eliziejaus.“ Atėję jo pasitikti, jie nusilenkė prieš jį iki žemės
kurie nužudė Viešpatį Jėzų ir savo pranašus ir persekiojo mus. Jie nepatinka Dievui ir yra priešiški visiems žmonėms,
Anksti rytą atsikėlę, jie išėjo į Tekojos dykumą. Jiems išeinant, Juozapatas tarė: „Paklausykite manęs, Judo ir Jeruzalės gyventojai. Tikėkite Viešpačiu, savo Dievu, tai būsite įtvirtinti. Tikėkite Jo pranašais, tai klestėsite.“
bet septintojo angelo trimitavimo dienomis bus baigta Dievo paslaptis, kaip Jis yra paskelbęs Gerąją naujieną savo tarnams pranašams.
Nuo tos dienos, kai jūsų tėvai išėjo iš Egipto krašto, iki šios dienos Aš nuolat siunčiau pas jus savo tarnus, pranašus, keldamas juos anksti rytą.
Jie praliejo šventųjų ir pranašų kraują, todėl duodi jiems gerti kraują. Taip! Jie to verti!“
„Šauk garsiai, nesivaržyk! Pakelk savo balsą kaip trimitą; pranešk mano tautai jos kaltę ir Jokūbo namams jų nuodėmes.
Bet jis man pasakė: „Žiūrėk, kad to nedarytum! Juk ir aš esu tarnas, kaip tu ir tavo broliai pranašai, ir visi, kurie laikosi šios knygos žodžių. Dievą garbink!“
„Žmogaus sūnau, Aš paskyriau tave Izraelio namų sargu. Ką išgirsi iš manęs, pranešk jiems mano vardu.
„Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!
Todėl ir Dievo išmintis pasakė: „Aš siųsiu jiems pranašų ir apaštalų, o jie vienus nužudys, kitus persekios,
Tomis dienomis iš Jeruzalės į Antiochiją atvyko pranašų.Vienas iš jų vardu Agabas, Dvasios įkvėptas, išpranašavo didelį badą, kuris ištiksiąs visą pasaulį. Ir badas atėjo, Klaudijui valdant.
Mums būnant ten daugiau dienų, iš Judėjos atėjo vienas pranašas vardu Agabas.Atėjęs pas mus, jis paėmė Pauliaus juostą ir, susirišęs ja rankas ir kojas, tarė: „Taip sako Šventoji Dvasia: „Vyrą, kuriam priklauso ši juosta, taip Jeruzalėje supančios žydai ir atiduos į pagonių rankas.“
Elijas iš Gileado Tišbos tarė Ahabui: „Kaip gyvas Viešpats, Izraelio Dievas, kuriam aš tarnauju, ateinančiais metais nebus nei rasos, nei lietaus, nebent man paliepus.“
Atėjusi pas Dievo vyrą, ji apkabino jo kojas. Gehazis norėjo atitraukti, bet Dievo vyras tarė: „Palik ją, ji labai nusiminusi. Viešpats nuslėpė tai nuo manęs ir nepasakė.“
Bet jie tyčiojosi iš Dievo ir Jo pasiuntinių, niekino Jo pranašus ir Jo žodžius, kol galiausiai Viešpaties rūstybė išsiliejo tautai ir nebebuvo išsigelbėjimo.
Viešpats man tarė: „Pranašai melagingai pranašauja mano vardu. Aš jų nesiunčiau, neįsakiau ir nekalbėjau jiems. Jie jums pranašauja išgalvotus regėjimus, žyniavimus ir niekam tikusią, pačių prasimanytą apgaulę.
Viešpats kalbėjo man:„Žmogaus sūnau, pranašauk prieš Izraelio pranašus, kurie pranašauja tai, kas yra jų pačių širdyse: „Pasiklausykite Viešpaties žodžių!Taip sako Viešpats: „Vargas kvailiems pranašams, sekantiems savo pačių dvasia ir nieko nemačiusiems.
Todėl jums užeis naktis, kad neturėtumėte regėjimų, ir tamsa, kad negalėtumėte burti. Saulė nusileis pranašams, jų dienos aptems.Tada regėtojai bus sugėdinti ir būrėjai sutriks. Jie visi užsičiaups, nes nebus atsakymo iš Dievo.“Tačiau aš esu pilnas jėgos iš Viešpaties dvasios, teisybės bei drąsos skelbti Jokūbui jo nusikaltimą ir Izraeliui jo nuodėmę.
Klausykite Viešpaties žodžio, jūs Sodomos valdovai! Išgirsk mūsų Dievo įstatymą, Gomoros tauta!
Jie sako regėtojams: „Neregėkite!“, ir pranašams: „Nepranašaukite, kas tiesa; kalbėkite, kas mums patinka, pranašaukite mums apgaules.
„Žmogaus sūnau, tu gyveni maištingoje tautoje, tarp žmonių, kurie turi akis, bet nemato, turi ausis, bet negirdi.
Bet mano žodžiai ir nuostatai, kuriuos buvau paskelbęs savo tarnams pranašams, argi jie nepasivijo jūsų tėvų? Jie sugrįžo ir sakė: „Kaip kareivijų Viešpats sumanė mums padaryti pagal mūsų kelius ir darbus, taip Jis ir pasielgė.“
„Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai.
bet dabar atskleistą ir pranašų raštais amžinojo Dievo įsakymu paskelbtą visoms tautoms, kad jos paklustų tikėjimui, –
Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima Tą, kuris mane siuntė.Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo atlygį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo atlygį.Ir kas paduos bent taurę šalto vandens vienam iš šitų mažųjų dėl to, kad jis yra mokinys, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo atlygio.“
O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties veido Jam kelio paruošti;
Visus apėmė baimė, ir jie šlovino Dievą, sakydami: „Didis pranašas iškilo tarp mūsų“, ir: „Dievas aplankė savo tautą.“
Jėzus paklausė: „O kas gi?“ Jie tarė Jam: „Su Jėzumi iš Nazareto, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse.
Apie Jį visi pranašai liudija, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, gauna Jo vardu nuodėmių atleidimą.“
Ir kai kuriuos Dievas paskyrė bažnyčioje: pirma – apaštalais, antra – pranašais, trečia – mokytojais; po to – stebuklai, paskui – išgydymų dovanos, visokia pagalba, vadovavimas, įvairios kalbos.
Paulius, apaštalas ne iš žmonių ir ne per žmogų, bet per Jėzų Kristų ir Jį prikėlusį iš numirusių Dievą Tėvą,
Ir Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais,
Ką dar pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gedeoną, Baraką, Samsoną, Jeftę, Dovydą, Samuelį ir pranašus,kurie tikėjimu nugalėjo karalystes, vykdė teisumą, pasiekė tai, kas pažadėta, užčiaupė liūtams nasrus,užgesino ugnies liepsnas, išvengė kalavijo ašmenų, sustiprėjo iš silpnumo, tapo galingi kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus.
Dieve, savo ausimis girdėjome, kai mūsų tėvai pasakojo mums, kokius darbus darei jų dienomis, senais laikais.
Atsisakykite nusikaltimų, kuriuos darėte, įgykite naują širdį ir naują dvasią! Izraeli, kodėl tu turėtum mirti?
„Štai Aš siunčiu savo pasiuntinį paruošti kelią pirma manęs. Viešpats, kurio jūs laukiate, ateis netikėtai į savo šventyklą. Štai Jis ateina, sandoros pasiuntinys, kuris jums patinka“, – sako kareivijų Viešpats.
„Taip sako Viešpats: „Atsistok Viešpaties namų kieme ir kalbėk visiems Judo miestams, atėjusiems į Viešpaties namus pagarbinti. Visa, ką tau įsakiau, pasakyk jiems, nepraleisk nė žodžio!Gal jie klausysis ir atsisakys savo piktų kelių, kad galėčiau atsisakyti bausmės, kurią esu jiems numatęs dėl jų piktų darbų?
Priartėkite prie manęs ir išgirskite; nuo pat pradžios Aš nekalbėjau slaptai, Aš buvau anksčiau, negu tai įvyko. Dabar Viešpats Dievas ir Jo Dvasia siuntė mane.“
Mano tauta žūsta dėl pažinimo stokos! Kadangi tu atmetei pažinimą, tai ir Aš atmesiu tave, kad nebebūtum mano kunigas. Kadangi tu pamiršai savo Dievo įstatymą, tai ir Aš pamiršiu tavo vaikus.
Bet kai tai išsipildys – o tai tikrai išsipildys, – tada jie žinos, kad tarp jų buvo pranašas.“
Samuelis augo, ir Viešpats buvo su juo. Ir nė vienas jo žodis nelikdavo neišsipildęs.Visas Izraelis nuo Dano ir Beer Šebos sužinojo, kad Samuelis yra Viešpaties paskirtas pranašas.
Mes nebeturime savo ženklų, nebėra daugiau jokio pranašo; nė vienas nežinome, ar ilgai taip bus.
Jei kas atmeta Mozės Įstatymą, tas be jokio pasigailėjimo turi mirti, dviem ar trims liudytojams paliudijus.
pranašai pranašauja melus, kunigai moko, kaip jiems naudinga, o mano tauta tai mėgsta! Bet ką darysite, kai ateis galas?“
Žmogaus sūnau, Aš paskyriau tave sargybiniu Izraelio namams. Todėl tu girdėsi mano žodį ir įspėsi juos mano vardu.
Dykumoje šaukiančiojo balsas: „Paruoškite kelią Viešpačiui, ištiesinkite Jam vieškelį dykumoje.
Ir kaip jie skelbs, jei nėra pasiųsti? Kaip parašyta: „Kokios dailios kojos tų, kurie skelbia ramybės Evangeliją, kurie neša geras žinias!“
Tau, žmogau, Jis pasakė, kas gera ir ko Viešpats reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir nuolankiai gyventi Dievo akivaizdoje.
Viešpaties Dievo Dvasia ant manęs, nes Viešpats patepė mane skelbti gerą žinią vargšams, Jis siuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išlaisvinimą ir kaliniams atidaryti kalėjimą;
Nesvarbu, ar jie klausys, ar neklausys, nes jie yra maištinga tauta, tačiau žinos, kad pranašas buvo tarp jų.
Kurio iš pranašų nepersekiojo jūsų tėvai? Jie užmušė iš anksto skelbusius Teisiojo atėjimą. Ir jūs dabar tapote Jo išdavėjais ir žudikais.
Bet net jei mes patys ar angelas iš dangaus jums skelbtų kitokią evangeliją, negu esame jums paskelbę, – tebūnie prakeiktas!
nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės.
„Vyrai broliai, turėjo išsipildyti Rašto žodžiai, kuriuos Šventoji Dvasia pranašiškai išsakė Dovydo lūpomis apie Judą, tapusį Jėzaus suėmėjų vadovu.
Taip sako Viešpats apie pranašus, kurie suvedžioja mano tautą: „Jei jie turi ką kramtyti dantimis, jie šaukia: „Taika!“, o tiems, kurie jiems nieko neduoda, jie skelbia karą.
Pranašas, kuris pranašaudavo apie taiką, tik jo žodžiams įvykus būdavo pripažįstamas kaip tikrai Viešpaties siųstas.“
Laimingas, kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, kuris viltis sudėjo į Viešpatį, savo Dievą.
Aš labai džiaugsiuos Viešpačiu, mano siela džiūgaus Dievu! Nes Jis apvilko mane išgelbėjimo rūbais, apsiautė teisumo apsiaustu kaip sužadėtinį, kuris dedasi vainiką ant galvos, kaip sužadėtinę, pasipuošusią papuošalais.
Tas, kuris sutvirtina mus su jumis Kristuje ir mus patepė, yra Dievas,kuris ir užantspaudavo mus, ir davė Dvasios užstatą į mūsų širdis.
Žemės gyventojai džiūgaus dėl jų ir linksminsis, ir siųs vieni kitiems dovanas, nes tiedu pranašai vargino žemės gyventojus.