Kategorija
111 Biblijos eilutės apie dosnumą
Patarlių 11:25 sakoma: „Dosni siela bus pasotinta, o kas girdo kitus, pats bus pagirdytas.“ Dalindamiesi su kitais, ne tik padedame jiems, bet ir patys gauname palaiminimų. Jėzus Luko 6:38 moko mus apie dosnumą: „Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, supurtytą ir su kaupu duos jums į užantį. Kokiu saiku jūs seikite, tokiu ir jums bus atseikėta.“ Šie žodžiai skatina mus dalintis nesavanaudiškai ir pasitikėti, kad Dievas pasirūpins mūsų poreikiais.
Dosnumas – tai ne tik materialinių gėrybių dalijimasis. Tai taip pat reiškia skirti savo laiką, dėmesį ir talentus kitiems. Apaštalas Paulius Filipiečiams 2:4 ragina mus rūpintis ne tik savo, bet ir kitų reikalais.
Svarbu atminti, kad dosnumas neturėtų būti motyvuojamas noro sulaukti pripažinimo ar atlygio. Tai turėtų būti nesavanaudiškas meilės ir užuojautos kitiems aktas. Jokūbo 1:17 mums primena: „Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana ateina iš aukštybių, nuo šviesų Tėvo.“ Mūsų dosnumas atspindi mūsų dangiškojo Tėvo meilės prigimtį ir leidžia mums tapti palaiminimo įrankiais kitų gyvenimuose.
Štai ką pasakysiu: kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus.Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne liūdėdamas ar verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.
Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne liūdėdamas ar verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.
ir visokeriopai jus praturtins, kad būtumėte dosnūs, – už tai mes ir dėkojame Dievui.
Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu duos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta.“
Nes kai yra uolumas, jis priimtinas pagal tai, ką žmogus turi, o ne pagal tai, ko neturi.
Tas, kuris parūpina sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, parūpins ir padaugins jūsų sėklą ir subrandins jūsų teisumo vaisius,
Kai aukoji, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė,kad tavo gailestingumo auka būtų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai.“
Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
Bet jei kas turi šio pasaulio turtų ir, matydamas savo brolį stokojantį, užrakina jam savo širdį, – kaip jame pasiliks Dievo meilė?
Štai ką pasakysiu: kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus.
Nepavarkime daryti gera, nes savo metu pjausime derlių, jei nepailsime!Tad, kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams.
Beturčių visuomet bus krašte, todėl įsakau ištiesti ranką broliui ir beturčiui, kuris gyvena tavo šalyje.
kas skatinimą – teskatina, kas duoda – te duoda dosniai, kas vadovauja – te vadovauja uoliai, kas daro gailestingumo darbus – te daro tai su džiaugsmu.
Jis joms atsakė: „Kas turi dvi tunikas, tepasidalina su neturinčiu, ir kas turi maisto, tegul taip pat daro.“
Ir kas paduos bent taurę šalto vandens vienam iš šitų mažųjų dėl to, kad jis yra mokinys, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo atlygio.“
Ir aš jums visur rodydavau, kad, šitaip triūsiant, reikia paremti silpnuosius ir atminti Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: „Labiau palaiminta duoti, negu imti.“
Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto,ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Eikite ramybėje, sušilkite ir pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kokia iš to nauda?
Tu duosi jam ir neliūdėsi duodamas, nes už tai Viešpats, tavo Dievas, palaimins tave visuose tavo darbuose, kad ir kur tu pridėtum savo ranką.
Atsimink Viešpatį, savo Dievą, nes Jis tau suteikia jėgų įgyti turtus, kad įtvirtintų sandorą, sudarytą su tavo tėvais, kaip yra šiandien.
Šio amžiaus turtuoliams įsakyk, kad nesididžiuotų ir nesudėtų vilčių į netikrus turtus, bet į gyvąjį Dievą, kuris apsčiai visko mums duoda mūsų džiaugsmui.Tegul jie daro gera, turtėja gerais darbais, būna dosnūs, noriai dalijasi su kitais.Taip jie pasidės gerus pamatus ateičiai, kad pasiektų tikrąjį gyvenimą.
Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo.
Pagerbk Viešpatį savo turtu ir pirmaisiais viso derliaus vaisiais,tai tavo aruodai bus kupini, spaustuvai perpildyti naujo vyno.
Ir atsakys jiems Karalius: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“
Visa tikinčiųjų daugybė buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, bet visa jiems buvo bendra.Apaštalai su didžiule jėga liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir didi malonė buvo su jais visais.Tarp jų nebuvo stokojančių, nes visi, kurie turėjo žemės sklypus ar namus, juos parduodavo, o už tai gautus pinigus atnešdavoir sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo.
jei alkstantį pasotinsi kaip pats save ir prispaustajam padėsi, tada tavo šviesa spindės tamsoje ir tavo tamsybė taps šviesa.
O Dievas gali jus gausiai apdovanoti visokeriopomis malonėmis, kad visada ir visais atžvilgiais būtumėte aprūpinti ir turtingi kiekvienam geram darbui,
Kas vogdavo, tegu nebevagia, bet dirba, savo rankomis darydamas gerus darbus, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam.
Tegul jie daro gera, turtėja gerais darbais, būna dosnūs, noriai dalijasi su kitais.
Vieni dosniai dalija ir turtėja, kiti pasilaiko daugiau, negu reikia, bet dar labiau nuskursta.
„Kiekvienas atneškite Viešpačiui auką, laisva valia atneškite ją Viešpačiui: auksą, sidabrą, varį,
Nors dideli vargai jas bandė, jos pasirodė kupinos džiaugsmo, ir jų gilus skurdas išsiliejo ypatingo dosnumo turtais.Aš liudiju, kad jie pagal išgales ir viršydami išgales, savo noru,
„Nekraukite sau turtų žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia.Bet kraukite sau turtus danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia,nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis.“
„Parduokite savo turtą ir aukokite gailestingumo aukas. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį turtą danguje, kur joks vagis neprieina ir kandys nesuėda.Nes kur jūsų turtas, ten ir jūsų širdis.“
Visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo visa bendra.Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo.
Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Geras žmogus palieka paveldėjimą vaikų vaikams, o nusidėjėlio turtas kaupiamas teisiajam.
Juk jūs pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę – Jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargšu, kad jūs per Jo skurdą taptumėte turtingi.
O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai.“
Dievas nėra neteisingas ir nepamirš jūsų darbo ir meilės triūso, kurį parodėte Jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems.
Jėzus atsakė: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane.“
Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į ją pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai.Atėjo viena beturtė našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką.Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus tarė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši beturtė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią.Visi aukojo iš savo pertekliaus, o ji iš savo nepritekliaus įmetė visa, ką turėjo, visą savo pragyvenimą.“
Kas esu aš ir kas mano tauta, kad mes galėtume taip dosniai Tau aukoti? Juk iš Tavęs ateina viskas, o mes tik atiduodame, ką gavome iš Tavęs.
Ištikimas žmogus bus gausiai palaimintas, o kas siekia greitai praturtėti, neliks nekaltas.
Jei kuris tavo brolių, gyvenančių žemėje, kurią Viešpats Dievas tau duos, suvargtų, neužkietink širdies ir neužgniaužk prieš jį savo rankos,bet atverk jam plačiai savo ranką ir skolink jam, kiek reikia patenkinti jo poreikį.
Atiduokite visiems, ką skolingi: kam mokestį – mokestį, kam muitą – muitą, kam baimę – baimę, kam pagarbą – pagarbą.Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus meilę vienas kitam, nes kas myli kitą, įvykdė įstatymą.
Tarnaukite vieni kitiems kaip geri visokeriopos Dievo malonės tvarkytojai, sulig kiekvieno gautąja dovana.
Pažvelgęs Jis pamatė turtinguosius, dedančius savo dovanas į iždinę.Jis pamatė ir vieną beturtę našlę, kuri įmetė du smulkius pinigėlius.Ir Jis tarė: „Iš tiesų sakau jums, ši beturtė našlė įmetė daugiau už visus.Nes anie visi iš savo pertekliaus aukojo dovanų Dievui, o ji iš savo nepritekliaus įmetė viską, ką turėjo pragyvenimui.“
Mozė atidavė jiems visas aukas, kurias Izraelio vaikai atnešė šventyklos darbams. Tauta kas rytą vis dar nešė laisvos valios aukas.Visi sumanūs vyrai, kurie darė šventyklos darbus, atėjo nuo savo darbų ir kalbėjo Mozei:„Tauta aukoja daugiau negu reikia, kad įvykdytume šį Viešpaties įsakytą darbą.“Tada Mozė liepė paskelbti, kad nei vyras, nei moteris nieko daugiau nebeaukotų šventyklos statybai. Tada žmonės nustojo aukoti,
Tada mokiniai, kiekvienas pagal savo išteklius, nusprendė nusiųsti paramą broliams, gyvenantiems Judėjoje.
Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, – man nėra iš to jokios naudos.
„Dangaus karalystė yra kaip dirvoje paslėptas lobis. Atradęs jį, žmogus tai nuslepia; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perka tą dirvą.Dangaus karalystė panaši į pirklį, ieškantį gerų perlų.Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį.“
Tad jei jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų dalykų, tai juo labiau jūsų Tėvas, kuris yra danguje, duos gera tiems, kurie Jį prašo.
Jūs, broliai, esate pašaukti laisvei! Tiktai tenebūna ši laisvė proga kūnui, bet meile tarnaukite vieni kitiems.
O vienas samarietis keliaudamas užtiko jį ir pasigailėjo.Priėjęs jis aprišo jo žaizdas, užpildamas aliejaus ir vyno, užkėlė ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį.Kitą dieną iškeliaudamas jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: „Slaugyk jį, o jeigu ką išleisi viršaus, sugrįžęs atsilyginsiu.“
Kiekvienas teaukoja tą, ką gali, pagal tai, kaip Viešpats, tavo Dievas, tave palaimino.
Jeigu kas nesirūpina savaisiais, ypač savo namiškiais, tas yra išsižadėjęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį!
Jis beturčiams dovanas dosniai dalina. Jo teisumas pasilieka per amžius. Jo ragas iškils garbingai.
Todėl, duodamas gailestingumo auką, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.
Joms tai labai patiko, ir iš tikrųjų jos yra jų skolininkės. Jeigu pagonys tapo jų dvasinių gėrybių dalininkais, tai jų pareiga – patarnauti medžiaginėmis gėrybėmis.
jums padedant malda už mus, kad daugelis dėl mūsų dėkotų už dovaną, per daugelį išmelstą mums.
Ir ne tik taip, kaip mes tikėjomės, bet jie atsidavė visų pirma Viešpačiui, o paskui Dievo valia ir mums.
Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte,buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote pas mane.“
Jis buvo dievotas ir drauge su savo namiškiais bijojo Dievo, gausiai šelpdavo žmones ir nuolat melsdavosi Dievui.
Jėzus, pažvelgęs į jį, jį pamilo ir tarė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams ir turėsi lobį danguje. Tada ateik, imk kryžių ir sek paskui mane.“
Kas ištikimas mažame, tas ištikimas ir dideliame, o kas neteisingas mažame, tas neteisingas ir dideliame.
Nes ši tarnystė ne tik patenkina šventųjų poreikius, bet ir gausina daugelio dėkojimus Dievui.
Jei paskolinsi pinigų mano tautos beturčiui, gyvenančiam šalia tavęs, nepasidaryk lupikas ir neapkrauk jo palūkanomis.
O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.
Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi.
Karalius atsakė: „Ne! Aš tikrai pirksiu tai iš tavęs už deramą kainą. Aš nenoriu Viešpačiui, savo Dievui, aukoti deginamųjų aukų, kurios man nieko nekainuoja.“ Dovydas nupirko galvijus ir klojimą už penkiasdešimt šekelių sidabro,