Ghjesù li rispose: «Par esse propiu parfettu, piglia è vendi tuttu u toiu, dà i soldi à i povari, è buscherai un tesoru in i celi. È po veni è seguita à mè!»
«Ùn pò esse nimu u servu di dui patroni, chì à unu li purterà l'odiu è à l'altru u tenerà caru, osinnò hà da affezziunà si à unu è disprezzà l'altru. Ùn pudete esse servi di Diu è di u soldu.»
Vinditi a vostra robba è feti ni a limosina; feti vi borsi chì ùn si frustanu, un tisoru in li celi chì ùn pò spariscia, chì nè u latru ci si avvicina, nè a tignola ci si metti.
Nisun servu pò serva dui patroni; chì à unu u vularà mali è à quillu altru u tinarà caru, o sarà fidu à unu è disprizzarà quillu altru. Un pudeti essa servi di Diu è di u Soldu.»