«Ùn pò esse nimu u servu di dui patroni, chì à unu li purterà l'odiu è à l'altru u tenerà caru, osinnò hà da affezziunà si à unu è disprezzà l'altru. Ùn pudete esse servi di Diu è di u soldu.»
Vinditi a vostra robba è feti ni a limosina; feti vi borsi chì ùn si frustanu, un tisoru in li celi chì ùn pò spariscia, chì nè u latru ci si avvicina, nè a tignola ci si metti.
Sintendu cusì, Ghjesù li disse: «ti manca sempre una cosa: Tutta a to robba, vendi la è sparti trà i povari, è avarè un tisoru in celu, poi veni è suveta à mè.»