JUANIS 1 - Tanou Moonsoi TimugonRagu ondo' mampakaayag 1 Paat ra talimpuun i, ra kalo poyo nabingkal tana' ti, mokoondo' noyo Ragu. Ragu no soroi ri Aki Kapuuno' am Io ti niayuk nogondo' ri Aki Kapuuno'. 2 Intor noyo ra talimpuun i soroi Io ri Aki Kapuuno'. 3 Mansail Riso ngaangai' inangun ri Aki Kapuuno', am kolondo' rondo' pana nasauk ru kalio Io. 4 Ragu ti noyo puun ru ngaangai' kaayagan, am kaayagan ti mampakasinda ra ulun. 5 Sinda no mampakatawang ra kalandaman, am kalandaman no kalo makapampalasa' ra sinda no. 6 Mokoondo' sangulun sinusub ri Aki Kapuuno', inggalan nano i Juanis. 7 Io ti minatong mampabala' ra sinda no ra ulun, koson ngaangai' ulun mangintopot ra pambalaan nano. 8 Io ti sala' ka sinda no, kaa' mampabala' io ayuk ra sinda no. 9 Sinda motopot no, ondo' mampakasinda ra ngaangai' ulun, matong ra tana' ti. 10 Ragu no soroi noyo ra tana' ti, am kabalu' pana tana' ti inangun mansail Riso, kalo nauligan Io ru ulun ru tana' ti. 11 Minatong Io ra intok Nano galama', kaa' bansa' Nano galama' kalo nangapu Riso. 12 Kaa' osoi ayuk mangapu Riso, ioginio mangintopot Riso, pasaukon No ilo ra anak ri Aki Kapuuno'. 13 Sala' ka pasaukon ilo ra anak ri Aki Kapuuno' sabap ra inanak ilo noyo ru ulun, kaa' i Aki Kapuuno' galama' mampasauk risilo ra anak Nano. 14 Ragu no nasauk ra ulun am minayan Io ritakau. Nakito takau noyo ra Io matulai toojo, sabap ra Io no rorondo' Anak Langkuir ri Ama'. Ralalom inggalan Nano i Aki Kapuuno' galama' am togom Nano pinakito ritakau. 15 Kosongowo' ri Juanis nampaintutun Riso, kono, “Io no kon kuli ra, ‘Tumauli Io raki' kaa' maatang Io toojo intor raki', sabap ra soroi Io noyo ra aku kalo poyo inanak.’ ” 16 Sabap ra togom Nano ra maayo no, kalo lumonggo' Io mambarakat ritakau. 17 Pinabala' galing ra nabi Musa, pinataak ri Aki Kapuuno' ritakau Ukum ri Musa, kaa' ralalom inggalan ri Jisus Kristus, pinakito ri Aki Kapuuno' ritakau togom am pampagagayaan Nano. 18 Kolondo' sangulun pana nakakito ri Aki Kapuuno'. Kaa' Anak Langkuir ri Ama' ayuk, ondo' mogondo' Riso am rondo' guang Riso, Io nampaintalang ri Aki Kapuuno'. Kaintutunan ri Juanis Mampariu' ( Mat. 3:1-12 ; Mrk. 1:1-8 ; Luk. 3:1-18 ) 19 Tingganai ru ulun ru Jaudi giu' ra Jirusalim nanusub ra imam-imam Jaudi am ulun-ulun papag ru Liwi no, mongoi pangkuot ri Juanis, “Osoi kou?” 20 Kaa' inali' ri Juanis, kono, “Sala' ka aku Mamamayag ondo' sinusub ri Aki Kapuuno' i.” 21 Ginio ra pangkuot ilo, “Koson poyo ragino, osoi kou guat? Nabi Ilia kia?” Taam i Juanis, “Sala'.” Pangkuot ilo poyo, “Nabi binantu' i kia?” Taam io, “Sala'.” 22 Indagu ilo, “Balai' akai, osoi kou! Sabap ra musiti' mai balain ilo ondo' nanusub ramon. Osoi kou kia rokoon mu?” 23 Taam i Juanis, “Aku noyo ondo' kon ru Nabi Jisaya, ‘Makaulun mampipiau giu' ra tana' kaagisan: Baniso' noyo ralan ru Tuhan!’ ” 24 Mokoondo' intor risilo ti sinusub ru ulun-ulun ru Parisi. 25 Ginio ra pangkuot ilo ri Juanis, “Amon ru sala' ka okou Mamamayag ondo' sinusub ri Aki Kapuuno', kapoam i Ilia, kapoam Nabi binantu' i, kua pampariu' kou ra ulun?” 26 Taam i Juanis, “Aku mampariu' ra timug ayuk, kaa' giti ra tatanga' min mokoondo' poyo sangulun ondo' kalo mauligan min. 27 Makatauli Io raki', kaa' mamugal ra kaputan ru kasut Nano pana kalo maaya' aku.” 28 Ngaangai' no nasauk giu' ra pamagunan Bitania, tampilon ra sirangon ru Sungoi Jordan, intok nampariwan ri Juanis ra ulun. Anak Domba ri Aki Kapuuno' 29 Io suabon ragili, nakito ri Juanis i Jisus minatong riso, am indagu io, “Ilai' min, gitio noyo Anak Domba ri Aki Kapuuno' ondo' mamuso ra tula ru ulun ru tana' ti! 30 Io no kon kuli ra, ‘Tumauli Io raki', kaa' maatang Io toojo intor raki', sabap ra soroi Io no ra aku kalo poyo inanak.’ 31 Ragili, kalo nakatutun aku osoi Io ti, kaa' koson mampaintutun Riso ramuyun, ulun ru Israil, minatong aku mampariu' ramuyun ra timug.” 32 Nampaintutun poyo i Juanis, kono, “Nakito ku Ambiluo ri Aki Kapuuno' timinuun Riso koson ra susuit asang intor ra limbowon, am siminoroi Riso. 33 Ragili, kalo nakatutun aku osoi Io ti. Kaa' i Aki Kapuuno' ondo' nanusub raki' mampariu' ra timug no minindagu raki', kono, ‘Makito mu Ambiluo ri Aki Kapuuno' tumuun ra sangulun am sumoroi riso. Ulun raginio noyo ondo' mampariu' ramuyun ra Ambiluo ri Aki Kapuuno'.’ 34 Aku galama' nakakito ra nasauk ti, ginio ra mampaintutun aku toojo ramuyun: Gitio noyo Anak ri Aki Kapuuno'.” Maamaya'-maamaya' kasaa' ri Jisus 35 Io suabon, minigor i Juanis nabaya' ra ruo ngaulun maamaya' nali ra giu' i poyo. 36 Kakito no ra i Jisus nansail, indagu io, “Ilai', ginio noyo Anak Domba ri Aki Kapuuno'!” 37 Korongog ru ruo ngaulun maamaya' ri Juanis ragu nali, ugar boo ilo ruo baya' ri Jisus. 38 Pangkaili i Jisus am kakito No ra siminunu' ilo Riso am kuati' No ilo, “Atan uyumon min?” Taam ilo, “Rabbi, ati inayanan Mu?” (‘Rabbi’, arati' no ‘mangingila'’.) 39 Indagu i Jisus, “Ibok, ongoyo' min ilai'.” (Paat ragili olo'-olo' jam kaapat ra iomamai'.) Baya' ilo boo Riso am kakito nilo intok Nali, soroi ilo ra giu' i orou raginio. 40 Sangulun intor ra ruo ngaulun ti, ondo' nokorongog ra rinagu ri Juanis am baya' ri Jisus, io ti am i Andrias, pagaka' ri Simon Pitrus. 41 Ginio ra ongoi i Andrias tuum ri Simon ra mataki' am indagu io riso, “Natuum mai noyo Misias.” (Arati' no ‘Mamamayag ondo' sinusub ri Aki Kapuuno'’.) 42 Ibito' no boo i Simon ri Jisus. Tantangi' ri Jisus i Simon, am indagu, “Inggalan muno i Simon anak ri Juanis, kaa' piawon kou poyo ri Kaipas.” (Kaipas nogondo' ra Pitrus, arati' nano ‘bulur batu’.) Piniau ri Jisus i Pilipus am i Natanil 43 Io suabon, nangaru' i Jisus mongoi ra libung ru Galilia. Natuum No i Pilipus am indagu Io riso, “Baya' no Raki'!” ( 44 Intor i Pilipus ra pekan Bitsaida, ioginio pamagunan ri Andrias am i Pitrus.) 45 Katuum ri Pilipus i Natanil am indagu io riso, “Natuum mai noyo Io ondo' tinulisan ri Musa ra Ukum am kon ru nabi-nabi. Io no i Jisus anak ri Jusup intor ra Nasarit.” 46 Kaa' taam ri Natanil, “Kolondo' lair moonsoi matong intor ra Nasarit.” Indagu boo i Pilipus, “Ibok, ongoyo' ilai'.” 47 Kakito ri Jisus i Natanil matong Riso, indagu Io, “Gitio noyo sangulun bansa' ru Israil ra motopot; ulun ti mabanis guang.” 48 Pangkuot i Natanil Riso, “Ati kulaan Okou nakaulig raki'?” Taam i Jisus, “Kalo poyo piniau kou ri Pilipus, nakakito Aku no rirun siminindung ra puun ru ara no.” 49 Indagu i Natanil, “Mangingila', Okou no Anak ri Aki Kapuuno' am raja' ru ulun ru Israil!” 50 Indagu i Jisus, “Nangintopot kono kia sabap ra minindagu Aku ra nakakito Aku rirun siminindung ra puun ru ara i? Mulu' poyo ra makakito kou ra baal maayo poyo intor ragitio.” 51 Indagu poyo i Jisus risilo, “Balain takamin toojo, makito min suruga' pabulowo am malaikat-malaikat ri Aki Kapuuno' magaloi am tumuun mongoi ra Anak ru Ulun.” |
Hakcipta © Bible Society of Malaysia, 2013.
Bible Society of Malaysia