Lucas 22 - Ashéninka PerenéIkamanta-wakaita yaakaan-taitiri Jesús ( Mt. 26.1-5 , 14-15 ; Mr. 14.1-2 , 10-11 ; Jn. 11.45-53 ) 1 Irootaatsi yoimosirinkai-tairo Anankoryaantsi, iwanta-piintai-tarori yatantaitari kaari ikonowaitzi siñakaironi. 2 Ari yamina-minatakiro ijiwari-payi Ompira-tasorintsitaari, aajatzi Yomitaan-tsinkari-payi, tsika inkinakairo iwan-tyaariri Jesús. Oshiki itharowanta-takari ishininka-payi. 3 Ikanta Judas ipaitai-tziri aajatzi Nampitsiwiri, ikarawita-piintari 12 iyomitaani Jesús, ikamaari-sirita-kaanakiri Kamaari. 4 Irootaki ijata-sitan-takariri ijiwari-payi Ompira-tasorintsitaari, aajatzi ijiwari aamaako-wintarori Tasorintsi-panko, ikinkitha-waita-kaakiri tsika inkinakairo yaakaantiri Jesús. 5 Oshiki ikimo-siri-jiitanaki jiwari-payi, ikamanta-wakaa-jiitaka impiri kiriiki. 6 Tima nintaki Judas impaitiri kiriiki. Aripaiti yamina-minata-nakiro tsika inkinakairo yaakaantiri Jesús, airo iyotzimaita ishininka-payi. Owiraantarori iwakaanaari iyomitaani ( Mt. 26.17-29 ; Mr. 14.12-25 ; Jn. 13.21-30 ; 1 Co. 11.23-26 ) 7 Aritaki monkarata-paaka kitaitiri iwanta-piintai-tarori yatantaitari kaari ikonowaitzi siñakaironi, ari iwamaa-piintai-tziri aajatzi ipira yatsipita-kaitani iwaitari kitaitiri Anankoryaantsi. 8 Ari ityaankakiri Jesús yoka Pedro aajatzi Juan, ikantakiri: “Pijati pinkotsita-kaanti ayaari kitaitiri Anankoryaan-tsiki.” 9 Ikantajiitzi irirori: “¿Tsika anta pinintzika nonkotsita-kaanti?” 10 Ikantzi Jesús: “Aririka pariitzi-matakyaa nampitsiki, ari pimonthai-yaari atziri yaakotziro inijaati kowityaa-niki. Piyaatzimaita-nakyaari, irojatzi pankotsiki tsika inkyaapaaki. 11 Pinkantiri asitarori iwanko: ‘Inintzi iyoti Yomitaanari tsika yakyootiri iyomitaani, yoimosirinkiro kitaitiri Anankoryaantsi.’ 12 Ari iñaakana-kimiro jinoki iwanko, antaro okantaka iwitsikai-takiro inkini iwaityaa. Ari pinkotsita-kaantiri anta.” 13 Jaitijiitaki iyomitaani, iñaakiro okaratzi ikantakiriri, ari ikotsita-kaantakiri iyaari kitaitiri Anankoryaantsi. 14 Okanta omonkarataka iwantyaari, saikapaaki Jesús itsipata-paakari Tyaantaariiti. 15 Ikantziri: “¡Antaroiti nokimo-siritzi notsipatami awajiita Anankoryaan-tsiki tikira iwamaita-nakinaata! 16 Tima nowiraanta-tyiiyaaro nowanaja irojatzi apaata omonkaratan-tajyaari impinkathari-wintantaji Pawa, aripaiti napiita-pajiro.” 17 Ipoñaa yaakotakiro iraitsiri, ipaasoonki-wintakiro, ipakotakiri iyomitaani, ikantziri: “Piriro iroka, pantityaaro pikarajiitzi. 18 Tima airo niritaaro naaka, irojatzi apaata aririka omonkaratajyaa impinkathari-wintantai Pawa.” 19 Ipoñaa yaanakiro yatantari, ipaasoonki-wintakiro, ipitoryaakiro, ipayitakiri iyomitaani, ikantziri: “Piyaaro, nowatha onatzii, tima iro kamawintimini. Irootaki pisirita-kota-piintan-tyaanari.” 20 Ikanta ithonka-kiro iwajiita, yaakotakiro iraitsiri, ikantzi: “Niraani onatzii, irootaki sitowatsini yawisakotan-tajyaari oshiki atziri. Tima irootaki ñaakantaironi owakirari Ikasiya-kaantaitsiri. 21 Omapiro nokantzi: Pikarajiitaki pakyootana, tzimatsira aparoni pithoka-sityaanani yaakaantina. 22 Tima omapiro impiyaa-kotyaa Itomi Atziri, ari matzimaitaka inintai-takiri pairani. Iro kantacha, ¡Inkanta-machiitiri pithoka-sityaarini!” 23 Ari ikanta-wakaa-jiitanaka iyomitaani: “¿Itzimikama kantironi?” Tsika itzimi iriipirota-tsini 24 Tima ikaratakiro ikanta-wakaa-jiita iyomitaani, ikantzi: “¿Tsikama itzimi iriipirota-tsini apaata?” 25 Ipoñaa ikantanaki Jesús: “Piyojiitzi awiroka tsika ikanta iwinkathariti pasini-satziiti, oshiki impiratanta. Tima iriipiro ikantayita ipasitanta ikantakaro impiratan-tyaari. 26 Airo pimatziro awirokaiti aririka piriipiroyiti, pinkimita-kotyaari iyaapitsi itsimai-takiri. Aririka pijiwata-kaanti, pisiya-kotyaari tsika ikanta ompirataari. 27 ¿Itzimikama iriipirota-tsiri? ¿Tima iriitaki iriipirota-tsiri osiyariri yaawinta-chari yantawaitai-tiniri? Irooma naaka nonkimita-kaantyaa pantawaita-kaanimi piwina. 28 Iro kantacha awirokaiti tsipata-piinta-kanari noñaayitziro okaratzi pomirintsitzi-moyitanari. 29 Irootaki nosinitan-tyaamirori pimpinkathari-wintanti, ikimitaa-kinaro Asitanari naaka isinitaa-kinaro. 30 Ari piñiirori ankarati akyoota-wajyaa, irawaitaji anta tsika nompinkatha-ritaji. Pinkimita-jyaari ikantara aparoni pinkathari isaikantaro waniinkata-chari isaika-minto, pimpinkathari-wintairi maaroni inkarati incharinita-jyaari Israel, ikaratzira 12 inasiyita.” Ikinkithata-kotziro Jesús imanakotiri Pedro ( Mt. 26.31-35 ; Mr. 14.27-31 ; Jn. 13.36-38 ) 31 Ipoñaa ikantanakiri Jesús iyomitaani: “Simón, ikamitan-takimi Kamaari iñaanta-siri-yityaami, inkimita-kaantimi intikai-timimi oyosiita-nakyaa otakii-riki kaari apantyaaroni. 32 Iro kantacha oshiki namana-kotakimi airo piwashaantantaro pikimisanta-najiri. Tima aririka pimpiya-sirita-paaki, awirokataki aawyaasirita-kaapaa-kirini kimisanta-jinani pikimita-kaantairi pirintzi.” 33 Ari yakanaki Pedro ikantanaki: “Ayimatakina Pinkatharí ankarati yasitakoitai, aritaki ankarati iwamaitaji.” 34 Ikantzi Jesús: “Pedro, iroñaaka tsitiniri tikiraata iñii waripa, mawasatzi pinkantaki: ‘Ti noñiiri Jesús.’ ” Tharato aajatzi sataa-mintotsi 35 Ipoñaa isampita-nakiri Jesús iyomitaani-payi, ikantziri: “Notyaan-kakimi chapinki ti paanaki pitharati, ti paanaki pikyaantari piitziki. ¿Tzimatsima kowityii-mota-kamiri?” Ikantajiitzi irirori: “Tikatsityaa.” 36 Aikiro ikantatziiri: “Kantatsi payiro iroñaaka pitharati. Iriima kaari tzimatsini isataa-minto, impimantiro iithaari, yamanantan-tyaari. 37 Tima omapiro omonkaratyaa okaratzi isankinata-koita-kinari pairani, ikantaitzi: Ari inkimita-kaitairi iriimi kaari-pirori. Tima airo awisa-sita iroka, ontzimatyii omonkaratyaa.” 38 Ikantajiitanaki iyomitaani: “Pinkatharí, tzimatsi aka apiti sataa-mintotsi.” Ikantzi Jesús: “Aritapaaki.” Yamani Jesús Toononkaitoniki ( Mt. 26.36-46 ; Mr. 14.32-42 ) 39 Ari ijatanaki Jesús otzisiki Yiinkai-toniki, itsipata-nakari iyomitaani-payi. Ari ijata-piinta-jiitzi anta. 40 Ikanta yariijiitaka anta, ikantapaakiri iyomitaani: “Pamani iñaantaitami=kari, inintaiti yanta-kayi-timiro kaari-pirori.” 41 Ari yawisaniintanaki irirori. Otyiirowa-paaka yamani. 42 Ikantzi: “Asitanarí, iroorika pininta-kayinari, paawyaa-kainaro pookakaa-winti-naromi onkarati nonkimaatsityaari. Airotzimaita pantanaro noninta-witari naaka, apatziro pantiro okaratzi pininta-kaakinari awiroka.” 43 Ari imapoka-paakari aparoni Maninkari ikinapaaki inkitiki, yaawyaa-sirita-kaapaakiri. 44 Tima antaroiti okatsitzimo-sirita-nakiri, ari yamana-pirotanaki. Iro ositowan-tanakari yamasawitani, iroowaitakimi iriraani thaatanain-chani, opitinka-paaka kipatsiki. 45 Ikanta ikaratakiro yamanaki, piyapaaka, iñaapaa-tziiri imaajiitzi iyomitani-payi okantakaaro iwasiri-jiita. 46 Ikantapaakiri: “¿Paitama pimaantari? Pisaaki-jiiti, pamani iñaantaitami=kari, inintaiti yantakai-timiro kaari-pirori. Yaitakiri Jesús ( Mt. 26.47-56 ; Mr. 14.43-50 ; Jn. 18.2-11 ) 47 Iñaawai-minthaitzii Jesús, iñaatziiri pokaintsiri. Iriitaki jiwatapain-tsiri Judas ikarata-piintziri 12 iyomitaani. Ininta-porota-paakiri Jesús iwithata-paakari. 48 Ikantzi Jesús: “¡Judas! ¿Arima pipithoka-sitakiri Itomi Atziri pininta-porota-paakiri?” 49 Ikanta yokaiti tsipata-kariri Jesús, ikantanaki: “¡Pinkatharí! ¿Airoma apiyatantari osataa-minto?” 50 Akotanaki aparoni, itotzitakiri irako-piroriki iyimpita impiratani Ompira-tasorintsi-pirori. 51 Ikantzi Jesús: “Aritapaaki, airo pimaimanitziri.” Ipampitzi-tairi iyimpita, isita-kotanaji itowitai-takari. 52 Ikantanakiri ikaratzi pokaintsiri, ijiwari-payi Ompira-tasorintsitaari, aamaako-wintarori Tasorintsi-panko, aajatzi Antari-konaiti, ikantziri: “¿Naakama kosintzi pamasitan-tanari piwisa-minto aajatzi pipasa-minto? 53 ¿Tima piñaa-piintina kitaitiri-payi Tasorintsi-pankoki, kaarima paantana anta? Aritaki onkantyaa, tima iroñaaka imata-kayimiro tsitini-wiri kaari pantzi pairani.” Ikantzi Pedro: “Ti noñiiri Jesús” ( Mt. 26.57-58 , 69-75 ; Mr. 14.53-54 , 66-72 ; Jn. 18.12-18 , 25-27 ) 54 Ikanta yaitanakiri Jesús iwankoki Ompira-tasorintsi-pirori. Ampoitatsi Pedro iyaatako-wintziri intainaini Jesús. 55 Ipoñaa iwaamataitaki paamari pankotsi-nampiki, yakitsi-jiita. Ari isaikita-paaka aajatzi Pedro yakitsita. 56 Okanta aparoni ompirataaro, oñaapaakiri Pedro isaiki yakitsita. Aminaa-paakiri, ari okantzi: “¿Tima irijatzi yoka itsipata-piintariri Jesús?” 57 Iro kantacha ikantanaki Pedro: “kooyá, tira noñiiri naaka.” 58 Okanta osamaniitaki, ikinapaaki pasini, ikantapajiri Pedro: “¿Tima aajatzi awiroka ari pikaratziri Jesús?” Ikantanaji Pedro: “Ashininká, tira naaka.” 59 Iro osamanitaki kapichiini, tzimatsi pasini kantapain-tsiri: “Omapiro itsipatari Jesús chapinki yoka, tima Tapowini-satzi inatzii.” 60 Ipoñaa ikantanaji Pedro: “Ashininká, ti noyotiri pikantanari.” Iñaawai-minthaitzi, omapoka-sitaka iñaanaki waripa. 61 Ari ipithoka-painta Jesús, yamina-paintziri Pedro. Irojatzi ikinkisiryaan-tanakari Pedro ikantakiriri: “Tikira iñii waripa, mawasatzi pinkanti: ‘Ti noñiiri Jesús.’ ” 62 Sitowanaki Pedro, antaroiti iraawaitanaka. Ipasawaitai-tziri Jesús ( Mt. 26.67-68 ; Mr. 14.65 ) 63 Ikanta ikaratzi aamaako-winta-kariri Jesús, isironta-winta-waitakari, ipoñaa ipasawaitakiri. 64 Iwasi-porotakiri, ikaposa-poro-tzimaitari, ikantziri: “¿Tima Kamantan-tzinkari pinatzi, intsityaa piyoti ninka pasaporotzimiri?” 65 Tzimatsi oshiki ikantayitziriri kaari-pirori ñaantsi. Yapatowintaitari Jesús ( Mt. 26.59-66 ; Mr. 14.55-64 ; Jn. 18.19-24 ) 66 Okanta okitaitita-manaki, apatojiitaka Antari-konaiti, ijiwari-payi Ompira-tasorintsitaari itsipatakari Yomitaan-taniri. Ari yamaita-kiriri Jesús, isampitai-tawakiri, ikantai-tziri: 67 “Pinkantina, ¿Awirokama Saipatzii-totaari?” Ikantzi irirori: “Aririka nonkantakimi, airo pikimisantana. 68 Tzimatsi-rika nosampitimiri, airo pakana, airo papakaana aajatzi. 69 Iro kantacha, iroñaaka itanakyaaro, ari iñiiro Itomi Atziri isaiki-motairi irako-piroriki Pawa Sintsi-pirori impinkatha-ritai.” 70 Ikantajiitanaki ikaratzi apatowinta-kariri: “¿Awirokama Itomi Pawa?” Ikantzi Jesús: “Awiroka kantatsi, Naakataki.” 71 Iro ikantan-tanakari apatowintariri: “¿Paitama anintiri iroñaaka? Arokataki kimajiitakiri ikantakiri.” |
© 2015, Wycliffe Bible Translators, Inc
Wycliffe Bible Translators, Inc.