Romanos 11 - Nuevo Testamento UwotjüjaDio-mä̧ ȩmi̧nä̧ru̧mä̧ jaropi'okü 1 Ja̧'wa̧nü̧ ji̧yä̧ku̧ pä'üsä: ¿Dio-mä̧ umüwäyotü pinä̧tü̧rü̧mä̧ do'opü ikuina̧'a̧ tä̧jí̧? ¡Isokü̧, ja̧'wa̧nü̧mä̧kü̧! Ttütä'i̧nä̧ Irae ttü̧ja̧sa̧sä̧, Abraha̧ isotü i̧sa̧, Benjamín isotü i̧sa̧. 2 Ä̧kuo̧mȩnä̧tä̧ päi'ünä̧, Dio-mä̧ Irae ttü̧ja̧rü̧mä̧ pojopü ȩmi̧nä̧u̧ ji̧na̧'a̧; jitä'i̧nä̧ jäyämä̧ u̧ju̧ni̧'o̧ko̧u̧ ¿ukutumä̧ kuieruwätukua'a Elía-rü 'kuäopinü̧, wȩyu̧kuä̧ wȩnȩnä̧ pä'ijomȩmä̧? Dio-rü jäepinomȩ, Irae ttü̧ja̧rü̧ pä'ünü̧: 3 «Chu̧ru̧wa̧, ku̧wo̧juȩtä̧u̧ profeta-tü̧rü̧ kuä'äu iku, sacrificio jȩttä̧'i̧jo̧mȩ'i̧nä̧ si'epü ikuäjätü; ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧ ttütä kkatätä chü̧ji̧pa̧'a̧, ttürü'i̧nä̧ kuä'ü ttikua pä'ü tta̧mü̧kuädäkusä.» 4 Ja̧'wa̧nü̧ päiyäku Dio-mä̧ ädätinä̧ku̧: «Ji̧nä̧ kkorotü siete mil jo̧mȩnä̧, kku̧nä̧rü̧sä̧ Baal-rü ttiwe'kiyunä̧ pä̧mä̧dü̧ esewokotürümä̧.» 5 Ja̧'wa̧nü̧ ji̧nü̧ta'anü̧, jitä pä̧nä̧'i̧nä̧, Dio a̧'u̧kuo̧tü̧rü̧ pojopü ȩmi̧nü̧ mippoünä̧. 6 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧ttü̧ Dio mippoünä̧ ppädino̧mȩttü̧ ja̧'a̧, ttü̧ja̧ jȩtti̧nü̧ttü̧mä̧kü̧; ja̧'wa̧nü̧ jȩtti̧nü̧ttü̧ jü̧ttü̧mä̧ Dio mippoünä̧ ppädümä̧ juiyaja'a. 7 ¿Jua̧u̧nu̧mä̧ toku ji̧na̧'a̧jä̧ttü̧? Irae ttü̧ja̧mä̧ ttusinü̧mä̧ po̧kui̧po̧ko̧tü̧ pinä̧tü̧ ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧ pojopü ȩmi̧nä̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧ po̧kui̧pi̧nä̧tü̧mä̧. Kkorotümä̧ tta̧mi̧ 'kittädäkuäwa'anä̧; 8 wȩyu̧kuä̧ wȩnȩmä̧ pä'a: «Dio-mä̧ Epíritu-ru tta̧mi̧ 'ki'ädürü iyinä̧u̧, tti'ärenä̧ totta'anä̧'i̧nä̧ tottü juiyünä̧; ttä̧ja̧nä̧ ttä̧ju̧kua̧'a̧nä̧'i̧nä̧ ttä̧ju̧ku̧ juiyünä̧, jitä mo̧ro̧bü päi'ünä̧.» 9 Ja̧'wa̧ta̧nü̧ Dawi'i̧nä̧ pä'inü̧: «Ttü'ä'käri jȩttü̧mä̧, jitütä ttä̧tȩkuä̧tä̧ jȩpä̧kuä̧wä̧tü̧ ja̧'wa̧ta̧nü̧ jitütä ttütäwächäsa̧tä̧, jua'a yabomä̧ jȩtti̧nü̧ ro̧ȩkuä̧tä̧ ichatü pä'ü. 10 Tti'äriyämä̧ ä̧to̧kä̧chü̧ tottokäkuotü; ja̧'wa̧ta̧nü̧ 'kuäopünä̧tä̧ usurä ȩmä̧u̧ 'tu̧wa̧yu̧nü̧ wottächäkuotü.» Judío pokotü ra̧wä̧pi̧jü̧ttü̧ ttü̧ji̧pü̧ wȩnȩ 11 Ja̧'wa̧ta̧nü̧ pä'üsä: ¿Irae ttü̧ja̧ ma̧ttä̧chü̧nä̧ ttoepina̧'a̧mä̧, jo̧mȩnü̧tä̧ ma̧'ä̧chi̧nä̧tü̧? ¡Ja̧'wa̧nü̧mä̧kü̧! ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧, juätü ttukuotoka'a ji̧na̧'a̧mä̧ judío pokotürü surojüttü kki̧'i̧kuä̧ rȩbȩä̧kuä̧wi̧na̧'a̧, judío ttä'kuoyäwuönä̧. 12 Ja̧'wa̧nü̧ judío ttukuotoka'a ji̧na̧'a̧ttü̧ pi̧jä̧ ttü̧ja̧mä̧ rü̧ȩnä̧ re ü̧jü̧ po̧kui̧pi̧nä̧tü̧ ¡jua'a yabonä̧, adiu ttü̧'o̧kui̧'ä̧kuo̧tü̧ judío o'katoi'ünä̧rü̧ Dio ȩmo̧mȩnä̧! 13 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧ ukutu judío pokotürü pä'üsä: Ttü ukutu judío pokotürü Dio-mä̧ i̧wȩnȩ jidäwiyarü pä'ü weinä̧ku̧ cha'attü, jua̧u̧ juiyo eseusä. 14 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧ jua'amä̧ chawaruwä ttä'kuoyäwächi'a pä'ü pä'üsä, ja̧'wa̧nü̧ jo̧mȩnä̧ Dio-mä̧ juätürü'i̧nä̧ ra̧wä̧pi̧jü̧ttü̧ ttü̧ji̧pü̧nä̧ ppädäkua'anü̧. 15 Ja̧'wa̧nü̧ judío-rü rä'epü ikuomȩnä̧mä̧ pi̧jä̧ ttü̧ja̧mä̧ esekuäkuäwinä̧tü̧ Dio-ku ¿ja̧'wa̧nü̧ ji̧na̧'a̧mä̧ däjetä ttȩmä̧kua̧'a̧jä̧ttü̧? ¡Däjé pättokü wa'ü ikuipü'kotü a̧'kua̧ri̧'ä̧kuä̧wä̧ ttȩmä̧kuo̧tü̧! 16 Isopäi'ünä̧ ä̧kuo̧mȩnä̧ jäwä pan Dio-rü pätetü iyäwä jo̧mȩnä̧mä̧, jua̧u̧ pan ttaditäjäwa isäwa'i̧nä̧ o'kajuiyünä̧tä̧ Dio-rü pätetü iyäwä adiu jü̧nä̧tä̧ ja̧'a̧; ja̧'wa̧ta̧nü̧ dau ujukäkä Dio-rü iyäwäkä ja̧'a̧mä̧, juäi ä̧na̧jui̧yä̧'i̧nä̧ o'kajuiyünä̧tä̧ Dio-rü iyäwä adiu ja̧'a̧. 17 Olivo dau wotü judío-mä̧, kuä̧na̧jui̧yä̧ jui̧rä̧chi̧'i̧nä̧u̧jä̧, juȩnȩ o'komȩmä̧ olivo müä'kiyu jäwätä u̧ju̧ni̧nä̧u̧jä̧, juätümä̧ ukutu ja̧'a̧. Ja̧'wa̧nü̧ jȩpü̧ kkada'ka ujukäkä päi'ünä̧ jȩpü̧ kkä̧kuä̧wä̧ olivo a̧'kua̧rü̧ iyinä̧u̧jä̧. 18 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧ juätü judío-ttü'i̧nä̧ abonä̧nü̧ wotüjä̧ pä'ümä̧ kuesewätukuä. Amükuädätukui ukutumä̧ jua̧u̧ kkä̧kuä̧wä̧ kuȩmi̧nä̧tu̧ku̧mä̧, juätüttütä ȩmi̧nä̧tü̧jä̧, ukututtütämä̧ kuȩmä̧tu̧kuo̧kü̧ ji̧nü̧. 19 Kuamükuädätukuttümä̧ päkuätuku'anü̧ ja̧'a̧: Juätürümä̧ ya'okuinü̧, ttürü Dio i̧tti̧mü̧ku̧ ppä'ädü iku. 20 ¡Iweye adiwa'a!; ttesetokomȩttü̧ yawokuinä̧u̧ ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧ ukumä̧ kua̧'kua̧ ku̧wȩnä̧ro̧mȩttü̧ ji̧nä̧ todeunä̧ kkü̧jä̧. Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧ttü̧ ukuo tekuäwoka'a, ye'ekutä ukuoti. 21 Isopäi'ünä̧ Dio-mä̧ ji̧nä̧so ji̧yȩtä̧ ä̧na̧jui̧yä̧'i̧nä̧ ukuotoka'a 'kui'opü ikuina̧'a̧mä̧, juȩnȩ yabonä̧ ukurumä̧ ya'utekutä jȩpü̧ ikuäku. 22 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧ttü̧, topi, Dio ya'utekutä pä̧i̧ku̧nä̧ päü'i̧nä̧; ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧ adiu re ü̧jü̧'i̧nä̧ topi, ja̧'wa̧nü̧ jü̧ juiyüttümä̧ ukuru'i̧nä̧ do'opü ikuäwäkua'a. 23 Ja̧'wa̧nü̧ ji̧na̧'a̧nä̧'i̧nä̧ judío-mä̧ ttüarodä'ijü kättädi'üttümä̧, pä'äji ji̧nü̧ta'anü̧ ütodetäkuä̧u̧, Dio-mä̧ ujuru kku̧nä̧rü̧ ja̧'a̧ttü̧, pä'äji ji̧nü̧ta'anü̧ jȩa̧ pä'ü'i̧nä̧ ja̧'a̧. 24 O'kajuiyünä̧ amükuädü toäkuäwänä̧mä̧, adiwä jueimä̧ surojükumä̧ wiwatäkuäwokü. Isopäi'ünä̧ Dio-mä̧ ukutu umüwäyotü pokotü pinä̧tü̧rü̧'i̧nä̧ ȩmi̧na̧'a̧mä̧, juȩnȩ abonä̧nü̧ umüwäyotü judío pinä̧tü̧rü̧mä̧ ȩma̧ pä'ütä ja̧'a̧. Irae ttü̧ja̧rü̧ ȩmä̧kuȩ wȩnȩ 25 Chawaruwä chü̧jä̧wa̧tü̧ pi̧yȩ Dio ttieruwuönä̧ amükuädinü̧mä̧ kuieruwätukuamä̧ pä'oküsä, kua̧mü̧nä̧ pa̧ja̧tü̧ ukuotekuäwätuku juiyäkua'anü̧. Judío yotukunä̧mä̧ rü̧ȩnä̧ tta̧mi̧ 'ki'ächächinü̧'kotü Jesucrito-rü tteseta pä'okotü; ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧ iweye ja̧'wa̧ta̧nü̧tä̧ ttäkuotü judío pokotü i̧tti̧mü̧ pätti'omȩbü päi'ünä̧; 26 Juȩnȩ o'komȩnä̧ Irae ttü̧ja̧mä̧ ra̧wä̧pi̧jü̧ttü̧ ttü̧ji̧pä̧kuo̧tü̧, wȩyu̧kuä̧ wȩnȩ päüta'anü̧: «Sión-ttü̧ i̧chä̧kua̧ ra̧wä̧pi̧jü̧ttü̧ rä'epü ikuäwä i̧sa̧mä̧, Jaco suronä̧ jȩi̧nü̧ jȩpü̧ i̧kuä̧kua̧mä̧. 27 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧ttü̧ pi̧yȩ jä̧kua̧'a̧ juätuku chesekuä̧kuȩmä̧, Suronä̧ jȩttä̧'i̧jü̧ si'epü chikuomȩnä̧tä̧.» 28 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧ttü̧, jareü wȩnȩnä̧mä̧ ttaboiyotü wotü ukutu jäwänä̧; ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧ 'kȩ'ȩpü̧ ȩmi̧nü̧ jäwänä̧mä̧, Dio-mä̧ rȩpȩä̧u̧ ttä̧do̧tü̧ mi̧nä̧ jäwänä̧. 29 Isopäi'ünä̧ Dio rettü ppädinü̧'i̧nä̧ ja̧'wa̧ta̧nü̧ woinü̧'i̧nä̧ yorisotä siäwokü. 30 Ja̧'wa̧ta̧nü̧ ukutu'i̧nä̧ täbokümä̧, Dio-rümä̧ ukuotokotü pinä̧tü̧jä̧ ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä̧ juätü ttukuotokomȩ ji̧no̧mȩttü̧, Dio-mä̧ rȩrü̧jü̧ toinä̧u̧jä̧. 31 Ja̧'wa̧nü̧ ukuturu Dio rȩrü̧jü̧nü̧ toinü̧ta'anü̧, juätürü'i̧nä̧ Dio-mä̧ rȩrü̧jü̧ to̧ä̧kua̧. 32 Isopäi'ünä̧ Dio-mä̧ o'katoi'ünä̧rü̧tä̧ ttukuotü juiyünä̧ jȩpi̧nü̧, o'katoi'ünä̧rü̧ yoräteunä̧ rȩrü̧jü̧nü̧ toa pä'ümä̧. 33 ¡Isoo Dio-mä̧, juiyo uruwo'i̧nä̧, u̧wo̧juö̧'i̧nä̧ rü̧ȩnä̧tä̧ wa̧ tä̧jí̧! ¡Ya̧tȩ'i̧nä̧ toa'a jua̧u̧ jȩü̧'i̧nä̧, aditäwä'i̧nä̧ wo̧juö̧nä̧ ji'äumä̧! 34 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧ttü̧ ¿Ditäjä̧ttü̧ Tu̧ru̧wa̧ amükuädü wo̧jui̧'i̧nü̧mä̧? ja̧'wa̧ta̧nü̧ ¿Ditä ja̧'a̧jä̧ttü̧ jua̧u̧ Dio-rü ro̧'ȩpä̧rä̧'i̧jü̧mä̧? pä'a Wȩyu̧kuä̧ wȩnȩ. 35 Ja̧'wa̧ta̧nü̧ ¿Ditä ja̧'a̧jä̧ttü̧ ä̧kuo̧mȩnä̧ jua̧u̧ru̧ iyinü̧mä̧, premio pättüjuei iyarü pä'ümä̧? 36 Isopäi'ünä̧ Dio-ttü ichinü̧tä̧ ja̧'wa̧ta̧nü̧ Chutä aditäwätä ja̧'wa̧ta̧nü̧ Chutä üäre ja̧ pä'ü o'kajuiyünä̧ aditinü̧tä̧ ja̧'a̧mä̧. ¡Jua̧u̧ Dio-rütä tesewarü, pä'ütä ja̧'a̧, mo̧ro̧ kki̧ä̧mü̧nä̧! Amȩ́ (ja̧'wa̧nü̧tä̧ ja̧'a̧). |
© Sociedades Biblicas Unidas en Venezuela