San Mateo 8 - Nuevo Testamento UwotjüjaJesú-mä̧ repra na̧'ä̧chü̧rü̧ aditü ikuinü̧ ( Mc 1.40-45 ; Lc 5.12-16 ) 1 Jesú mü̧ä̧'kattü i̧mȩyȩwi̧'ä̧ji̧ o'ka'a, ttü̧ja̧ rekuätü chutäku 'chi̧nä̧tü̧. 2 Ja̧'wa̧nü̧ i̧'cha̧'a̧ jakuänä̧ ya̧tȩ Repra mä̧richei na̧'ä̧chü̧, Jesú ä'ka jo̧mȩ iwe'kiyunä̧ kkä̧mä̧dü̧ pä'inü̧: —Chu̧ru̧wa̧, chumä̧richei aditü kuikua päkuttümä̧, aditü ikuittü. 3 Jesú-mä̧ u̧mü̧ mȩ'ü̧nü̧ pä'inü̧: —A̧, aditü chikuaku pä'üsä. ¡Jua̧u̧nu̧mä̧ adiwächi'i! Päomȩnä̧, yotäku Repra märicheimä̧ toepo'inä̧ku̧. 4 Ja̧'wa̧ta̧nü̧ Jesú-mä̧ päinä̧ku̧: —Topittü̧, ya̧tȩrü̧'i̧nä̧ jikuäwoka'a, sacerdote wa̧rü̧tä̧ i̧jȩkuä̧ji̧ Moisé weinüta'anü̧ kuiäre ofrenda iyükkä̧nü̧, sacerdote-tü̧ ttu̧wo̧juä̧kua̧'a̧nü̧. Jesú aditü ikuinü̧ su̧ro̧do̧u̧ i̧sa̧ u̧mü̧wä̧ya̧rü̧ ( Lc 7.1-10 ; Jn 4.43-54 ) 5 Jesú-mä̧, Cafarnaúm ütawiyänä̧ i̧'chi̧'a̧'a̧, ya̧tȩ Roma-ttü̧ su̧ro̧do̧u̧ ttu̧ru̧wa̧ ichi'ü ajuäkuäwuönü̧: 6 pä'inü̧, —Chu̧ru̧wa̧, isodenä̧ chu̧mü̧wä̧ya̧, parárisi-ttü rü̧ȩnä̧ na̧'ä̧chü̧ usurä ȩmä̧u̧ ü̧'i̧yä̧ku̧sä̧, 7 Päku, Jesú-mä̧ ädätinä̧ku̧: —Jua̧u̧nu̧mä̧ aditü iku chi̧'chä̧ku̧. 8 Ja̧'wa̧nü̧ pä'anä̧, su̧ro̧do̧u̧ ttu̧ru̧wa̧mä̧ ädätinü̧: —Chu̧ru̧wa̧, chojusodenä̧ dokuächü juiyü'anü̧ wa̧sä̧; suro kui̧wȩnȩnä̧tä̧ päkuttü'i̧nä̧ chu̧mü̧wä̧ya̧mä̧ ü̧'i̧pä̧kua̧. 9 Isopäi'ünä̧, ttütä'i̧nä̧ chumüwäyotürü kku̧nä̧rü̧sä̧, su̧ro̧do̧u̧ru̧mä̧. Juätüttü, ya̧tȩrü̧ jua'a täi, poku ichi pädomȩnä̧mä̧ jua̧'a̧nü̧tä̧ jȩpä̧tü̧. 10 Ja̧'wa̧nü̧ pä'a ä̧ju̧ku̧, Jesú-mä̧ rü̧ȩnä̧ amükuädünü̧ chutäku 'chä̧tü̧rü̧ pä'inü̧: —Isopäi'ünä̧ pädäu̧jä̧, Iraettümä̧ ya̧tȩrü̧'i̧nä̧ po̧kui̧po̧kü̧ pä'ijüsä, pa̧'a̧nü̧ rü̧ȩnä̧ a̧'kua̧ wȩnä̧rü̧rü̧mä̧. 11 Ja̧'wa̧nü̧ ji̧yä̧ku̧ pädäu̧jä̧, rekuätü kkä̧wa̧ räopa'akuttü'i̧nä̧, kkä̧wa̧ ma̧ä̧cha̧'a̧ku̧ttü̧'i̧nä̧ ichü, Dio weomȩ Abraha̧-ku̧, Isaa-ku, Jacoku ttu̧kuȩ kuä̧nü̧ ttu̧'ȩjä̧mä̧kuo̧tü̧. 12 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧, uruwo weomȩ ttü̧'ä̧mä̧da̧ pä'ü ä̧tȩkuo̧tü̧mä̧, yo̧mȩku̧tä̧, do'opü ikuäwäkuotü. Jua'attümä̧, ttaku norü ttajuäwäkuäwäkuotü. 13 Jua̧u̧ o'ka'a Jesú-mä̧ su̧ro̧do̧u̧ ttu̧ru̧wa̧rü̧ pä'inü̧: —Täkü kuojusodera̧'a̧ täi, kuesetäji'a̧kuä̧ 'kuäopä̧kua̧jä̧. Päomȩnä̧ su̧ro̧do̧u̧ ttu̧ru̧wa̧ u̧mü̧wä̧ya̧mä̧, jua̧u̧nu̧tä̧ kkä̧mä̧dü̧ na̧wä̧chä̧ji̧mä̧ pi̧'i̧nü̧. Simón ü̧sä̧da̧rü̧ Jesú aditü ikuinü̧ ( Mc 1.29-31 ; Lc 4.38-39 ) 14 Peduru ojusodenä̧ ichi'omȩnä̧, Jesú-mä̧ jua̧u̧ ü̧sä̧da̧rü̧ cama-nä̧ du'unä̧ na̧'ä̧chü̧ kkü̧'a̧'a̧ topinü̧. 15 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧ topü, Jesú-mä̧ kku̧mü̧nä̧ mȩo̧mȩnä̧ du'unä̧ na̧jä̧chä̧ji̧ttü̧mä̧ pi̧'i̧nä̧ju̧, pi̧'ä̧'kojumä̧ ä̧rä̧mi̧'ü̧ u̧kuȩ iyinä̧ju̧. Na̧nȩpä̧tü̧rü̧ Jesú aditü ikuinü̧ ( Mc 1.32-34 ; Lc 4.40-41 ) 16 Ni̧pä̧cho̧mȩnä̧, Jesú ü̧jo̧mȩku̧ epíritu-tu̧tu̧ suropätü ttü̧ja̧kuä̧u̧ru̧ tti'chächa'a aditü ikuinü̧; suro i̧wȩnȩnä̧tä̧ rä'epä'chü iku, o'katoi'ünä̧rü̧ na̧nȩpä̧tü̧rü̧ aditü ikuinü̧. 17 Pi̧yȩ 'kuäopinü̧mä̧ profeta Isaía pa̧'a̧nü̧ jiäwinü̧'a̧kuä̧ 'kuäopina̧'a̧: «Chutätä aditü iku, tu̧mä̧richeimä̧ kä'eku wȩnä̧u̧ ȩpi̧nü̧.» Jesú-ku 'chä̧kuä̧wä̧ wȩnȩ ( Lc 9.57-62 ) 18 Ttü̧ja̧ rekuätü ttichäja'a topü, Jesú-mä̧ rü̧ä̧ dubora ji̧jä̧ku̧nä̧ ttijäarü pä'ü we'inü̧. 19 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧, ya̧tȩ weäwä wȩnȩ wo̧juȩkuä̧ i̧sa̧ ichi'ü päinä̧ku̧: —Wo̧juȩkuä̧ i̧sa̧, ukutäku kui̧'cho̧mȩmä̧, kuȩdä̧chä̧kua̧sä̧. 20 Päku, Jesú-mä̧ ädätinü̧: —A̧wa̧ri̧tü̧mä̧ ttäjuwiyä kku̧nä̧rä̧tü̧ ja̧'wa̧ta̧nü̧ ppi̧yu̧'i̧nä̧ ttä̧'ti̧yu̧ kku̧nä̧rä̧tü̧. Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧, ubo I̧tti̧mä̧ ä'ü ü̧jo̧mȩ'i̧nä̧ jui̧'a̧. 21 Ja̧'wa̧ta̧nü̧ kka̧ra̧, u̧wo̧juȩtä̧u̧ttü̧ ya̧tȩ päinä̧ku̧: —Chu̧ru̧wa̧ ä'kanä̧mä̧, chä'orü chü'turäja we'ittü. 22 Päku, Jesú-mä̧ ädätinä̧ku̧: —Wä̧i̧nä̧ wa'inä̧tü̧tä̧, ttuwaparemä̧ ttu'tura'anä̧ ja̧'a̧tä̧ topi, ukumä̧ cho'ka'anä̧tä̧ ichi. Jesú kkä̧rü̧'koppa wirodinü̧ ( Mc 4.35-41 ; Lc 8.22-25 ) 23 Jesú-mä̧ woi'kanä̧ pä̧mä̧dü̧ i̧'cha̧'a̧, umüwäyotü'i̧nä̧ jua̧u̧tä̧ku̧ 'chi̧nä̧tü̧. 24 Ja̧'wa̧nü̧ tti̧'cho̧mȩ kkä'kottü kkä̧rü̧'koppa tawipomȩnä̧, aje rü̧ȩnä̧ ppawina̧'a̧, woi'ka'i̧nä̧ wä'okuächä̧rü̧nä̧tä̧ päi'ünä̧. Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧, Jesú-mä̧ ä̧'ä̧rü̧ pi̧nü̧. 25 Ja̧'wa̧nü̧ ji̧yä̧u̧ u̧wo̧juȩtä̧u̧mä̧ 'chä̧wi̧'ü̧, ü'orächi'ünä̧ pättinä̧ku̧: —¡Chu̧ru̧wa̧ to'e'ätüjä̧, ppä'äditü! 26 Pättäku päinä̧u̧: —¿Tta̧'a̧nü̧ pä'ü yekuekuätukua'ajä̧ttü̧, ukutumä̧, Dio-rümä̧ kua̧'kua̧ wȩnä̧ro̧ko̧tü̧jä̧ tä̧jí̧? Pä'ü kkä̧nü̧, ä̧rä̧mi̧'ü̧ kkä̧rü̧'kopparü'i̧nä̧, rü̧ä̧ duborarü'i̧nä̧ ujuruku woi'omȩnä̧ o'kajuiyünä̧tä̧ wirochi'ina̧'a̧. 27 Ja̧'wa̧nü̧ ji̧yä̧u̧, u̧wo̧juȩtä̧u̧mä̧ ukuokuäkuäwinä̧tü̧, —¿Pidemä̧, dí ja̧'a̧jä̧ttü̧, juiyo kkä̧rü̧'koppa'i̧nä̧, rü̧ä̧ dubora'i̧nä̧ ukuotäkumä̧? Gadara rȩjȩ ttü̧ja̧sa̧rü̧ epíritu-tu̧ suropätü kka̧kui̧nä̧tü̧ 28 Ja̧'wa̧nü̧ jä̧ja̧'a̧, Jesú-mä̧ rü̧ä̧ dubora ji̧jä̧ku̧nä̧, Gadara rȩjȩnä̧ i̧rȩbȩwi̧'o̧mȩnä̧, epíritu-tu̧ suropätü ttü̧ja̧kuä̧u̧ ta̧ju̧ jo̧mȩnä̧ wa'are ikuäwä idoriyä 'kä̧tȩttü̧ rä'ekuipinä̧tü̧, rü̧ȩnä̧ pä̧i̧kuä̧tü̧, juä̧mä̧ mä̧nä̧nä̧mä̧ kkorotü'i̧nä̧ 'kuättopü juiyünä̧tä̧ jȩpä̧'i̧jä̧tü̧; 29 Juätümä̧ pä̧i̧ku̧nä̧ wopinä̧tü̧: —¡Dio I̧tti̧mä̧ toku pä'ü jȩ'kua̧'a̧jä̧ttü̧, ujuturumä̧! ¿Ji̧nä̧ rüjí mo̧ro̧, ro̧ȩkuä̧kuȩ mo̧ro̧ päi'oka'anä̧ usurä tȩmä̧u̧nä̧ ro̧'ȩpü̧ kuichäja'a tä̧jí̧? 30 Juorümä̧ a̧'u̧kua̧'a̧tä̧ otonä̧nü̧ rekuätü ku̧chi̧tü̧ ttu̧kuȩ kuä̧nü̧ kka̧kui̧nä̧tü̧, 31 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧ epíritu-tu̧ suropätümä̧ Jesú-ru ajuäkuäunü̧ jä̧'ȩpä̧ri̧nä̧tü̧: —Pitü ttü̧ja̧ttü̧ rä'epü kuikuatü päkuttümä̧, jitü ku̧chi̧tü̧nä̧ dotächi'ünä̧ we'itü. 32 Jä̧ttȩpä̧rä̧ku̧ Jesú-mä̧, päinä̧u̧: —Tätukui. Päomȩnä̧, ttü̧ja̧ttü̧ rä'opächü ku̧chi̧tü̧nä̧ dodepipinä̧tü̧; ja̧'wa̧nü̧ päi'omȩnä̧ ku̧chi̧tü̧mä̧ yotäku rü̧ä̧ duborara̧'a̧ku̧ jopächü, idose dȩa̧'a̧ku̧ ma̧'o̧po̧'ä̧chü̧ o'katoi'ünä̧tä̧ a̧'ä̧kuä̧u̧ to'e'ächinä̧tü̧. 33 Juätürü tta̧'ä̧rä̧jä̧tü̧mä̧, ütawiyära̧'a̧ dü'ekuächinä̧tü̧. Jua'attümä̧ 'chä̧wi̧'ü̧ epíritu-tu̧ suropätü ttü̧ja̧kuä̧u̧ru̧ 'kuäopäji'i̧nä̧, kuchitü̧rü̧ 'kuäopäji'i̧nä̧ o'kajuiyünä̧tä̧ ji'äwinä̧tü̧. 34 Ja̧'wa̧nü̧ jittäwiyä̧u̧ ütawiyä ttü̧ja̧mä̧ o'katoi'ünä̧ Jesú-ru topü ichi'äjä'kotü, juorü tti̧rȩjä̧ttü̧mä̧ i̧wa̧ pä'ü we'ü ttikuinä̧ku̧. |
© Sociedades Biblicas Unidas en Venezuela