Biblia Todo Logo
Bìoball air-loidhne

- Sanasan -

San Mateo 14 - Nuevo Testamento Uwotjüja


Bautizo jȩä̧kuä̧wä̧ i̧sa̧, Ju̧a̧ wa'ü ikuinü̧ wȩnȩ
( Mc 6.14-29 ; Lc 9.7-9 )

1 Jua̧u̧nu̧tä̧ pä̧nä̧ Herode Antipas-mä̧, Galirea rȩjȩnä̧ ru̧wa̧ pä̧nü̧, Jesú rü̧ȩnä̧ ukuota'a ä̧ju̧kui̧nü̧.

2 Ja̧'wa̧nü̧ ä̧ju̧ku̧ u̧mü̧wä̧yotürü pä'inü̧: «Jua̧u̧mä̧, bautizo jȩpi̧'ȩnü̧ Ju̧a̧ ja̧'a̧ wa'arettü tto'ächäji̧'ka̧ jȩa̧'a̧. Ja̧'wa̧nü̧ jo̧mȩttü̧ ujuru kkä̧ku̧ jȩpü̧, jȩtto̧kü̧ ja̧jü̧juei jȩa̧'a̧mä̧.»

3 Pa̧'a̧nü̧ pä'amä̧, Herode-mä̧ Ju̧a̧-rü̧ kä̧rȩnä̧sa̧nä̧ nü̧'kü kärenä̧ ttütünä̧ weina̧'a̧ ji̧na̧'a̧, i̧jä̧wa̧ Filipo irekua Herodía jäwänä̧.

4 Ja̧'wa̧nü̧ jä̧kua̧'a̧mä̧, Ju̧a̧-mä̧ Herode-rü päina̧'a̧ ji̧na̧'a̧: «Kui̧jä̧wa̧ irekuarümä̧ kuirekua jü̧nä̧mä̧ ku̧ju̧ juiyü'anü̧ ja̧'a̧.»

5 Herode-mä̧, Ju̧a̧-rü̧ kuä'ü ikua pä'ü amükuäda'anä̧ jȩpo̧kü̧ pinü̧, ttü̧ja̧rü̧ yekua'attü̧, jua̧u̧mä̧ profeta pä'ü ttesetiyäku.

6 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧ Herode uwäpächinü̧ mo̧ro̧ pätekuächü pä'kärinä̧, Herodía kkittiju baira tü'inä̧ju̧ ttü̧ja̧ o'katoi'ünä̧ ttä'ka jo̧mȩttü̧, Herodes'i̧nä̧ esewächi'ünä̧.

7 Ja̧'wa̧nü̧ jä̧ku̧, o'kajuiyünä̧ kküjü'kümä̧ jäjeparü pä'ü juramento pättünä̧ jȩpi̧nü̧.

8 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧ Juajumä̧, ä'kanä̧ kka̧ju̧ ro̧ȩkuä̧nä̧ Herode-rü pä'inä̧ju̧: —Sä̧rä̧bä̧nä̧ ȩnä̧wa̧'a̧ bautizo jȩä̧kuä̧wä̧ i̧sa̧ pä'ijü, Ju̧a̧ u iyittü.

9 Päjomȩnä̧ Ru̧wa̧ Rey Herode-mä̧ rü̧ȩnä̧ a̧'kua̧ tta̧'ȩkui̧pinü̧; ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧ a̧tȩpä̧jä̧u̧ ttä'ka jo̧mȩttü̧ juramento pättü jȩä̧ja̧'a̧ jä̧ku̧, jäjepäjimä̧ iyätukuiju pä'ü we'inü̧.

10 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧ttü̧ Ju̧a̧-rü̧mä̧ kärenära̧'a̧ttü̧ «u» 'kui'opü ttikuarü pä'ü we'inü̧;

11 weäjita'anü̧ jȩpä̧jä̧'kotü sä̧rä̧bä̧nä̧ ȩpü̧ müäyajuru iyinä̧tü̧, ttiyäjäkuamä̧ kka̧ju̧ru̧ iyinä̧ju̧.

12 Ja̧'wa̧nü̧ jä̧ja̧'a̧ o'ka'amä̧, Ju̧a̧ u̧wo̧juȩtä̧u̧ pä'ijätümä̧, 'korujuo'ächäjirütä ȩmo̧po̧'ä̧chü̧ 'turu ikuäjä'kotü; Jesú-ru ji'äu 'chi̧nä̧tü̧.


Jesú rekuätürü ttu̧kuȩ iyinü̧
( Mc 6.30-44 ; Lc 9.10-17 ; Jn 6.1-14 )

13 Jesú-mä̧ Ju̧a̧ toeächäji jittäwa'a ä̧ju̧kui̧'i̧pü̧tä̧, juorümä̧ woi'kanä̧ rä'opächü 'chi̧nü̧ dȩ'a̧ra̧'a̧ ttü̧ja̧ tomȩku̧. Ja̧'wa̧nü̧ i̧'chä̧ja̧'a̧ ä̧ju̧ku̧ ttü̧ja̧mä̧ ütawiyä pünä̧ttü̧ rä'opü rȩjȩnä̧ rutti'inä̧ku̧.

14 Jesú-mä̧ woi'kattü i̧mȩyȩwi̧'o̧mȩnä̧ ttü̧ja̧ rekuätü ttü̧ja̧kua̧'a̧ topinü̧; to'omȩnä̧ rȩrü̧jä̧chi̧'ä̧ku̧ na̧nȩpä̧tü̧ tti̧'chä̧chä̧jä̧u̧ru̧ aditü ikuinü̧.

15 Täkü ni̧pä̧chi̧yä̧u̧, u̧wo̧juȩtä̧u̧mä̧ 'chä̧wi̧'ü̧ Jesú-ru pä'inä̧tü̧: —Täkü ni̧pa̧ro̧mȩ ja̧'a̧, ttü̧ja̧'i̧nä̧ tü'künä̧mä̧ tomȩ ja̧'a̧. Ttü̧ja̧rü̧mä̧, ütawiyära̧'a̧ku̧ we'ü ikuitü ttu̧kuȩ ttȩmä̧ja̧.

16 Ja̧'wa̧nü̧ pättäku Jesú-mä̧ ädätinä̧u̧: —Ȩmü̧ tti̧'cha̧ pä'ümä̧ rekuä rü̧jo̧ko̧u̧; ukututä iyätukuitü ttu̧kuȩmä̧.

17 Pä̧u̧ ädätinä̧tü̧: —Pȩnȩmä̧, suro pa̧ja̧kuä̧cho̧ko̧mȩtä̧ kku̧nä̧rä̧tü̧jä̧, trigo o̧si̧mä̧ ji̧mü̧tȩ jäwätä ja̧'wa̧ta̧nü̧ po̧i̧mä̧ ta̧ju̧ru̧tä̧, jü̧nä̧.

18 Jesú-mä̧ päinä̧u̧: —Pa'aku i'kächätukui.

19 Pä'äji̧'ka̧, ttü̧ja̧rü̧mä̧ isä'kua wä̧mȩ ttü̧'ä̧mä̧da̧ pä'ü wȩä̧jä̧u̧ ttü̧'ȩjä̧ma̧'a̧nä̧, ji̧mü̧tȩ jäwä trigo ire o̧si̧'i̧nä̧, po̧i̧ ta̧ju̧ru̧'i̧nä̧ ȩmo̧po̧'ü̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ku̧ topünü̧ Dio-rü eseunu̧ ukuokuinü̧. Ukuokuäji̧'ka̧ 'To'opü i̧yä̧u̧ u̧wo̧juȩtä̧u̧mä̧ jua'a yabo ttü̧ja̧rü̧ iyä'chinä̧tü̧.

20 O'katoi'ünä̧ suttädi'omȩbü päi'ünä̧ kuinä̧tü̧; ttukuäji o'ka'a kka̧kui̧pä̧ji̧ttü̧mä̧ püttäwä o'tamä̧ doce-nü̧ jo̧mȩnä̧ su̧'pȩ päi'ünä̧ ka̧ka̧ti̧nä̧tü̧.

21 Jua̧u̧ kuinä̧tü̧mä̧ cinco mil jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧, suro u̧mä̧tü̧tä̧mä̧, nä̧tü̧rü̧'i̧nä̧, ppo̧'ä̧tü̧rü̧'i̧nä̧ pa̧ja̧kuä̧juiyünä̧.


Jesú aje wä̧mo̧tonä̧ i̧'chi̧nü̧ wȩnȩ
( Mc 6.45-52 ; Jn 6.16-21 )

22 Jua̧u̧ o'komȩnä̧, Jesú-mä̧ u̧wo̧juȩtä̧u̧rü we'inü̧ woi'kanä̧ pȩjä̧mü̧ ä'kanä̧ rü̧ä̧ dubora ttijäwiyarü pä'ü, chutämä̧ ttü̧ja̧rü̧ we'ü iku ü̧ji̧pa̧'a̧nä̧.

23 Ttü̧ja̧ rekuäjätürü we'ü ikuäji̧'ka̧, Jesú-mä̧ mü̧'ä̧'kara̧'a̧ kkatätä 'cha'ächinü̧ Dio-rü ukuoku 'chä̧nü̧. Jua'atä ni̧'ȩkuä̧chä̧ji̧'ka̧ kkatätä kki̧nü̧,

24 Woi'kamä̧ jäyotottü otó juoächäja'a ra̧'a̧, aje rü̧ȩnä̧ ppawina̧'a̧ kkä̧rü̧'koppamä̧ pä̧tȩkuä̧nü̧ düomȩnä̧.

25 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧ mo̧ro̧ juoä'kaku päi'omȩnä̧, Jesú-mä̧ rü̧ä̧ dubora wä̧mo̧tonä̧ u̧wo̧juȩtä̧u̧ ttü̧rȩja̧'a̧ku̧ ü̧jä̧pü̧nä̧ ichinü̧.

26 Ja̧'wa̧nü̧ aje wä̧mo̧tonä̧ icha'a topü u̧wo̧juȩtä̧u̧mä̧ jerupü ye'ü wopinä̧tü̧: —¡Wa'inä̧tü̧ ttüäwettä! pä'ü,

27 Ja̧'wa̧nü̧ ji̧yä̧ku̧ Jesú-mä̧ päinä̧u̧: —¡Wo'kuätukuä! ¡Ttütäsä!: ¡Ye'ü'i̧nä̧ yekuätukuä!

28 Ja̧'wa̧nü̧ päiyäku Peduru-mä̧ päinä̧ku̧: —Chu̧ru̧wa̧, ukutä jü̧ttü̧mä̧, ttü'i̧nä̧ aje wä̧mo̧tonä̧ ku̧ja̧'a̧ku̧ chi̧'cha̧ we'i.

29 —Päku, Jesú-mä̧: —Ichi, päinä̧ku̧, Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧ Peduru-mä̧ woi'kattü mȩyȩwä̧chü̧ aje wä̧mo̧tonä̧ Jesú ü̧ja̧'a̧ku̧ 'chi̧nü̧.

30 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧ rü̧ȩnä̧ kkä̧rü̧'ko̧wa̧'a̧ topü yeomȩnä̧, jakuotoku ma̧'o̧po̧'ä̧chü̧, wopinü̧: —¡Chu̧ru̧wa̧, ppä'ädittü! jü̧nä̧.

31 Woäku, Jesú-mä̧ yotäku u̧mü̧ttü̧ 'chu'ädü päinä̧ku̧: —¡Tta̧'u̧ wȩnä̧rä̧kuä̧wä̧ a̧'u̧kua̧jä̧! ¿Tta̧'a̧nü̧ pä'ü esetoküjä̧ttü̧?

32 Woi'kanä̧ ttü̧'ä̧jä̧mo̧mȩnä̧, kkä̧rü̧'koppamä̧ wirochi'ina̧'a̧.

33 Woi'kanä̧ pȩjä̧tü̧mä̧ Jesú ä'ka jo̧mȩ ttiwe'kiyunä̧ kka̧kuä̧mü̧ pä'inä̧tü̧: —¡Isopäi'ünä̧tä̧ ukumä̧ Dio I̧tti̧jä̧!


Genesaret-ttü na̧nȩpä̧tü̧rü̧ Jesú-mä̧ aditü ikuinü̧
( Mc 6.53-56 )

34 Rü̧ä̧ dubora kkäwächäjä'kotü Genesaret rȩjȩra̧'a̧ rȩbȩwi̧pi̧nä̧tü̧.

35 Juä̧jä̧nä̧ kka̧kuä̧tü̧mä̧ Jesú-ru wo̧jui̧'ä̧'kotü, juä̧jä̧ ppeyänä̧ kka̧kuä̧tü̧rü̧'i̧nä̧ ji̧ttä̧wä̧u̧ na̧nȩpä̧tü̧rü̧ tti'chächiniyä̧ku̧,

36 tti̧'chä̧chä̧u̧mä̧, ajuäkuäunü̧ jä̧ttȩpä̧ri̧nä̧ku̧, suro ku̧'ka̧tä̧wä̧ta̧ wä̧mȩ i̧sä̧ta̧ beipomȩ mȩta̧ we'itü pä'ü; ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧ jua̧u̧ru̧ mȩ'ä̧tü̧mä̧ o'katoi'ünä̧ ttumä̧richeittümä̧ pȩji̧pi̧nä̧tü̧.

© Sociedades Biblicas Unidas en Venezuela

Lean sinn:



Sanasan