San Lucas 5 - Nuevo Testamento UwotjüjaTtiweyekuomȩttü̧ po̧i̧ 'cho'inä̧tü̧ ( Mt 4.18-22 ; Mc 1.16-20 ) 1 Ya'utenä̧ Jesú-mä̧ Genesaret rü̧ä̧ dubora jäyora ü̧ja̧'a̧, Dio i̧wȩnȩ ttä̧ju̧kua̧ pä'ü ttü̧ja̧mä̧ rü̧ȩnä̧ ttü̧ka̧ka̧kuo̧mȩnä̧ ppi̧ä̧chä̧rü̧nä̧ ja̧'a̧, 2 Topinü̧ woi'kiyu to'kare juora jäyora rü̧ja̧'a̧. Po̧i̧ woäwä isotü, jua̧u̧ o'kattü mȩjä̧wä̧chä̧jä̧'kotü ttiäre ma'aya o̧sa̧ ttütüka'a. 3 Juorü ji'katemä̧, Simón uwe'ka ja̧'a̧ttü̧, Jesú-mä̧ kkä'kotokunä̧nü̧ kki'opü u̧ni̧ya̧rü̧ pä'ü wȩ'ä̧ji̧'ka̧. Juä'kanä̧ 'cha'ächi'ü pä̧mä̧dä̧ji̧'ka̧ ttü̧ja̧ rekuätürü wo̧juȩti̧nü̧, juä'kattü. 4 Ukuoku kä'ädü Simón-rü̧ pä'inü̧: —Woi'ka rü̧ä̧ dubora täkuomȩku̧ ȩpä̧tu̧kui̧. Jua'attü kui̧ä̧rȩsa̧tu̧ku̧ kuikuätukua po̧i̧rü̧ wokuo'ätukuäkua'anü̧. 5 Päiyäku Simón-mä̧ ädätinä̧ku̧: —Wo̧juȩkuä̧ i̧sa̧, yodó 'kuäo'ünä̧ usurä tȩmä̧wa̧'a̧nä̧ yorisotä wo'opokotü päjätüjä̧; ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧, uku kui̧wȩnȩ päkua'attü̧ chiäre ma'aya i̧sä̧sa̧ iku 'chü̧sä̧. 6 Ja̧'wa̧nü̧ wȩä̧jä̧u̧ ttikuomȩnä̧, ma'aya i̧sä̧sa̧'i̧nä̧ 'toruwipü'a̧nü̧ päi'ünä̧ wo'opinä̧tü̧ po̧i̧rü̧mä̧. 7 Ja̧'wa̧nü̧ jä̧u̧, ttawaruwä kkoro'kanä̧ rü̧jä̧tü̧rü̧ wȩkä̧wi̧nä̧tü̧, ppättädächatü pä'ü; ttichi'äja'a, to'karekue'ü suwädi'ünä̧ wo'opinä̧tü̧, ma̧ttä̧chä̧rü̧nä̧ päi'ünä̧. 8 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧ topü Simón Peduru-mä̧, Jesú ä'ka jo̧mȩ iwe'kiyunä̧ pä̧mä̧dü̧nü̧ pä'inü̧: —¡Chu̧ru̧wa̧, ttüttümä̧ 'kȩ'i̧pä̧chi̧. Ttümä̧ surojütä jȩä̧kuä̧wä̧ i̧sa̧sä̧! 9 Po̧i̧ rü̧ȩnä̧ wottopäja'a rü̧ȩnä̧ ye'i'inü̧. Ja̧'wa̧ta̧nü̧ chutäku kkä̧jä̧tü̧'i̧nä̧ o'katoi'ünä̧tä̧ ye'inä̧tü̧. 10 Ja̧'wa̧ta̧nü̧ Simón jitüku aditä̧u̧, Zebedeo i̧tti̧mü̧'i̧nä̧: Sa̧ti̧a̧ku̧'i̧nä̧, Ju̧a̧'i̧nä̧ ye'inä̧tü̧. Ja̧'wa̧nü̧ ji̧yä̧ku̧ Jesú-mä̧ Simón-rü̧ pä'inü̧: —Yekuekuä; jitä porü yabokumä̧ ttü̧ja̧rü̧tä̧ 'choäwä i̧sa̧ kuä̧kua̧jä̧. 11 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧ woi'kiyumä̧ de'aku rütipü, o'kajuiyünä̧ kä'ädi'ü, Jesú-ku 'chi̧nä̧tü̧. Jesú-mä̧ repra na̧'ä̧chü̧rü̧ aditü ikuinü̧ ( Mt 8.1-4 ; Mc 1.40-45 ) 12 Ya'utenä̧ Jesú-mä̧ ji̧yȩtȩ ütawiyänä̧ ü̧ja̧'a̧, Repra mä̧richei jä̧ttä̧pä̧ya̧tä̧ juo'ächinü̧ ya̧tȩ ichi'ä̧ji̧'ka̧; Jesú-ru topo'ü rȩjȩku̧ ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ü ajuäkuäwinü̧: —Chu̧ru̧wa̧, uku ttürü aditü kuikuattü päkuttümä̧, aditü kuiku'anü̧ wa̧sä̧. 13 Ja̧'wa̧nü̧ ajuäkuäwäku, u̧mü̧nä̧ mȩ'ü̧, Jesú-mä̧ päinä̧ku̧: —Aditü chikua pä'üsä. ¡Kumä̧richeittümä̧ pi̧'i̧pi̧! Päomȩnä̧, yotäku Repra märicheimä̧ jui̧'a̧tä̧ pä'i'inü̧. 14 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧ Jesú-mä̧ weinä̧ku̧: —Ya̧tȩrü̧'i̧nä̧ jikuäwoka'a, sacerdote wa̧ ä'ka jo̧mȩtä̧ i̧jȩkuä̧ji̧. Kuadiwächäja'a, ofrenda ȩpü̧ 'chä̧nü̧, Moisé weinü̧'a̧kuä̧. Juätü sacerdote wotü ttu̧wo̧juä̧kua̧'a̧nü̧. 15 Ja̧'wa̧nü̧tä̧tä̧ Jesú ütü'kümä̧ yabokunü̧ ukuowächina̧'a̧. Ttü̧ja̧ rekuätü ka̧ka̧kui̧nä̧tü̧ ttä̧ju̧kua̧rü̧ pä'ü'i̧nä̧, ttumä̧richeittü aditü ikuatü pä'ü'i̧nä̧, jü̧nä̧. 16 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧ Jesú-mä̧, 'kuäopünä̧tä̧ Dio-rü ukuoku 'chä̧nü̧ ttü̧ja̧ tomȩku̧ 'kȩ'i̧pä̧chä̧ri̧nü̧. Jesú-mä̧ parárisi na̧'ä̧chü̧rü̧ äräbe'inü̧ ( Mt 9.1-8 ; Mc 2.1-12 ) 17 Ya'ute mo̧ro̧ Jesú u̧wo̧juȩto̧mȩnä̧, Galirea rȩjȩ ütawiyättü'i̧nä̧, Judea rȩjȩ ütawiyättü'i̧nä̧, Jerusarȩ́ ütawiyättü'i̧nä̧ ichäjä'kotü fariseo wotü'i̧nä̧, weäwä wȩnȩ wo̧juȩkuä̧ isotü'i̧nä̧ pȩji̧nä̧tü̧. Tu̧ru̧wa̧ ujurumä̧ kki̧na̧'a̧ na̧'ä̧chä̧tü̧rü̧ aditü ikua'a i̧jȩkuä̧chü̧nä̧. 18 Jua̧u̧ 'kä̧tȩnä̧ yotüte u̧mä̧tü̧ i'kächipinä̧tü̧, ya̧tȩ parárisi na̧'ä̧chü̧rü̧ isäbänä̧ ü̧'a̧'a̧. Jua̧u̧ru̧ Jesú ä'ka jo̧mȩ ttütarü pä'ü, isode jakuojuku dottädarü pä'ü jȩpi̧nä̧tü̧. 19 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧ ttü̧ja̧ rü̧ȩnä̧ ttirekua'a, dottächü juiyünä̧ jä̧u̧ isode wä̧mȩnä̧ 'tä̧'ȩpäjä'kotü isäbänä̧ ü̧'a̧'a̧nä̧ juittädinä̧ku̧ kkä'kopäte'ü jo̧mȩ, Jesú ä'ka jo̧mȩ ü̧'ä̧mä̧dü̧nä̧. 20 Ja̧'wa̧nü̧ tta̧'kua̧ ttu̧wȩnä̧ra̧'a̧ topü, Jesú-mä̧ na̧'ä̧chü̧rü̧ pä'inü̧: —Cha̧wa̧ru̧wa̧, suronä̧ jȩ'kuä̧'i̧jü̧mä̧ jȩä̧cha̧'a̧. 21 Ja̧'wa̧nü̧ pä̧i̧yä̧u̧, weäwä wȩnȩ wo̧juȩkuä̧ isotü'i̧nä̧, fariseo wotü'i̧nä̧ ukuokuinä̧tü̧: ¿Díjä̧ttü̧ ja̧'wa̧nü̧ Dio-rü suronä̧ pä'ümä̧? ¡suronä̧ jȩttü̧ jȩpü̧ iku Dio-mä̧, ya̧tȩtä̧ ja̧'a̧!, pä'ü 22 Ja̧'wa̧nü̧ ttamükuäda'a wo̧juö̧, Jesú-mä̧ päinä̧u̧: —¿Tta̧'a̧nü̧ pä'ü, ja̧'wa̧nü̧ amükuädätüjä̧ttü̧? 23 Ji'äwätukuittü, toku pättüttütä adiu'anü̧ttü̧: ¿Suronä̧ jȩ'kuä̧'i̧jü̧mä̧ jȩä̧chä̧ku̧jä̧, pättü'anü̧ tä̧jí̧ ja̧'wa̧nü̧ pä'ü jui'üdä̧jä̧, ä̧rä̧mi̧'ü̧ täi pättüttütä adiwa'a tä̧jí̧? 24 Ja̧u̧ttü̧mä̧, isopäi'ünä̧, pi̧jä̧ttü̧mä̧ Ubo I̧tti̧mä̧ suronä̧ jü̧ttü̧'i̧nä̧ jȩpü̧ ikua pä'ü ujuru kku̧nä̧rü̧ pä'ü ku̧wo̧juä̧tu̧kuä̧kua̧'a̧nü̧, i̧'chü̧ juiyünä̧ wa̧ parárisi na̧'ä̧chü̧rü̧ pä'inü̧: —Ukuru pä'üsä, ä̧rä̧mi̧'ü̧, ku̧'ä̧bä, ȩmi̧pü̧ kuojusodera̧'a̧ täi. 25 Päü kä'ädü, yotäku ttä'ka jo̧mȩttü̧ ä̧rä̧mi̧'ü̧ ü̧'ä̧bä ȩmi̧pü̧, Dio-rü esewä̧ya̧ ojusodera̧'a̧ku̧ i̧wi̧nü̧. 26 O'katoi'ünä̧, ¡isottü̧! pä'ü ye'inä̧tü̧, ye'ükkä̧nü̧ Dio-rü eseäkuäu, pä'inä̧tü̧: —Jitä mo̧ro̧ totokü jä̧'i̧jü̧ topäjätüjä̧. Jesú-mä̧ Mateo-rü wopinü̧ ( Mt 9.9-13 ; Mc 2.13-17 ) 27 Jua̧u̧ o'ka'a Jesú-mä̧ rä'opächü kkä̧nü̧, Roma-ra̧'a̧ weäwä impuesto ka̧ka̧tä̧'i̧jü̧ Mateo pä'ü mi̧kua̧rü̧ topinü̧. Jua̧u̧ru̧ impuesto ka̧ka̧kuo̧mȩ ü̧'a̧'a̧ topü, Jesú-mä̧ päinä̧ku̧: Ttüku ichi 28 Ja̧'wa̧nü̧ päku, Mateo-mä̧ yotäku o'kajuiyünä̧ kä'ädi'ü, ä̧rä̧mä̧chü̧ Jesú-ku 'chi̧nü̧. 29 Mateo-mä̧ ojusodettü, Jesú-ru eseu ü'ä'käri jȩi̧ni̧yä̧ku̧; ja̧'wa̧nü̧ u̧ju̧na̧'a̧ kkorotü impuesto ka̧ka̧tä̧'i̧jä̧tü̧'i̧nä̧ ja̧'wa̧ta̧nü̧ kkorotü'i̧nä̧ juätütäku mesa isodenä̧ pȩji̧nä̧tü̧. 30 Ja̧'wa̧nü̧ ji̧yä̧u̧ fariseo wotümä̧ ja̧'wa̧ta̧nü̧ weäwä wȩnȩ wo̧juȩkuä̧ isotü'i̧nä̧ Jesú u̧wo̧juȩtä̧u̧rü ttüjü'kü juiyünä̧ jä̧u̧ pä'inä̧tü̧: —¿Tta̧'a̧nü̧ pä'ü ukutumä̧ impuesto ka̧ka̧kuä̧ isotüku, suronä̧ jȩä̧kuä̧wä̧ isotüku kuänü̧'i̧nä̧, au'i̧nä̧ pȩjä̧tü̧jä̧ttü̧? 31 Pättiyäku Jesú päinä̧u̧: Na̧'ä̧cho̧ko̧tü̧mä jawapü ru̧wa̧rü̧mä̧ rekuä rü̧jo̧ko̧u̧, na̧'ä̧chä̧tü̧tä̧ ja̧'a̧ jua̧u̧ru̧ rekuä rü̧jä̧u̧mä̧. 32 Ttümä̧ adiu jȩpä̧tü̧rü̧mä̧ ȩmü̧ ichokü pinü̧sä̧, pärokua'akutä surojü jȩpä̧tü̧rü̧, jua̧u̧ttü̧ kättädächa pä'ü ȩmü̧ ichinü̧sä̧. A̧do̧chä̧kuä̧wä̧, Jesú-ru jä'epinä̧tü̧ ( Mt 9.14-17 ; Mc 2.18-22 ) 33 Jesú-ru pä'inä̧tü̧: —¿Tta̧'a̧nü̧ pä'ü Ju̧a̧ u̧wo̧juȩtä̧u̧'i̧nä̧, fariseo wotü ttu̧wo̧juȩtä̧u̧'i̧nä̧ ttu̧kuȩ a̧do̧chü̧ Dio-rü ukuoku jȩtta̧'a̧nä̧, uku ku̧wo̧juȩtä̧u̧mä̧ a̧wä̧rü̧tä̧, kuä̧nü̧tä̧tä̧ jȩpä̧tü̧jä̧ttü̧? 34 Pättiyäku Jesú-mä̧ ädätinä̧u̧: —¿Ditäjä̧ttü̧, ya̧tȩ irekuarü ȩmü̧ pä'käri jȩo̧mȩnä̧, ä̧tȩpä̧jä̧u̧ttu̧ u̧kuȩ a̧do̧chü̧mä̧, chutä ä̧tȩpä̧ji̧ jitütäku ü̧ja̧'a̧nä̧mä̧? 35 Ja̧'wa̧nü̧ ja̧'a̧nä̧, irekuarü ȩmä̧ji̧rü̧ ttȩmi̧pü̧ mo̧ro̧ rȩbȩä̧kuä̧wä̧kua̧'a̧. Ja̧'wa̧nü̧ jü̧ mo̧ro̧mä̧, ttu̧kuȩ a̧do̧chü̧ Dio-rü ttukuokuäkuotü. 36 Ja̧'wa̧ta̧nü̧ wȩnȩtü̧ päinä̧u̧: —Ya̧tȩ'i̧nä̧ pü̧jä̧ta̧ tä̧bo̧i̧sä̧ta̧ttü̧mä̧ 'kui'opümä̧, ja̧rȩä̧ta̧nä̧mä̧ be'epümä̧ 'tü̧ä̧wo̧kü̧; ja̧'wa̧nü̧ 'tü̧ttü̧ttü̧mä̧ ja̧rȩä̧ta̧ 'tü̧ȩkuä̧cho̧mȩnä̧ tä̧bo̧i̧sä̧ta̧mä̧, sȩrä̧wi̧'a̧'a̧nä̧, ja̧rȩä̧ta̧tä̧tä̧ kki̧'i̧pa̧'a̧, adiu yoräteunä̧mä̧ kki̧'o̧ka̧'a̧ tä̧bo̧i̧sä̧ta̧ku̧mä̧. 37 Ja̧'wa̧ta̧nü̧ vino isoya jareoyamä̧, odres isäba täboisäbanämä̧ 'karü kku̧nä̧wo̧kü̧; ja̧'wa̧nü̧ ttü'karüttümä̧ vino isoya akuäba odres isäbatä sȩrä̧wi̧'a̧'a̧, ja̧'wa̧nü̧ päi'omȩnä̧ vino isoyamä̧ to'äu iku toe'ächa'a. 38 Ja̧'wa̧nü̧ jü̧ ja̧'a̧ttü̧ vino isoya jareoyamä̧ ji̧yȩta̧'a̧kuä̧ odres isäba jareäbanä̧ 'karü kku̧nä̧wä̧ ja̧'a̧. 39 Ya̧tȩ'i̧nä̧ vino isoya a̧'ti̧poya awipü'ka̧mä̧; jareoyamä̧ awa päokä̧kua̧, jua'amä̧: A̧'ti̧po̧yatä adiwoyamä̧ pä'attü̧. |
© Sociedades Biblicas Unidas en Venezuela