San Marcos 1 - TÄ̧DO Ä̧CUÄ̧ I̧HUȨNȨJuan el Bautista de'anä cue'ächö ji'ähuinödo 1 Pa̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧do äcuomenä Jesucristo, Dios I̧tti̧ i̧huȩnȩ. 2 Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ Isaías huȩyu̧ti̧nö̧do: Ttö chi̧huȩnȩ ji'äuru, cuä'canä hue'ösä. Ja̧u̧tä̧ a̧di̧tä̧cua̧ cu̧mä̧nä̧. 3 Ya̧tȩ de'anä huopö ttä̧ju̧cua̧'a̧: “Jo̧mȩ päi'önä aditätucui Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ u̧mä̧nä̧. U̧mä̧nä̧ aditö jue'epätucui”, pä'ö huȩyu̧ti̧nö̧do. 4 Juan ichö, bautizando jȩpi̧nö̧do ttö̧ja̧rö̧, de'anä cue'ächö. Jahuätörö pä'inödo: —Pärocuäcutä amöcuädö, bautizando jȩpä̧tu̧cui̧, suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧mä̧ jȩpö̧ icuätucuacu pä'ö Dios, —pä'inödo. 5 O'ca toi'önä Judea rȩjȩttö̧'i̧nä̧, Jerusalén ötahuiyättö'inä ichinätödo, ja̧u̧ jiähua'a ttä̧ju̧cua̧ pä'ö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ suronä jȩtti̧nö̧mä̧ ji'äu tticuomenä, Juan bautizando jȩi̧nä̧u̧do Jordán ajettö. 6 Ja̧u̧tä̧ Juan ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ camello uhuo'chettö adicua'a 'ca̧tä̧hui̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ äcä isäya ja̧u̧tä̧ juäi i̧jȩta̧ttö̧ adicua'a ru̧nä̧ri̧nö̧do. U̧cuȩmä̧ cä̧'ö̧rö̧tä̧ cuinödo. Mayatä ahuinödo. 7 Ja̧u̧tä̧ ttö̧ja̧rö̧ ji'äu pä'inödo: —Ttö cho'ca'anä ichömä, ttöttö'inä abonänö ju̧ru̧hua̧. Ttömä yoröiso adihuä i̧sa̧cö̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ö̧jä̧pö̧ isäya'inä ko̧'ä̧dö̧ chicu juiyö'a̧nö̧ ja̧'a̧. 8 Ttömä ajiyanätä bautizando jȩpä̧ji̧sä̧ ucuturu. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chutä ucuturu bautizando jȩä̧cua̧ Espíritu Santocu, —pä'inödo. Jesúsru bautizando jȩpi̧nö̧do 9 Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ Nazaret ötahuiyä, Galilea rȩjȩttö̧ Jesús rä'opächinödo. Juanmä bautizando jȩi̧nä̧cu̧do Jordán ajettö. 10 Yotäcu jacuotottö huä̧mi̧'ö̧, mo̧ro̧jä̧ bahuecuächa'a topinödo Jesús. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Espíritu Santorö, unucu ta'anö hua̧ i̧mȩyȩhua̧'a̧ topinödo. Ja̧u̧tä̧ kä̧mä̧di̧nö̧do Jesúsru. 11 Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ya̧tȩ i̧huȩnȩ rä̧mi̧pa̧'a̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧do. Ja̧u̧ huȩnȩ päina'ado: —Ucumä ttö Chi̧tti̧ rȩni̧'a̧jä̧. Ucuru juiyo eseusä, —päina'ado. Ähuettä ucuocuinödo Jesús suronä jȩa̧ pä'ö 12 Ja̧'hua̧nö̧ päi'äji o'ca'a, yotäcu Espíritu Santo oipinäcudo de'ara̧'a̧. 13 Jesús juhua'atä ki̧nö̧do ttö̧ja̧ ta̧ju̧ mo̧ro̧ de'a isotöcu. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Satanás ka̧cuä̧mö̧ toinäcudo. Angeles ichö ppä'ädinätödo Jesúsru. Jesús aditähuä kä̧mä̧dö̧ aditinödo Galileanä 14 Juanrö cärenä ttötinö o'ca'a, Galilea rȩjȩra̧'a̧ 'chi̧nö̧do Jesús. Juhua'attö adihuä huȩnȩ, Dios Ttu̧ru̧hua̧ päi'önä ö̧jä̧cuȩ huȩnȩ ji'ähuinödo. 15 Jesús ji'ähuinödo: —Täcö jo̧mȩ päi'a'a. Dios Cu̧ru̧hua̧ päi'önä ö̧jä̧cua̧'a̧, tö'cöhuächa'a. Pärocuäcutä amöcuädätucui. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧ jȩpö̧ icu huȩnȩ esetätucui. Jesús pa̧ja̧cuä̧nö̧ po̧i̧ 'cho'ätörö o'ipinödo 16 Jesús Galilea dubora jäyora cueächomenä, Simónrö'inä, ö̧jä̧hua̧ Andrésrö'inä po̧cui̧pi̧nö̧do. Jahuätö po̧i̧ 'cho'ätö pi̧nä̧tö̧do. Ttöäre ma'ayä tticua'a topinödo Jesúsmä. 17 Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jesús päinä̧u̧do: —Ttöcu ichätucui, chu̧huo̧juȩtä̧tu̧cua̧cu̧ ttö̧ja̧rö̧ 'chocuhui'ätucua, —päinä̧u̧do. 18 Yotäcu ttöäre ma'ayä jaropi'ö, chutäcu 'chi̧nä̧tö̧do. 19 Ja̧'hua̧ ja̧'a̧ Jesús yabonänö 'chä̧nö̧ topinödo Zebedeo i̧tti̧ Jacoborö, ö̧jä̧hua̧ Juancu huoi'canä ö̧'a̧'a̧. Jahuätömä ttöäre ma'ayä ti̧'chö̧ pȩji̧nä̧tö̧do. 20 Jahuätörö o'ipinödo. Jahuätö ttä'o Zebedeorö umöhuäyotöcu huoi'canä ö̧'a̧'a̧ jaropi'ö, Jesúscu 'chi̧nä̧tö̧do. Ya̧tȩ espíritu su̧ro̧pa̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do 21 Ja̧'hua̧ ja̧'a̧ Capernaum ötahuiyära̧'a̧ 'chä̧hui̧'i̧nä̧tö̧do. Ttö̧ja̧ 'cuättächi'ö̧ mo̧ro̧ päi'omenä, Jesús judíos ttu̧huo̧jui̧'i̧nodenä do'ächi'ö, huo̧juȩti̧nö̧do. 22 Chutä jiähua'a ä̧ju̧cu̧, ttö̧ja̧mä̧ to̧pä̧rö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧do, ya̧tȩ ru̧hua̧ jiäu'a̧nö̧ jiähua'attö, hueähuä huȩnȩ huo̧juȩtä̧tö̧ jittäu'a̧nö̧mä̧cö̧. 23 Ju̧huȩnȩ ötahuiyänä, judíos ttu̧huo̧jui̧'i̧nodenä, ya̧tȩ espíritu su̧ro̧pa̧rö̧ ku̧nä̧rö̧mä̧ ki̧nö̧do. Ja̧u̧ huopinödo: 24 —Jesús, Nazaret i̧sa̧, ¿däje jȩpö̧ cuichäjättö ujuturu? ¿Ujuturu be'epäjipö icu ichäjijä tä̧ji̧? Ttö chu̧huo̧juä̧cu̧jä̧. Ucumä Diosttö adihuä i̧sa̧jä̧, huo̧jua̧sä̧. 25 Jesús hue'ö icuinödo espíritu su̧ro̧pa̧rö̧. Päinäcudo: —¡'Coruchi'i! ¡Rä'opächi ja̧u̧ ubottö! 26 Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ espíritu su̧ro̧pa̧ öcäyucui'omenä, rȩjȩ kiähui'önä jȩi̧nä̧cu̧do. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧, pä̧i̧cu̧nä̧ huopi'ö rä'opächinödo ja̧u̧ ubottö. 27 O'ca toi'önä ye'inätödo. Ja̧'hua̧ ja̧'a̧ pä'ähuinätödo ka̧ra̧ ka̧ra̧nö̧: —Pi̧yȩmä̧, ¿däjejo? ¿Däje huȩnȩ pi̧yȩ jareö huȩnȩmä̧? Pide ubomä espíritus suropätörö hueähuänä ju̧ru̧hua̧. Hueö ta'anö jȩpä̧tö̧. 28 A̧'u̧cua̧'a̧tä̧ o'ca'a o'ca juiyönä Galilea rȩjȩ ttö̧ja̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧do Jesús jȩä̧ji̧. Jesús Pedro imiyajuru aditö icuinödo 29 Judíos ttu̧huo̧jui̧'i̧nodettö rättopomenä, Jacobocu, Juancu 'chi̧nö̧do Jesús, Simóncu, Andréscu ttojusodera̧'a̧. 30 Juhua'a Simón imiyaju kö̧rä̧sa̧nä̧ märichei na̧'ä̧chö̧ ri̧nä̧ju̧do. Yaju na̧jä̧cha̧'a̧ ji'ähuinätödo Jesúsru. 31 Ja̧'hua̧ ja̧'a̧ttö̧ tö'cönänö 'chä̧nö̧, ku̧mö̧nä̧ 'chu'ädö 'ca'epinödo jahuäjuru. Yotäcu märichei na̧jä̧cha̧'a̧ aditö icuinäcuado. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧nu̧tä̧ ttu̧cuȩ iyinäjudo. Jesús recuätö na̧'ä̧chä̧tö̧rö̧ aditö icuinödo 32 Ja̧u̧nu̧ o'ca'a kä̧hua̧ ma̧ä̧chä̧ji̧ o'ca'a, yodo päi'omenä, o'ca toi'önä na̧'ä̧chä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, espíritus suropätörö ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ i'cächinätödo Jesús ö̧ja̧'a̧cu̧. 33 O'ca toi'önä ötahuiyä ttö̧ja̧ isode äpate ä'ca ca̧ca̧cui̧pi̧nä̧tö̧do. 34 Recuätö koromenä jö̧ märichei na̧'ä̧chä̧tö̧rö̧ aditö icuinödo. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ recuätö espíritus suropätörö rä'epö icuinödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätö espíritus suropätö ttucuocu juiyönä hueinä̧u̧do, churutä ttu̧huo̧jua̧'a̧ttö̧. Jesús Galileanä ji'ähuinödo 35 Koro mo̧ro̧ juomenä, ji̧nä̧ yo̧a̧'a̧nä̧, Jesús ä̧rä̧mi̧'ö̧ ötahuiyättö rä'opinödo kara'a ttö̧ja̧ tomecu 'chä̧nö̧ Diosrö ucuocua pä'ö. 36 Simóncu, ahuaruhuäcu Jesúsru usu 'chi̧nä̧tö̧do. 37 Ja̧u̧ru̧ ttö̧'o̧cui̧'o̧mȩnä̧ pättinäcudo: —O'ca toi'önä ucuru usätö. 38 Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chutä pä'inödo jahuätörö: —Korome tö'cönänö jo̧mȩ ti̧'chä̧tu̧cua̧, adihuä huȩnȩ jitähua pä'ö juhua'a'inä. Ja̧'hua̧nö̧ jȩcha̧ pä'ö ichinösä. 39 Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jesús cue'ächinödo o'ca juiyönä Galilea rȩjȩnä̧ kara'a kara'a'inä judíos ttu̧huo̧jui̧'i̧nodehuiyänä ji'äu. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ espíritus suropätörö rä'epö icuinödo. Lepra märichei na̧'ä̧chö̧rö̧ aditö icuinö huȩnȩ 40 Ya̧tȩ öttahuiyä märichei, lepra pättö juäi na̧'ä̧chö̧, Jesús ä'ca jo̧mȩ ichö, ihue'quiyunä kä̧mä̧dö̧ pä'inödo: —Ucuru pä̧huä̧ rö̧jö̧ttö̧mä̧, ttörö aditö cuicu'a̧nö̧ ja̧'a̧. 41 Jesús ja̧u̧ru̧ re rö̧jö̧nä̧ topö, u̧mö̧nä̧ mȩ'ö̧ pä'inödo: —Ttö pä̧huä̧ rö̧jä̧cu̧sä̧. Hua'ächö icucui. 42 Ja̧'hua̧nö̧ päomenä, päö ta'anö juiyönä huahuächipina'ado öttahuiyä märichei. Adiu päi'inäcudo. 43 Ja̧'hua̧ ja̧'a̧ttö̧ Jesús ja̧u̧ru̧ hue'inödo rä'opö i̧'cha̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ rö̧ȩnä̧ ji'äu päinäcudo: 44 —Topittö. Yoröiso jicuhuähuä' korotörö. Ya̧tȩrö̧tä̧, sacerdoterötä, i̧jȩcuä̧ji̧. Juhua'atä 'chä̧nö̧, aditö chicuäji micuä päi'önä, Moisés hueinömä iyi, ttö̧ja̧ tottacu cuttahuiyä märichei juiya'a —pä'inödo Jesús. 45 Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ ubomä rä'opächö, ji'ähuinödo o'ca toi'önärö churutä 'cuäopäjimä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ uhuäunä cue'ächocö pi̧nö̧do Jesús koro koro ötahuiyänä. Kara'atä, ttö̧ja̧ tometä cue'ächinödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ o'ca juiyönä kara'attö'inä topö ichinätödo Jesúsru. |
Nuevo Testamento en Piaroa © Sociedades Biblicas Unidas, 1986.