Yos. 24 - EbaibulKisirwor Yosua ŋituŋa alo Sekem ( Awos. 24:9-18 ) 1 Abu nai Yosua tocunak ŋikabilae a Ŋisirael daadaŋ Sekem. Tonyaraiya iŋes ŋikasikou, ŋikarikok, ŋikatubok ŋakiro ka ŋikapolok, totukokinos ŋul daadaŋ kiŋaren Asaduku ŋina ka Acamunet. 2 Tema nai Yosua lotuŋa daadaŋ, “Ebala Ekapolon ŋolo erae Akuj a Ŋisirael ebe, ‘Koloŋ sek apotu atapapaa kus kiboiyoto ayaaye aŋolol Eupurate, epei atapapaa kus a ŋul iŋes Tera papa keŋ ka Aburaam ka Naor. Apaki ŋin, elipete ikes neni a ŋakujo. 3 Abu ayoŋ oyau papaa kus Aburaam alokekwaye aŋolol Eupurate, abu etenite iŋes anakwap a Kanaan a daadaŋ ka oinak iŋes ŋiletok ŋulu alalak, abu oinak iŋes ikoku Isaka, 4 abu oinak Isaka ŋisapa lu: Yakob ka Esau, oinak Esau akwap ŋina a ŋikamukumukui ŋina eyai emoru Seir, nai abu Yakob ka ŋidwe keŋ totiyaaros Ijipit. 5 Abu nai ayoŋ eyakiya Moses ka Aron neni atapapaa kus nakwap a Ijipit ka abu esican ŋituŋa a Ijipit nooi a ŋakisicaneta a ŋuna abu esicania ikes, ido okoriku iyes anakwap a Ijipit. 6 Ani ayauni ayoŋ atapapaa kus alo Ijipit, ipotu iyes todolut Nanam ŋina Areŋan, ido apotu Ŋijipitian ikiwuapakis a ŋagaari ka a ŋaŋolei, todolut tari Nanam ŋina Areŋan. 7 Nai apotu atapapaa kus kikaloikis Ekapolon akiŋarakin ikes, tosodi abu Ekapolon kiwuak akiryonut kidiŋ ŋisigarya a Ijipit ka iyes, tomunya Ŋijipitian a ŋakipi a ŋuna ka anam. Iyenete iyes ŋilopeyek ŋuna abu ayoŋ etiya lotuŋa a Ijipit. Ekaku, ipotu iyes kiboiyoto apaki ŋina aoyan analoŋisat. 8 Abu ayoŋ okoyau iyes nakwap a Ŋiamori a ŋulu eboiyete alo Kide aŋolol Yorodan. Apotu ikes ikitijikis iyes, nai abu ayoŋ epotokikes nakan kus. Abu ayoŋ omunya ikes alokiŋaren kus, ido ipotu iyes kikamasi akwap kec. 9 Apaki ŋina acamitor Balak lokoku a Sipor ŋolo arae erwosit a Moab akitijiore Ŋisirael, abu iŋes kiyakiya ŋituŋa neni a Balaam a lokoku a Beor abunore agatakin ikes ŋuna aronok. 10 Nai abu ayoŋ nyapupoki ŋakiro a Balaam, aŋun, abu iŋes toboŋonok akiterereŋ, ido abu ayoŋ okolaku iyes aneni keŋ. 11 Ipotu nai iyes todoka aŋolol Yorodan totubunos Yeriko, neni aponiata ŋituŋa a Yeriko ikitijioto iyes lopite ŋolo aponiata ŋikabilae lu ikitijioto iyes: Ŋiamori, Ŋiperisi, Ŋikanaani, Ŋiitaiti, Ŋigerigasi, Ŋiipi ka Ŋiyebusi; nai abu ayoŋ epotok ikes nakan kus. 12 Abu ayoŋ ewuak ekabule lorwosi ŋuluarei ŋulu a Ŋiamori eriŋa iyes nyedolo neni kec, ido apotu ikes tosuros, meere aŋuna a ŋileŋia kus, kori aŋuna a ŋikaleŋeleŋe kus asurotor ikes. 13 Aŋun, abu ayoŋ okoinak iyes akwap ŋina pa ibukoritotori ŋakinyinyir ka ŋitaunio ŋulu pa arae iyes idukokinete, ido iboiyete iyes alotooma kec ka inyamete ŋaraito ke epiini ka icuyete akimyet a ŋikito a ŋulu enyaritae Olipa, ŋikito ŋulu pa arae iyes idupakinete.’ 14 “Tokona nai, itemokino iyes tokerito Ekapolon ka kitiyanakis iŋes anakikinyoma kus a daadaŋ. Toŋero akitiyanakin ŋakujo ŋuna ewuapito atapapaa kus alokekwaye aŋolol Eupurate ka anakwap a Ijipit, nai kitiyanakisi Ekapolon. 15 Nai ani pa kejok aneni kus akitiyanakin Ekapolon, toseutu nai iyes ŋilopeyek nakoloŋit na ŋini itiyanakinete; kerae ŋakujo ŋuna etiyanakinete atapapaa kus Alokekwaye Aŋolol Eupurate, kori ŋakujo a Ŋiamori a ŋulu iboiyete iyes nakwap kec. Ani ayoŋ ka ekal kaŋ, ikitiyanakini Ekapolon.” 16 Toboŋokis nai ŋituŋa temasi, “Nyikiryama ca isua ka akiŋer Ekapolon, kitiyanakinae ŋakujo ŋace! 17 Anerae erae Ekapolon ŋolo erae Akuj kosi iŋes abu ikiyau isua ka atapapaa kosi anakwap a Ijipit, aneni araakare isua ŋipi, abu kitiya ŋaumonokineta ŋuna apolok kiteetei isua. Abu iŋes ikiten isua alorotin a daadaŋ ka anakwapin a daadaŋ a ŋuna aponi isua tolomarae analosit kosi. 18 Abu Ekapolon Akuj tobwaŋ alokiŋaren kosi ŋakwapin daadaŋ kaapei ka Ŋiamori ŋulu alomito nakwap na. Aŋun, ikicamit isua daŋ akitiyanakin Ekapolon, anerae erae iŋes Akuj kosi.” 19 Nai abu Yosua tolimok ŋituŋa tema, “Nyipedorete iyes akitiyanakin Ekapolon. Erae iŋes Akuj ŋina Asegan; erae iŋes Akuj ŋina alilyan. Nyisyoni iŋes ŋasecisya aŋuna ka aŋerit kus iŋes. 20 Ani ca kiŋero iyes Ekapolon, kitiyanakis ŋakujo ŋunagelae, ikimani iŋes iyes, ido ikisican, itomunya iyes, torae bo sek ajok Ekapolon aneni kus.” 21 Nai apotu ŋituŋa temasi neni a Yosua, “Mam! Ikitiyanakini isua Ekapolon.” 22 Tolimok nai Yosua ikes tema, “Iyes pei icamut aruwor ŋisuudae kus a ŋilopeyek aŋuna iseuniata akitiyanakin Ekapolon.” Temasi ŋituŋa, “Ee, ikirae isua ŋisuudae.” 23 Tolimok Yosua ikes tema, “Tokona nai toŋero ŋakujo ŋunagelae ŋuna iyakatar iyes, kiikisi atemar iwuapete iyes Ekapolon bon ŋolo erae Akuj a Ŋisirael.” 24 Apotu ŋituŋa tolimokis Yosua temasi, “Ekapolon bon ŋolo erae Akuj kosi, iŋes ecamitae isua akitiyanakin ka akiwuap ŋakiro keŋ.” 25 Akoloŋit ŋina acunakinitor Yosua Ŋisirael Sekem, abu iŋes towoik ikes anacamunet ke Ekapolon, ayakasi nacamunet ŋin Ŋikisila ka ŋakiro ŋuna amaikina Ŋisirael kiwuapa. 26 Kigir Yosua ŋakiro ŋun lokitaabo ŋolo a Ŋikisila a ŋulu ka Akuj, tosodi tolemu amoru ŋina apolon, tosipok diyete ekuyon ŋolo apolon ŋolo ayai nakibois ŋina Asegan ŋina ke Ekapolon. 27 Tolimok nai Yosua ŋituŋa daadaŋ tema, “Amoru na iŋes ikisuudae iwon aŋuna adaunia akiirar ŋakiro daadaŋ ŋuna erwor Ekapolon neni yok. Iŋes ebuni akisuuda iyes erae pa kiwuap iyes acamit a Akuj kus.” 28 Kitolot nai Yosua ŋituŋa, toloto ŋulutuŋa nakwap kec. Atwanare a Yosua ka ŋina ka Eleasar 29 Ani kelunyarosi ŋakiro ŋun, abu Yosua lokoku a Nun ŋolo arae eketiyan a Ekapolon totwan. Arae ŋikaru keŋ 110. 30 Aponi tonukae iŋes nakwap keŋ neni enyaritae Timina Sera anakwap a ŋina a ŋikamukumukui a ŋina a Epuraim, Kuju emukura Gaas. 31 Apotu Ŋisirael kitiyanakis Ekapolon ŋirwa daadaŋ ŋulu ayarya Yosua ka ŋulu a ŋikasikou a ŋulu apotu kidoŋo ketwana Yosua, ŋikasikou ŋulu ayenete ŋakiro daadaŋ ŋuna ajokak ŋuna etiyat Ekapolon neni a Ŋisirael. 32 Aponi tonukae ŋakoyo a Yosepu ŋuna sek keyaunete Ŋisirael anakwap a Ijipit nakwap ŋina kegyeli Yakob a ŋisilipae a amiat alodwe ka Amor a papa keŋ a Sekem. Abu akwap ŋina toruwor ŋina a ŋituŋa a Yosepu. 33 Abu Eleasar daŋ lokoku ka Aron totwan. Aponi tonukae iŋes Gibea lotaun ŋolo ainakinitae neni a Pineas alokoku keŋ anakwap a ŋina a ŋikamukumukui a ŋina a Epuraim. |
Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.
Bible Society of Uganda