Yob 21 - EbaibulToboŋok Yob atemar emam ŋapakio ŋuna alalak nyisicaneneo ŋikaronok 1 Toboŋok nai Yob tema, 2 “Kiirasi ejok ŋakiro ŋuna alosi ayoŋ alimokin iyes, ŋakiro ŋun nai ipedoreta iyes akisirworiunia ayoŋ. 3 Kidaŋidaŋakisi erworik ayoŋ daŋ; ani nai kadau ayoŋ akirwor, ipedorete arubakin irworosi ikijamuwarito ayoŋ. 4 Ani eruwor ayoŋ, erae mono ŋituŋa esiburae ayoŋ a? Kaanukiro nyaruworor ayoŋ ŋolo apedori atitinyikin? 5 Kiŋolikinae ayoŋ, nyikibuli mono iyes ikiŋolikinete ayoŋ, ido tobuna ŋakitukwa kus a? 6 Ani etamakini ayoŋ epite ŋolo eyakar akuwan kaŋ, akakadakini ayoŋ, ido inyasun akuwan kaŋ daadaŋ tomaranik aŋuna ke ekabule. 7 Kaanukiro erubakinitotor ŋikaronok eyarete iatatar ŋikaru ŋulu ka apolou kec ka eruwonorotor ikes ŋulu etirok anapedor? 8 Epoloete ŋidwe kec emam ŋace iteete ikes, epoloete ŋiletok kec emam ŋace iteete ikes. 9 Eiuna ikes ka ŋiboro kec anakais kec emam ibore itukuryani, emam akisicanet ŋina ka Akuj eyai neni kec. 10 iyatasi ŋimoŋin kec, nyejoŋoeneneete akiyata, euriyete ŋaatuk kec, nyiyecununeete. 11 Icurosi ŋidwe a ŋikaronok lopite ŋolo icurotor ŋamesekin; ido idoŋaete ŋidwe a ŋikaronok anawaetin a ŋikauruunak kec. 12 eosi ŋidwe kec eramete ŋiburin ka ŋagitae, elelyanete epupete aŋuna epupyoto apilu erwo. 13 Iboiyete ŋirwa ŋulu ka akiyar kec erae ŋulu elakara, ido totiyaaros tooma nakibois a ŋikatwak emam ŋican aryamunito. 14 Elimokinete ŋikaronok Akuj ebe, ‘Kimyekinae isua make, nyikicamit isua ayenun ŋuna icamit iyoŋ kiwuapae isua. 15 Ŋae mono Akuj ŋina etiron, ŋina emaikina isua kitiyanakinae? Nyo ikiryamuni isua anakilip neni keŋ?’ 16 Etamete ŋikaronok atemar erae aŋuna ka agogoŋu kec a ŋikulepek iŋes epedoritotor ikes aryamun ebari kec, nai nyacamunit ayoŋ epite ŋolo etamyata ikes. 17 “Ŋarwa ŋayai eduŋeneneo akiyar a ŋikaronok? Ŋarwa ŋayai eponianiata ŋican neni kec? Ŋarwa ŋayai einanakinia Akuj ikes anaŋoit keŋ aryebo? 18 Ŋarwa ŋayai eryamunitotor ikes ŋican lopite ielielya ekuwuam ŋanya? Kori lopite ŋolo ekutarya ekuwuam ŋolo ekusi nooi ŋamilo? 19 Ibasi iyes, ‘Idyasi Akuj ŋasecisya a ŋikaronok aŋuna a ŋidwe kec.’ Emaikina ŋikaronok kisicanae aŋuna ka aronis kec, ikotere eyenunete ikes atemar esecito. 20 Emaikina ikes kiŋolikis a ŋakonyen kec amunyaro kec, emaikina ikes kiira anyunyura ŋina ka Akuj a ŋina etiron; 21 anerae emam ŋuna emisito ikes aŋuna a ŋidwe kec ekaku kec erae kituuruwuan Akuj ŋirwa ŋulu ka akiyar kec, 22 Eyai mono ituŋanan epedori akitatam Akuj toosyor toyeni ŋinituŋanan atemar erae Akuj etubonokini tari ŋisubuna ŋulu anakuj a? 23 Etwakeneneete ŋituŋa eyakatar abaru ŋina alalan, erae ŋulu iboiyete elakara ka eiuna, 24 erae ŋulu egogoŋ; ŋulu ileleba asumet nakoyo; 25 etwakeneneete ŋice eyakatar ŋican ŋulu apipilak anakiyar kec, emam alakara apotu toryamut anakiyar kec a daadaŋ. 26 ani etwakete ikes daadaŋ, enukakinio nalup, ido ebutarete ŋikur ikes daadaŋ kirikasi. 27 “Okoe, ayeni ayoŋ ŋuna itamete iyes, ayeni ayoŋ ŋuna aronok ŋuna iyeete iyes akitiya neni kaŋ. 28 Iŋitasi iyes ibasi, ‘Ai eyai akai a ekepukan? Ai eyai eema ŋolo iboiyo ituŋanan ŋini aronon?’ 29 Nyiŋituna iyes ŋakiro aneni a ŋituŋa a ŋulu alosete alorotin a? Nyicamunito iyes ŋakiro ŋuna apotu ikes itolimokis iyes 30 atemar imyenakinio ŋikaronok tari akoloŋit ŋina eponiata ŋican ka elakununuyo ŋikaronok akoloŋit ŋina ka anyunyura a? 31 Mam ituŋanan itoroni ŋikaronok aŋuna ka aronis a ŋina itiyaete ikes, emam ituŋanan isicani ikes aŋuna ka aronis a ŋina itiyaete ikes. 32 Ani edakaryo ikes akinuk; elalak ŋituŋa ŋulu elosete neni enukio ikes. 33 Ebobokinit ŋalup ŋuna a ŋakadipaalae acakanakin ŋikaronok neni kec; etupanarete ŋituŋa daadaŋ ŋikaronok eayo akinuk ka nyimarunun ŋituŋa ŋulu iŋarenikinete ikes eayo akinuk. 34 alipite nai ipedoryata iyes akisirworiun ayoŋ a ŋakiro kus a ŋuna emam apolou? Mam ibore iyookino anakiro a ŋuna ikilimokis iyes ayoŋ.” |
Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.
Bible Society of Uganda