Biblia Todo Logo
Bìoball air-loidhne

- Sanasan -

Yer. 29 - Ebaibul


Abaruwa a Yeremia neni a ŋituŋa a ŋulu arikoritae Babilon

1 Erae nu ŋakiro ŋuna egiritae nabaruwa ŋina abu ekadwaran Yeremia kiyakiya alo Yerusalem neni a ŋikasikou a ŋulu ariŋa erukito ka ŋituŋa ŋulu aponi torikoroe Babilon ka neni a ŋisacaradotin, a ŋikadwarak ka neni a ŋituŋa a daadaŋ a ŋulu abu Nebukadinesar toriko alo Yerusalem ya Babilon.

2 Etiyakin nu kedaut arotokin alo Yerusalem erwosit Yekonia ka toto keŋ, ŋikapolok ŋulu atubok ŋakiro, ŋikarikok a ŋituŋa a Yudaya ka Yerusalem, ŋiketiyak ŋiboro ka ŋiketiyak ŋiboro a ŋasuwa.

3 Elasa lokoku a Sapan ka Gemaria lokoku ka Ilikia ikes eyakiyaryo akiya abaruwa, ŋikilyok ŋul ikes abu erwosit Sedekia kiyakiya neni a erwosit Nebukadinesar a ŋolo a Babilon. Ŋakiro nu egiritae nabaruwa ŋin,

4 “Alimu Ekapolon ŋolo a ŋajoresyo, Akuj a Ŋisirael neni a ŋituŋa a daadaŋ a ŋulu abu ayoŋ emyek torikoroe alo Yerusalem Babilon:

5 Toduko ŋakais inaa, kiboiyoto alotooma kec, kitata ŋimanikorin tonyama a nen ŋaraito ŋuna eraunete.

6 Kiitutu ŋaberu toryamuniata ŋidwe ŋulusapa ka ŋulupesur, kiitakisi ŋidwe kus ŋulusapa ŋaberu ka kipotosi ŋidwe kus ŋulupesur kiitae, ikotere euruuniata ŋidwe ŋulusapa ka ŋulupesur, topitutu a nen ka nyikidyokut.

7 Nai kitiyata ŋuna itopoloorete etaun ŋolo adau ayoŋ akiyakiyar iyes irae ŋirikon ka kilipete neni ke Ekapolon aŋuna ke etaun a ŋol, anerae anakitopoloorit kus etaun ŋol, ikitopolooryo iyes daŋ.”

8 Alimu Ekapolon ŋolo a ŋajoresyo, Akuj a Ŋisirael ebe, “Nyimyekis ŋikadwarak ka ŋimurok ŋulu iboiyete ka iyes ikimodyanakis iyes ka nyinupa ŋakiro ŋuna irujaete ikes,

9 anerae edwarete ikes ŋuna ka alyokonu neni kus alokiro kaŋ, nyiyakuuna ayoŋ ikes.”

10 Ŋakiro a Ekapolon ŋuna alimu Ekapolon ikes nu ebe, “Abuni ayoŋ neni kus kelunyar ŋikaru ŋatomonikanikaarei ikipukat iyes erwosit a Babilon, esiyookini nai ayoŋ akiikinet kaŋ, ido ekenyaku iyes nakibois na.

11 Kire jik, ayeni ayoŋ ŋakiro ŋuna ayeunit aŋuna kus, ŋayeuniata ŋuna ka ajokis kus, meere ŋuna ka akiwan iyes, akainakini ayoŋ iyes akigeno ŋina ka akiyar a ŋina arwanu.

12 Tosodi, ani ikinyaraete iyes ayoŋ, ido potu akilip neni kaŋ, ekeirari ayoŋ iyes.

13 Ani kikiwara iyes ayoŋ, ikiryamunete iyes ayoŋ, ani kikiwara iyes ayoŋ a ŋitai kus a daadaŋ,

14 ekemyekini ayoŋ iyes ikiryamut ayoŋ, ido ekenyakakini ayoŋ iyes ŋarereŋisyo daadaŋ ka akacununi ayoŋ iyes anakwapin a daadaŋ ka anakiboisyo a daadaŋ a ŋuna abu ayoŋ ekerita iyes, ekenyakuni ayoŋ iyes nakibois ŋina ekeyakiyarya ayoŋ iyes nakwapin aruwor ŋirikon.”

15 Aŋuna irworotor iyes ibasi, “Aseu Ekapolon aŋuna kosi ŋikadwarak alo Babilon,”

16 Kiirasi ŋuna alimu Ekapolon aŋuna a erwosit a ŋolo icoloŋit ekicoloŋ ŋolo ka apukan a Daudi ka aŋuna a ŋituŋa a daadaŋ a ŋulu iboiyete alotaun a lo, ŋiyeneta kus ŋulu apotu nyeloto kaapei ka iyes neni ikirikoritae iyes,

17 alimu Ekapolon ŋolo a ŋajoresyo ebe “Eyakikini ayoŋ ikes ejie, eron ka edeke, esikwaanikini ayoŋ ikes ka ŋaboboryo ŋuna ebosito, ŋuna aronok nooi ŋuna nyepedoryo akinyam.

18 Ewuapakini ayoŋ ikes a ejie, a eron ka edeke, eturuwori ayoŋ ikes ŋulu nyejokak aneni a ŋituŋa a ŋakwapin a daadaŋ anakwap, eruworosi ikes ŋulu ilamitae, ŋulu nyejokak aneni a ŋulu iŋolikinete ikes, ŋulu ejamuwaritae,

19 anerae apotu ikes nyiwuapa ŋakiro kaŋ apaki ŋina eyakikinitor ayoŋ ikes ŋiketiyak kaŋ ŋikadwarak, nai apotu ikes nyiirasi ŋakiro kaŋ.

20 Nai tokona, iyes daadaŋ ŋulu aponi ikiritar alo Yerusalem itorikor Babilon, kiirasi ŋakiro a Ekapolon.

21 Ŋakiro a Ekapolon a ŋolo a ŋajoresyo, Akuj a Ŋisirael ikes nu aŋuna ka Aab alokoku a Meseia a ŋulu edwarete neni kus ŋuna ka alyokonu alokiro kaŋ, ainakini ayoŋ ikes napedor a erwosit Nebukadinesar a ŋolo a Babilon, eari iŋes ikes iteete iyes.

22 Tosodi aŋuna kec, elimunete ŋituŋa ŋulu aponi torikoroe alo Yerusalem tari Babilon ŋilam lu ebe, ‘Elipi ikisican Ekapolon iyes lopite ŋolo esicania Sedekia ka Aab ŋulu abu erwosit a Babilon tope anakim eyarete,’

23 anerae etiyata ikes ŋuna aronok nooi alo Isirael, apotu toloma ŋaberu a ŋikidunyet kec, erworo alokiro kaŋ ŋakiro ŋuna ka alyokonu, ŋakiro ŋuna nyelimokina ayoŋ ikes, ayoŋ ayeni ka arae esuuda a ŋakiro kec.”


Abaruwa a Semaia

24 Tolimok ŋakiro nu neni a Semaia a ŋolo ebunit alo Neelam ebe,

25 “Alimu Ekapolon ŋolo a ŋajoresyo, Akuj a Ŋisirael atemar, ibu iyoŋ alokiro kon kiyakiya abaruwa neni a ŋituŋa a daadaŋ a ŋulu eboiyete alo Yerusalem ka neni a esacaradoti Sepania alokoku a Mesaia ka neni a ŋisacaradotin a daadaŋ, igirit iyoŋ nabaruwa ŋin ebe,

26 ‘Ikituruwo Ekapolon iyoŋ esacaradoti kilunyokin lorot a Yeoiada, ikotere eyakaunotor ŋikapolok Kai ka Akuj ŋulu iteete atemar ituŋanan daadaŋ ŋini ikerepikinit, ido edwari esibit erae ekadwaran, emaikina kikamunae toenae a ŋiriko kilogakinitetei asuwat lodokole keŋ.

27 Kaanukiro pa itiyaa iyoŋ ŋun neni a Yeremia a ŋolo ka Anasos, a ŋolo tokona ikisirwori iyes esibit ekadwaran?’

28 Anerae ikiyakik iŋes isua ŋulu ikiya Babilon abaruwa ŋina eya ŋakiro nu, ‘Elunyar apaki ŋina aoyan eriŋa iraakasi iyes ŋirikon, aŋun toduko ŋakais kiboiyoto alotooma kec ka kitata ŋimanikorin tolemut ŋinyomen ŋulu erupunete a nen.’ ”

29 Abu esacaradoti Sepania tosyom abaruwa ŋin epupi ekadwaran Yeremia.

30 Tolimok nai Ekapolon Yeremia tema,

31 “Kiyakiya ituŋanan tolimok ŋituŋa ŋulu erikoritae Babilon ebe, ‘Alimu Ekapolon ŋakiro nu aŋuna a Semaia a ŋolo a Neelam, aŋuna abunio Semaia todwar neni kus tari ŋina pa eyakitor ayoŋ iŋes, ido ikiinak iŋes iyes akikinyom alyokonu

32 a ŋakiro a ŋun, alosi ayoŋ akisican Semaia ŋolo a Neelam ka ŋiletok keŋ, mam ituŋanan keŋ erubakini eyari alotuŋa a lu, ŋini iŋolikini ajokis ŋina alosi ayoŋ akitiya neni a ŋituŋa kaŋ, anerae adau iŋes alimokin ŋituŋa akiŋer Ekapolon.’ ”

Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.

Bible Society of Uganda
Lean sinn:



Sanasan