Biblia Todo Logo
Bìoball air-loidhne

- Sanasan -

Yer. 2 - Ebaibul


Todyek Akuj Ŋisirael tokiwa

1 Abu Ekapolon okolimok ayoŋ tema,

2 “Ape kisera ŋakiro nu epupete ŋituŋa a Yerusalem, ŋakiro ŋuna irworo Ekapolon ikes nu: Atamunit ayoŋ ainakina kon neni kaŋ alorwa a ŋulu ka asoroko kon; atamunit ayoŋ amina ŋina ikiminar iyoŋ ayoŋ ikwa ateran. Epite ŋolo ikiwuapitor iyoŋ ayoŋ analoŋisat, anakwap a ŋina nyitao.

3 Etaleoritae Isirael aŋuna ke Ekapolon apaki ŋin, iyaanarete iyes apaki ŋin ŋaraito ŋuna esyaunak neni a Ekapolon. Aponi ŋituŋa daadaŋ ŋulu apotu tonyama ŋaraito ŋun kimarakinae erae ŋikasecak, apotu ikes toryamut ŋican.”

4 Kiirasi ŋakiro a Ekapolon, iyes ŋituŋa a ekal a Yakob ka iyes ŋituŋa a ŋikalya a daadaŋ a Ŋisirael.

5 Ŋakiro ŋuna iruworo Ekapolon ikes nu, “Anironis apotu atapapaa kus toryamut aneni kaŋ, ŋina abu inak ikes aekar aneni kaŋ, ido toloto akiwuapit ŋiboro ŋulucaryo, toruworos ikes daŋ ŋicaryo?

6 Nyetemara ikes, ‘Ai eyai Ekapolon, ŋolo ikiyauni isua ikitipeunio anakwap a Ijipit, ŋolo abu ikirik isua analoŋisat ka anakwap a ŋina arae alaro ka ŋina aya ŋapanya, anakwap a ŋina aonon ka a ŋina a akiryonut a ŋina alalan, anakwap a ŋina emam ituŋanan epedori akitor, a ŋina emam ituŋanan iboiyo?’

7 Abu ayoŋ okoyau iyes nakwap ŋina ileleba ibore daadaŋ, ikotere inyamete ŋaraito keŋ ka ŋiboro keŋ ŋulu ajokak. Nai ani ilomarete iyes nakwap ŋin ipotu iyes tomunaasi akwap kaŋ kituruwosi akwap kaŋ ŋina asiilyanan.

8 Nyetemara ŋisacaradotin ebe, ‘Ai eyai Ekapolon?’ Pa akayenete ayoŋ ŋulu atubete ŋakiro; apotu ŋikepukak okoŋero ayoŋ, apotu ŋikadwarak todwara ŋuna a Baal, ido kiwuapa ŋakiro ŋuna emam ibore iryamunia.

9 Aŋun, ekesitakini nabo ayoŋ iyes, esitakini ayoŋ ŋipapae kus.

10 Totuboros Kupuryo diyete anam kiŋolikis akwap ŋin neni ikoni, kiyakiyasi ŋituŋa Kedar, toripiripa ejok, kiŋolikisi keyakauna ŋinapei koloŋ ibore ŋini ikoni ŋin.

11 Eyai mono akwap adio ŋina elocok ŋakujo keŋ, tari pa kerae ŋakujo kec ŋuna a kire a? Nai aŋero ŋituŋa kaŋ Akuj kec aŋuna a ibore a ŋini emam ibore iryamunia.

12 Okoe nakuj, emaikina iyoŋ ikikadak aŋuna a ŋakiro a ŋun, emaikina iyoŋ toumok ka emaikina itosilik nooi;

13 “Anerae etiyata ŋituŋa kaŋ ŋaronisya ŋaarei: Akaesikis ikes ayoŋ, ŋolo ekoni aneni kec eitanit ŋolo a ŋakipi a ŋuna eteyarak, ido aboka aŋuna kec ŋakare ŋuna ebaabaato, ŋuna nyepedorete ŋakipi ayakau tooma kec.

14 “Erae mono Ŋisirael ŋipi a? keuruunio mono ikes aŋuna ka apitoonut a? Kaanukiro nai aŋataryata ŋimoe ikes?

15 Erurumata ŋimoe kec neni kec esibito ŋiŋatunyo, erurumata ŋimoe kec ecelasi nooi. Eturuwosi akwap a Ŋisirael acaryoit, enyasun ŋitaunio kec, mam ituŋanan iboi alotooma kec.

16 Kikote neni daŋ, aŋatasi ŋituŋa a Mempis ka ŋulu Tapanes ŋiboro a Ŋisirael.

17 Ŋisirael, meere mono iyes iyaunete ŋakiro ŋun nawat kus aŋuna iesikiniata Ekapolon Akuj kus, apaki ŋina ikirikitor iŋes iyes kiwuapa iŋes a?

18 Nyo itamete iyes atemar iryamunete analosit Ijipit akimat ŋakipi ŋuna ka aŋolol Nile? Kori nyo iryamunete iyes analosit Asiriya akimat ŋakipi ŋuna ka aŋolol Eupurate?

19 Ikisicani iyes aronis kus ka ikitubokinio iyes aŋuna iŋeryoto ŋuna abala ayoŋ kiwuapa. Toyenutu ka kiŋolikisi epite ŋolo eronia ka epipilya iyes aesikin Ekapolon Akuj kus; nyikitopoloorito iyes ayoŋ. Ŋakiro ŋun irworo Ekapolon Akuj ŋina etiron.

20 “Alorwa a ŋulu akoloŋ ipotu iyes ikiŋero ayoŋ ka ipotu kimyekis acamuna kus ka ayoŋ, ido temasi ‘Nyikitiyanakini isua iyoŋ!’ Ipotu iyes kilipa neni a ŋakujo alokidiama ŋimukura daadaŋ ka alokwap ŋikito ŋulu alibak daadaŋ.

21 Torae bo abu ayoŋ okodupak iyes esibit epiini ŋolo ajokan nooi, ŋolo elemunitae anateni a ŋina ajokan nooi. Anukiro bo imunaarotor iyes, ikwaanikinotor ka ekitoe a epiini ŋolo ka ariet?

22 Tari kiloŋanarosi iyes ke esabuni ka kisitiyaete esabuni ŋolo alalan nooi, eriŋa ayoŋ ete ekaile aneni kus ŋolo ka asecit.

23 Kaanukiro irworotor iyes ibasi, ‘Nyikimunaara isua, nyeloto isua akilip neni a Baal?’ Kiŋolikisi epite ŋolo ayakatar ŋipitesyo kus anakadipaalat; toyenutu ŋuna ipotu iyes kitiyata. Ipotu iyes kikubakinos nooi ikwa akaal ŋina adwarunan, toema ama ka ama;

24 Ipotu iyes kikwaanikinos ka asigirya ŋina atironon, ŋina ityaŋaara alore naloŋisat; ŋina iŋui ekuwuam a ŋuna a ekibure keŋ. Ŋae epedori akiretakin iŋes alokibure keŋ? Emam nyituupa ŋini ecamit aryamun iŋes akiwarit iŋes, epatana aryamun iŋes elap ŋolo ka adwarunit keŋ.

25 Ŋisirael, tojoŋoto akerit, nyinyamut ŋamuk kus ka nyitoon ŋitoilon kus aŋuna ikinyamitor akure. Nai ipotu iyes temasi, ‘Erae ŋun ŋakoŋinae, adaun isua aminakin ŋigelaanotin, ido ikiwuapi ikes jik.’

26 “Lopite ŋolo irumyata ekokolan ŋileec ikamunio, Irumete ŋituŋa a Isirael daŋ ŋileec, irumete ŋileec ŋituŋa a Isirael, ŋirwosi kec, ŋikapolok kec, ŋisacaradotin kec ka ŋikadwarak kec,

27 ŋulu ebasi neni a ekitoe ebe, ‘Irae iyoŋ papa kosi’ ka neni a amoru ebe, ‘Iyoŋ ikiuruuni isua’ Irworosi ikes ŋun, anerae akamuleno ikes ayoŋ ka nyeketeete ikes ayoŋ. Nai apaki ŋina eyakatar ikes locan elimunete ikes ebe, ‘Bua, toiunae isua.’

28 Nai ai eyakasi ŋakujo kus ŋuna ipotu iyes kitiyaut aŋuna kus? Kimyekisi ikes potu kepedorete ikes aiun iyes apaki ŋina iyakatar iyes locan, anerae iyakatar iyes ŋakujo ŋuna alalak ŋuna etya ŋitaunio ŋulu iyakatar iyes, okoe ŋituŋa a Yudaya.

29 Kaanukiro iŋuruŋuratar iyes neni kaŋ? Ikiŋero iyes daadaŋ ayoŋ.

30 Abu ayoŋ esican ŋituŋa kus, nai mam ŋuna ajokak aneni kaŋ apotu kitiyakin; apotu ikes nyecamut ŋuna abala ayoŋ kiwuapa. Ipotu iyes pei toara ŋikadwarak kus a ekileŋ, lopite ŋolo earya eŋatuny ŋolo adedeŋan ŋityaŋ.

31 Okoe anyamet na, kiirasi ŋakiro a Ekapolon! Abu mono ayoŋ ekwaanikin ka aloŋisat aneni a Ŋisirael, kori ka akwap ŋina ileleba akiryonut cuc a? Kaanukiro nai irworotor ŋituŋa kaŋ ebasi, ‘Ikitiyae isua ŋuna ecamitae, nyikiboŋuni nabo isua neni kon?’

32 Epedori mono apese akisimuryakin ŋinapen keŋ ŋulu esiritor iŋes akuwan keŋ a? Kori epedori mono ateran akisimuryakin ŋilowi keŋ a? Nai emuryakin ayoŋ aneni a ŋituŋa kaŋ ŋirwa ŋulu nyimarun.

33 “Ipiiryaka iyes anakiwarit ŋulu iminasi. Alopite a ŋol, itatama iyes tari ŋaberu ŋuna esyaak ŋipitesyo kus.

34 Kire, eya lolowi kus ŋaokot ŋuna iaryata iyes ŋikulyak ŋulu emam ŋakiro esecito tari pa kikamunito iyes ikes ebwaŋete ŋakais kus, nai tari kikote ŋakiro nen,

35 irworosi iyes ibasi, ‘Mam ŋakiro ikisecit isua; kire jik, nyikiŋoikinit Akuj iyes.’ Tokona, ekesicani ayoŋ iyes aŋuna irworotor ibasi, ‘nyikisecit isua.’

36 Kaanukiro isaaryata iyes ilocokinioto ŋipitesyo kus? Ikisirumete iyes ŋituŋa a Ijipit ŋileec lopite ŋolo aponiata ŋituŋa ŋulu ka Asiriya ikisurumyata iyes ŋileec.

37 Ipote iyes aina daŋ iwokito ŋakan, anerae aŋer Ekapolon ŋituŋa ŋulu ikinyomito iyes, ido nyibarete iyes aneni kec.”

Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.

Bible Society of Uganda
Lean sinn:



Sanasan