Biblia Todo Logo
Bìoball air-loidhne

- Sanasan -

Ŋitic. 19 - Ebaibul


Paulo alo Epeso

1 Ani eriŋa Apolo eyai Korinto, kirimo Paulo nakwapin ŋuna a Galatia ka Pirigia, todol tari Epeso. Toryamu iŋes aina ŋikasyomak ŋidi,

2 kiŋit ikes tema, “Ipotu iyes toryamut Etau ŋolo Asegan apaki ŋina inupyata iyes a?” Toboŋokis ikes temasi, “Nyiirara isua tari atemar eyai icebore ŋini enyaritae Etau ŋolo Asegan.”

3 Kiŋit Paulo ikes tema, “Alibatisimu nai ikibatisatere iyes?” Toboŋokis ikes temasi, “Arae ebatisimu a Yoana.”

4 Tema nai Paulo, “Abu Yoana kibatisa a ebatisimu a ŋolo kiyet ŋasecisya; nai alimonokini iŋes ŋituŋa akinup ŋolo ebuni alokaku keŋ, iŋes Yesu.”

5 Ani iirarete ikes ŋun, kibatisae ikes alokiro ke Ekapolon Yesu.

6 Kidokok nai Paulo ŋakan keŋ neni kec, min Etau ŋolo Asegan neni kec; kirworikis ikes ŋaŋajepa ŋuna agelegelya, todwara ŋakiro ŋuna ka Akuj.

7 Aapikinit ekimar a ŋikilyok a ŋul ŋitomon ka ŋiarei.

8 Torubak Paulo elosenene losinagoga; ŋilapyo ŋiuni irworo lotuŋa pa ekuryana, kisimoco ikes iwarit akitunup ikes ŋakiro ŋuna ka Apukan ka Akuj.

9 Nai esyaaka ŋice jik, nyenupa; ido irworotor Erot ŋolo ke Ekapolon alopite a ŋolo aronon alokiŋaren atukot daadaŋ. Aŋun, toesik Paulo ikes, totyakaros ka ŋikasyomak aneni kec. Anyoun apaki ŋin, erworo iŋes jwi jwi alokai a Tiranus neni a ŋituŋa.

10 Kitiya iŋes ŋun ŋikaru ŋiarei, kisiira Ŋiyudayan ka Ŋigirik daŋ alo Asia ŋakiro ŋuna ke Ekapolon.


Ŋidwe ŋulu a Sikepa

11 Etiyae Akuj ŋakujuwuanisya ŋuna ailiilok aneni a Paulo.

12 Ayaununuyete ŋituŋa neni a ŋikadyakak ŋakitambarae ka ŋarapeta ŋuna keris Paulo kisitiya, kiritanarere ŋidekesyo kec ka kitorotonokinere ŋipyan aneni kec.

13 Kikatakis nai Ŋiyudayan ŋice, ŋulu erimito kiritanarete ŋipyan, akisitiya ekiro ŋolo ke Ekapolon Yesu akiritanarya ŋipyan. Abasi ikes lopyan, “Akalimokini ayoŋ iyoŋ alokiro a Yesu, a ŋolo iserae Paulo ŋakiro keŋ, tolot.”

14 Aya daŋ ŋisapa ŋikanikaarei ŋulu ke Eyudayat a ŋolo anyaritae Sikepa ŋolo arae esacaradoti ŋolo apolon. Etiyaete ikes daŋ ŋakiro ŋun.

15 Nai tema ekipye neni kec, “Ayeni ayoŋ Yesu ka ayeni Paulo; nai ataŋae bo iyes?”

16 Toboŋ ekile ŋolo ayai ekipye neni keŋ, kitijik ikes ka aryenyeo, kilou ikes. Toema ikes daadaŋ alokai ekoris ŋilowi ka eyakatar ŋaruma.

17 Toyenut Ŋiyudayan ka Ŋigirik daadaŋ ŋulu alo Epeso ŋakiro ŋun, tokuryaketa daadaŋ, kitopoloosi ekiro ŋolo ke Ekapolon Yesu.

18 Apotu ŋikanupak ŋulu alalak tolimonosi alokiŋaren ŋituŋa ŋakiro ŋuna aronok, ŋuna sek keris ikes kitiyata.

19 Yaut ŋikalalak ŋulu sek arae ŋikekukujak ŋikitaaboi kec iwapei kicunyakis alokiŋaren ŋituŋa daadaŋ. Kimoriut ikes ebei ŋolo a ŋikitaaboi, todol daadaŋ ŋisilipae ŋalipyo ŋatomonikan.

20 Alopite a ŋol, abu akirot ŋina ke Ekapolon kiyatakin nooi ka kielakin nakwapin.


Aruruma alo Epeso

21 Ani kitiyakinosi ŋakiro ŋun, totyaku Paulo alosit Makedonia ka Akaia, tolot nai Yerusalem. Tolimu iŋes tema, “Ani kadau ayoŋ ayakaun nen, itemokino oanyu Roma daŋ.”

22 Kiyakiya iŋes kiŋaren ŋikeŋarakinitok keŋ ŋiarei, Timoteo ka Erasto, toloto Makedonia; eriŋa iŋes iriyat alo Asia.

23 Arae apaki na ayakar aruruma ŋina apolon Epeso aŋuna ke Erot a ŋolo ke Ekapolon.

24 Ayai nen eceketyekan ŋisilipae, ŋolo anyaritae Demetrio, ŋolo etyeki ŋitorubei ŋulu ka akai a ŋolo ka akuj a ŋina anyaritae Artemis. Ayaununui akicuruta keŋ epoida ŋolo alalan nooi neni a ŋiketiyak.

25 Tonyarau iŋes ŋiketiyak keŋ iwapei ka ŋuluce daŋ ŋulu etiyaete etic ŋolopei ŋol, tolimok ikes tema, “Ŋikilyok, iyenete iyes atemar neni itorunit ebari yok lotic lo.

26 Iteete ka iirasi iyes ŋilopeyek Paulo lo. Ebala iŋes ebe nyerae ŋakujo ŋuna itiyaunito ŋituŋa ŋakujo tari iwadio ka etunup ŋituŋa daadaŋ a ne alo Epeso ka akwap ŋina ka Asia daadaŋ.

27 Iŋes nai atemar alomu neni aronon; eryamuni akicuruta yok ekiro ŋolo aronon. Meere ŋun daŋ bon, eruwor akoŋinait akai ka akuj a ŋina enyaritae Artemis ka akuj yok ŋina apolon, edaun daŋ arwonu keŋ--ŋina ilipyata ŋituŋa alo Asia ka anakwapin a daadaŋ iŋes!”

28 Ani iirarete ŋasepico ŋakiro ŋun, toŋoa nooi, kisyakis ecelet ebasi, “Epol Artemis ŋina a Epeso!”

29 Kiguryakis ikes etaun daadaŋ. Kikamut ikes ŋirukitos a Paulo ŋiarei Gaio ka Aristako, ŋulu arae Ŋimakedoniyae, yaasi neni ebolyare.

30 Acamit Paulo alomar tooma nasepic, nai nyecamakis ŋikanupak iŋes.

31 Ŋikapolok daŋ ŋice ŋulu araakasi ŋikonei keŋ, kiyakikis iŋes akirot ŋina adyekitotor nyeloma neni ebolyare.

32 Apaki ŋin, egurya eikiiko nooi a nen; acelasi ŋice ŋakiro ŋace, tocelas ŋice ŋace ŋuna agelaaka, anerae pa ayenete ŋulu alalak ŋakiro ŋuna atukokinitere ikes.

33 Toreiyasi Ŋiyudayan Alekisanda kiŋaren ŋituŋa. Ani isimukekinete ŋituŋa iŋes akirworikin, kikia Alekisanda akan keŋ, ikotere eiunor iŋes.

34 Nai ani eyenunete ikes atemar arae iŋes Eyudayat, tocela ikes ŋakiro ŋapei, yaasi ŋisaae ŋiarei ebasi, “Epol Artemis ŋina a Epeso!”

35 Kelunyar apaki ŋina aoyan, kisililiŋ ekaran ŋolo ke etaun ikes tolimok tema, “Ŋikilyok ŋulu ke Epeso, eyenete ŋituŋa daadaŋ atemar Epeso iŋes erae eketen akai ŋina ka akuj a ŋina enyaritae Artemis a ŋina apolon ka etorube keŋ ŋolo adouni anakuj.

36 Emam ituŋanan ŋini epegi ŋakiro ŋun. Aŋun, itemokino iyes kililiŋa, nyitiyata idiobore ka atipei.

37 Iyaut iyes ŋikilyok lu ne tari pa erae ŋikokolak ŋulu a ŋakais a ŋuna ka akuj yok kori pa iyanyito akuj yok.

38 Ani kire kisitakinito Demetrio ka ŋiketiyak keŋ idiotuŋanan, eyakasi ŋirwa ŋulu iikiikere ka eyakasi ŋikatubok; epedorete ikes akisitanakin aina.

39 Nai ani keyai ibore ice ŋini icamito iyes, esubakinio aloikiiko a ŋolo a ŋituŋa yok.

40 Anerae epedoryo akisitakin iwon aŋuna ka aruruma a ŋina etiyakin nakoloŋit na. Emam ŋakiro ŋuna ejokya acela na ka nyikipedori iwon alimun adiokirot ŋina ikigaŋi iwon aŋuna keŋ.”

41 Ani kirwor ŋun, kiela ekaran ŋituŋa.

Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.

Bible Society of Uganda
Lean sinn:



Sanasan