Biblia Todo Logo
Bìoball air-loidhne

- Sanasan -

Ŋitic. 15 - Ebaibul


Eikiiko alo Yerusalem

1 Apotu ŋikilyok ŋice potu alo Yudaya tari Antiokio togeut akitatam ŋikanupak temasi, “Nyipedorete iyes aryamun aiuno, mati kikileŋeri ikwaŋina ecamakinitotor Ŋikisila a Moses.”

2 Apotu ŋakiro nu inakis Paulo ka Baranaba ebura ka apeganakin ka ikes. Toseunae nai Paulo ka Baranaba ta ŋikanupak ŋice alosit Yerusalem aanyun Ŋikiyakia kaapei ka ŋikatukok a Ŋikristo aŋuna a ŋakiro a ŋun.

3 Aŋun, kiyaki atukot a Ŋikristo ikes. Ani etubete ikes neni anyaritae Poenikia ka Samaria, kitatamikis ikes ŋituŋa ŋul epite ŋolo anupyata ŋituŋa ŋulu nyerae Ŋiyudayan Akuj. Kitelelyana ŋakiro ŋun ŋikanupak daadaŋ.

4 Ani edolunete ikes Yerusalem, kijau atukot ŋina a Ŋikristo ka Ŋikiyakia ta ŋikatukok ikes. Tolimokis Paulo ka Baranaba ikes ŋakiro daadaŋ ŋuna abu Akuj kitiya aneni kec.

5 Nai temasi ŋikanupak ŋice ŋulu ka atukot a ŋina a Ŋiparisayon, “Itemokino ŋikanupak ŋulu nyerae Ŋiyudayan kileŋerae ka kitatamae kiwuapa Ŋikisila a Moses.”

6 Totukokin nai Ŋikiyakia ka ŋikatukok aripirip ŋakiro ŋun.

7 Ani kepeganakinosi ikes apaki ŋina aoyan, tonyou Petero tema, “Ŋikaitotoi kaŋ, iyenete iyes atemar abu koloŋ Akuj okoseu ayoŋ alokidiŋ kus alimonokin Ŋakiro ŋuna Ajokak lotuŋa ŋulu nyerae Ŋiyudayan, ikotere iirarete, tonupa.

8 Abu Akuj ŋina eyeni ŋitai a ŋituŋa kiteyenu atemar ecamunit iŋes ŋulu nyerae Ŋiyudayan aŋuna ainakinia ikes Etau ŋolo Asegan, ikwaŋinapei ikiinakinia iwon.

9 Abu nyiwuak atyaketait kidiŋ yok ka ikes, nai abu kitesegu ŋitai kec anakisyon ŋasecisya, anerae apotu tonupa.

10 Aŋun, kaanukiro nai ikatakinitotor iyes akitoŋo Akuj alotooma akisiwuok ŋikanupak ŋigogoso ŋulu pa apedorito atapapaa yok kori iwon daŋ akiwuok.

11 Nyepedor! Ikinupit iwon atemar ikiiun iwon aŋuna ka ajokis a ŋina ke Ekapolon Yesu, ikwa ikes daŋ.”

12 Kililiŋa ŋituŋa ŋulu ka atukot daadaŋ, topupokis daŋ Baranaba ka Paulo elimonorete ŋuna a ŋaumonokineta ka ŋakujuwuanisya daadaŋ ŋuna kitiyat Akuj aneni kec alokidiŋ ŋituŋa ŋulu pa arae Ŋiyudayan.

13 Ani kedaut ikes erwor, kirworik Yakobo tema, “Ŋikaitotoi, topupokinae ayoŋ!

14 Adau Simoni Petero alimun epite ŋolo esyaunia Akuj alemun ateker keŋ alotooma ŋituŋa ŋulu nyerae Ŋiyudayan, kituruwo ŋulu keŋ.

15 Ecamuna ŋakiro nu ka ŋuna a ŋikadwarak ŋuna igiritae ikona: ebala Akuj,

16 ‘Ekaku a nu aboŋuni ayoŋ, ka etonyouni akai a Daudi ŋina aŋopiya. Etonyouni ayoŋ ŋakinyasunet keŋ, ka etowuoi iŋes.

17 Tosodo ŋituŋa ŋuluce--ŋituŋa daadaŋ ŋulu nyerae Ŋiyudayan ŋulu anyarau ayoŋ aruwor ŋulu kaŋ, ekewara ayoŋ.

18 Ayoŋ Ekapolon, ŋolo aberakin koloŋ sek akiteyenun ŋakiro nu ŋuna etiyakini.’

19 Aŋun, atami ayoŋ atemar nyitemokino iwon akicanit ŋituŋa ŋulu nyerae Ŋiyudayan ŋulu ebelekinosi neni ka Akuj.

20 Nai itemokino akigirakin ikes abaruwa, ikotere toesikis akinyam ŋamuja ŋuna nyitesegunitae, anerae einakinitae sek nakujo; toesikis daŋ amalao ka nyenyamete ediotyaŋ ŋolo emyeditae kori ŋaokot.

21 Anerae elimonokinio Ŋikisila a Moses lotaunio daadaŋ ŋinapei koloŋ ka esyomeneneo alosinagogae a ŋinakoloŋit a Sabato.”


Abaruwa ŋina egirakinitae ŋikanupak ŋulu pa arae Ŋiyudayan

22 Tosodo nai Ŋikiyakia ka ŋikatukok kaapei ka ŋikanupak daadaŋ totyakut atemar, kejoikinit toseunae ŋikilyok ŋidi alokidiŋ kec, ido kiyakiyarae Antiokio kaapei ka Paulo ta Baranaba. Toseut ikes Silas ka Yuda ŋolo anyaritae Barasaba, ŋikilyok ŋulu akerer nooi alokanupak.

23 Inakinae ikes akiya abaruwa ŋina abala ne: “Isua Ŋikiyakia ka ŋikatukok ŋulu ikirae ŋikaitotoi kus, ikimalat iyes ŋikanupak daadaŋ ŋulu nyirae Ŋiyudayan ŋulu iyakasi Antiokio, Siria ka Cilicia.

24 “Eirar isua atemar kepotu ŋituŋa ŋice ŋulu anatukot kosi potu inaa akican ka akisigurya ŋatameta kus aŋuna kirworito ikes; nai pa alimokinitae isua ikes akitiya ŋun.

25 Aŋun, aponi isua totukokinetei ka tocamunetei aseun ŋituŋa ŋidi kiyakuunae neni kus. Erukunete ikes ka ŋikonei kosi ŋuluminan, Baranaba ka Paulo,

26 ŋulu ajal akiyar kec aŋuna ke Ekapolon yok Yesu Kristo.

27 Ikiyaku nai isua neni kus Yuda ka Silas, ŋulu ikilimokinete iyes alorwor kec a ŋilopeyek ŋakiro ŋunapei ikigirit isua.

28 Acamu Etau ŋolo Asegan kaapei ka isua atemar nyikiinakin iyes ŋatyokisyo ŋace adepar Ŋikisila lu, ŋulu iitana:

29 itemokino iyes toesikis akinyam ŋamuja ŋuna einakinitae nakujo, ŋaokot, ediotyaŋ ŋolo emyeditae ka akitiya amalao. Ani kicoikis iyes ŋun, itiyaete ejok. Ikianyun.”

30 Aŋun, kiyakiyarae ikes etiŋito abaruwa ŋin, toloto Antiokio. Kedaut acunakin ŋikanupak, inakis abaruwa neni kec.

31 Ani kesyoma ŋituŋa abaruwa, tolakaros aŋuna a ŋakiro a ŋuna esimukekinak.

32 Apotu Yuda ka Silas ikwapei araakatar ŋikadwarak, kisimukekis ŋikanupak a ŋakiro a ŋuna alalak, kitogogoŋo ikes.

33 Ani kiboiyoto ikes a nen ŋirwa ŋidi, kitoloto ŋikanupak ikes ke ekisil, toboŋosi neni a ŋulu eyakuunito ikes. [

34 Nai totyaku Silas akidoŋ nen.]

35 Kiboiyoto Paulo ka Baranaba alo Antiokio, itatamete ka elimonokinete ŋakiro ŋuna ke Ekapolon, kaapei ka ŋice daŋ ŋulu alalak.


Totyakas Paulo ka Baranaba

36 Kelunyar ŋirwa ŋidi, tolimok Paulo Baranaba tema, “Bua oboŋosi eŋoliasi ŋikanupak, ŋikaitotoi yok alotaunio a daadaŋ a ŋulu eseratere iwon ŋakiro ŋuna ke Ekapolon, oanyutu epite ŋolo eyakatar ikes.”

37 Acamit Baranaba atemar torukosi ikes ka Yoana Mariko.

38 Nai atami Paulo atemar pa etemokino ikes arukor ka ituŋanan ŋini abu toboŋo toesik ikes alo Pampilia, ŋini abu nyerukosi ka ikes lotic.

39 Tolomu ebura ŋolo amwanan, totyakas ikes. Ya Baranaba Mariko, toloto ka ameeli tari loculat Kupuro;

40 nai toseu Paulo Silas, ido toloto, kedaut ŋikanupak akicikakin ikes anajokis a ŋina ke Ekapolon.

41 Kirimo iŋes Siria ka Cilicia, kitogogoŋ ŋatukon ŋuna a ŋikanupak.

Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.

Bible Society of Uganda
Lean sinn:



Sanasan