Ŋilep. 26 - EbaibulEropit a ŋulu iwuapito ŋakiro ( Ŋikis. 7:12-24 , 28:1-14 ) 1 “‘Nyitiyaut ŋitorubei a ŋakujo aŋuna kus, nyisiponokis ŋitorubei ŋulu iceunitae, kori ŋipirin, nyiwuanakis ŋamoru ŋuna iceunitae nakwap kus, ido kilipa neni kec; anerae arae ayoŋ Ekapolon Akuj kus. 2 Totamunito akoloŋit kaŋ ŋina a Sabato, ido kitopoloorito akibois kaŋ ŋina asegan. Arae ayoŋ Ekapolon. 3 “‘Ani kiwuap iyes ŋakiro ŋuna atubunit ayoŋ, ido kirica ŋakiciketa kaŋ ka kirica ikes anakikinyoma, 4 akainakini ayoŋ iyes akiru anapakio aŋuna emaikina toyakaunor, ido tora akwap ŋaraito keŋ, toraa ŋikito ŋaraito kec. 5 Irubakinete iyes iramete ŋikinyom kus akitodol ŋina ilemyata epiini, ido irubakinete iyes ilemete epiini akitodol apaki ŋina itakiniata, imujete iyes akimuj daadaŋ ŋina icamito, ido iboiyete anakwap kus emam ŋace. 6 Ayauni ayoŋ ekisil nakwap kus, topero iyes emam akuryanu ka emam ituŋanan ikitukuryani. Alemari ayoŋ ŋityaŋ ŋulu anyamak anakwap kus, ido emam aremo eyakaun nakwap kus. 7 Iwuapete iyes ŋimoe kus, tomunyasi alokiŋaren kus. 8 Irisete ŋikan bon alokidiŋ kus ŋimoe amiat, ido irisete amiat alokidiŋ kus ŋimoe ŋalipyo ŋatomon, ido imunyarete iyes ikes alokiŋaren kus. 9 Eketodikini ayoŋ iyes arimao kaŋ, ido eketipituni iyes eataki ekimar kus, erici ayoŋ acamunet kaŋ ka iyes. 10 Irubakinete iyes imujete akimuj ŋina ke ekaru a ŋolo alunyar akitodol ŋina ilemaryata aneni iŋadatae, ido kilunyokis nen ŋina kitete. 11 Ewuakini ayoŋ akibois kaŋ ŋina eboiyo kidiŋ kus, ido nyakaŋeri ayoŋ iyes. 12 Ikirukori ayoŋ kaapei ka iyes, aruwor Akuj kus, iruworosi iyes ŋituŋa kaŋ. 13 Arae ayoŋ Ekapolon Akuj kus, ŋina abu okoyau iyes alo Ijipit, ikotere tojoŋoto araakau ŋipi a Ŋijipitian, abu ayoŋ olema ŋatyokisyo ŋuna iyakatar iyes, eketuruwo iyes ŋulu iboiyete emam ŋace.’ ” Ŋakisicaneta a ŋulu nyiwuapito ŋakiro ( Ŋikis. 28:15-68 ) 14 “‘Nai ani pa kiirasi iyes ŋakiro kaŋ ka pa kiwuap ŋakiciketa kaŋ daadaŋ 15 ka ani pa kiwuap iyes ŋakiro kaŋ ŋuna atubunit ayoŋ ka kiŋero ŋikisila kaŋ, ido tojoŋoto akiwuapit ŋakiciketa kaŋ daadaŋ, ka toŋero acamunet kaŋ, 16 etiyakini nai ayoŋ nu neni kus: Ekesicani ayoŋ iyes toryamut ekabule alodekesyo ka alolekesyo a ŋulu ikitumudukanete ka kitiiniyasi ŋawat kus tari natwanare. Itaete iyes ŋikinyom kus, nai mam ibore iryamunete, irikarete ŋimoe kus. 17 Akaŋoikini ayoŋ iyes, ido ikireunete iyes ŋimoe kus; ikipukaete iyes ŋituŋa ŋulu imanito iyes, ido ibwaŋasi iyes tari kemam ŋini ikirisit. 18 Ani pa kipedorete iyes akiwuap ŋakiro kaŋ ŋuna iirasi ŋun, ekesicani ayoŋ iyes nooi ŋakisicanet ŋace ŋakanikaarei aŋuna a ŋasecisya kus. 19 Alemari ayoŋ asyian kus ŋina iturotor iyes, mam akiru ilimi ka eoni akwap kus deu ikwa asuwat. 20 Eruwor ŋiticisyo kus ŋicaryo, anerae nyerayete ŋikinyom kus, nyerayete tari ŋikito ŋulu ka ariet. 21 “‘Ani kirubakis iyes ikiŋerito ayoŋ, ido towout akiwuap ŋakiro kaŋ, eatakini ayoŋ ŋican kus nooi ŋakiyatakinet ŋace ŋakanikaarei aŋuna a ŋasecisya kus. 22 Emyekini ayoŋ ŋityaŋ ŋulu ka ariet ikinyam iyes, ikidemasi iyes ŋidwe kus, tomunyasi ŋibaren kus, ido kitiditeut ekimar kus kipasakinos ŋirotin kus. 23 “‘Ani pa kiwuap iyes ŋakiro kaŋ tari kedaun akisican, nai torubakinito ikiŋerito ayoŋ, 24 akaŋeri ayoŋ iyes, ido ekesican nooi ŋakisicanet ŋace ŋakanikaarei aŋuna a ŋasecisya kus. 25 Emyekini ayoŋ ŋimoe kus itoar iyes aŋuna imyekiniata iyes acamunet kaŋ ka iyes. Ani kiema iyes tolomasi lotaunio kus, ayauni ayoŋ edeke neni kus, kitiditeu ekimar kus ikilout ŋimoe kus. 26 Ani etasaluni ayoŋ akimuj aneni sek ilemyata iyes, ipoete ŋaberu ŋatomon akimuj alokeno ke epei, ido ikikorakinete ikes iyes akimuj ipimanaritae. Imujete iyes akimuj ŋin, nai erubakini akoro ikinyamit. 27 “‘Ani kirubakis iyes iwounito akiirar ŋakiro kaŋ ka ikiŋerito ayoŋ tari kadau akisican iyes, 28 arubakini akoŋoikinit iyes nooi alotooma anyunyura kaŋ, ayoŋ alope ekesicani iyes, ekesicani iyes nooi ŋakisicanet ŋace ŋakanikaarei aŋuna a ŋasecisya kus. 29 Ikitanyami iyes akoro ŋawat a ŋidwe kus a ŋulusapa ka a ŋulupesur. 30 Amunaari ayoŋ neni ilipyata iyes alokidiama ŋimukur, amunaari ŋamuroeta ŋuna icunyata iyes ekinyate, atukokini ayoŋ ŋawat kus kidiama ŋitorubei a ŋakujo kus. Akaŋeri ayoŋ iyes. 31 Eturuwori ayoŋ ŋitaunio kus ŋireŋoroto, eruwor ŋakiboisyo kus ŋuna sek ilipyata iyes ŋuna esilok, ido nyakabobokini nabo ayoŋ eure a ŋainakineta kus a ŋuna epeyo 32 Enyasuni ayoŋ akwap kus, ikotere ŋimoe kus ŋulu epote akiboi a nen eumokinete a ŋakiro a ŋun. 33 Ekeelari ayoŋ iyes nakwapin, ido eturubakini ayoŋ ŋimoe ikiwuapito iyes. Idoŋi akwap kus erae ŋina asilon ka eruwor ŋitaunio kus ŋireŋoroto. 34 “‘Eryamuni nai akwap kus akieŋun ŋikaru ŋul daadaŋ ŋulu iboiyo erae ŋina asilon, ŋikaru ŋulu iyakatar iyes nakwapin a ŋimoe kus; elelyakini akwap kus akieŋun ŋin. 35 Apaki ŋin daadaŋ ŋina esilo akwap kus, eryamuni akwap kus akieŋun ŋina sek nyeryamuna ŋapakio ŋuna sek pa isieŋuniata iyes iŋes iboiyete a nen. 36 Nai iyes ŋulu ikirikoryo nakwapin a ŋimoe kus, ewuakini ayoŋ akuryanu lotai kus tokuryaketa anakwapin a ŋimoe kus toruworos ŋulu ibwaŋabwaŋasi tari iirarete eruye ka akuyon a ŋina erwo alokuwuam, iemete iyes esibit ikirisitae akiar, ibusonokinosi ikes esurur tari daŋ kemam emoit ikiwuapit. 37 Ilogeunun iyes make ikerete esibit ikirisitae akiar tari daŋ kemam emoit ikiwuapit. Aŋun, nyipedorete iyes awoikin ŋimoe kus. 38 Itwanikinete iyes nakwapin; ikimunyarete iyes ŋituŋa ŋakwapin a ŋimoe kus. 39 Iyes ŋulu idoŋete anakwapin a ŋimoe kus ŋun, itwanikinete nakwapin ŋun, aŋuna a ŋasecisya kus; ka daŋ aŋuna a ŋasecisya atapapaa kus, itwanikinete iyes nen. 40 “‘Nai ani kelimosi ikes ŋasecisya kec ka ŋuna atapapaa kec, ŋuna aponiata ikes eketepegeta ayoŋ ka okoŋero ayoŋ, 41 ido abu ayoŋ daŋ oŋer ikes eela nakwapin a ŋimoe kec; ani nai kitiditeuna ikes tokona alotai kec; kekiito ŋasecisya kec, 42 atamuni nai ayoŋ acamunet kaŋ ka Yakob; atamuni daŋ ayoŋ acamunet kaŋ ka Isaka ka acamunet kaŋ ka Aburaam, ido otamu nai akwap kec; 43 anerae imyekinete mono ikes akwap iboi erae ŋina asilon, toryamu akwap akieŋun apaki ŋina iboiyo erae ŋina asilon. Emaikina ikes toryamut akisicanet aŋuna a ŋasecisya kec, anerae apotu ikes towout akiwuap ŋikisila kaŋ, toŋero ŋakiro kaŋ ŋuna atubunit ayoŋ. 44 Tari daŋ kikote ŋakiro nen, ani apaki ŋina eyakatar ikes nakwapin a ŋimoe kec, nyawouni ayoŋ ikes, oŋer ikes ikotere amunyarya ikes daadaŋ, todaunor acamunet kaŋ ka ikes. Arae ayoŋ Ekapolon Akuj kec. 45 Nai aŋuna kec, atamuni ayoŋ acamunet kaŋ ka atapapaa kec ŋulu abu ayoŋ oyau alo Ijipit iteete ŋituŋa a ŋakwapin, ikotere oruwor Akuj kec. Arae ayoŋ Ekapolon.’ ” 46 Erae ŋun ŋakiro ŋuna atubunit Ekapolon ka ŋikisila ta ŋakiciketa ŋuna kebu Ekapolon kiwuak aŋuna keŋ ka Ŋisirael; tolimok Moses alokidiama emoru Sinai. |
Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.
Bible Society of Uganda