Biblia Todo Logo
Bìoball air-loidhne

- Sanasan -

Ŋikis. 31 - Ebaibul


Kilunyokin Yosua lorot a Moses
( Ekim. 27:12-23 )

1 Kedau Moses akirworo ŋakiro ŋun daadaŋ neni a Ŋisirael daadaŋ,

2 tolimok ikes tema, “Erae tokona ŋikaru kaŋ amiat ka ŋatomoniarei, nyeriŋa apedorit arikit iyes ka akalimoki ayoŋ Ekapolon ebe, ‘Nyidokari iyoŋ ekekwaye Yorodan,’

3 elosi Ekapolon elope adokar ekekwaye Yorodan ikiŋarenik iyes, emunyari iŋes ŋituŋa a ŋakwapin a ŋun alokiŋaren kus ka iritarete iyes ikes. Edokari Yosua daŋ ekekwaye ikiŋarenik iyes, lopite ŋolo abunio Ekapolon kiikinia.

4 Itiyae Ekapolon neni kec ŋuna abu kitiya neni a Sikon ka Og, a ŋulu arae ŋirwosi a Ŋiamori ka nakwap kec apaki ŋina amunyarya ikes.

5 Ikiinakini Ekapolon ikes iyes ka itiyaete iyes neni kec lopite ŋolo ekecikia ayoŋ iyes.

6 Togogoŋ ka totitiny, nyikuryaketa, kori nyikibul aŋuna kec, anerae irukito iyes ke Ekapolon Akuj kus, nyikimyekini iŋes iyes, kori nyikiŋeri.”

7 Abu nai Moses tonyarau Yosua, tolimok iŋes ŋakiro nu epupete Ŋisirael daadaŋ tema, “Togogoŋ ka totitiny, anerae iyoŋ ilosete ka ŋituŋa lu nakwap ŋina abu Ekapolon kikoŋ neni atapapaa kec atemar einakini ikes, ido iyoŋ isikamari ikes akwap ŋin toruwor ŋina kec.

8 Ekapolon iŋes ikiŋarenikini iyoŋ. Eyakaun Ekapolon ka iyoŋ, nyikimyekini iŋes iyoŋ, kori nyikiŋeri iŋes iyoŋ. Nyikuryaniar, kori nyikibul.”


Ŋikisila ŋulu emaikina tosyomae ŋinapaki daadaŋ edolete ŋikaru ŋikanikaarei

9 Abu nai Moses kigir ŋikisila ŋul, ido inak neni a ŋisacaradotin, neni a ŋidwe a Lepi a ŋulu aryoŋito Asaduku ŋina ka Acamunet ke Ekapolon ka neni a ŋikasikou a Ŋisirael daadaŋ.

10 Kicik Moses ikes tema, “A ŋolokaru edolete ŋikaru ŋikanikaarei, alokaru a ŋolo etubunitoe aŋuna ka aesikin ŋamicae ka anapaki a ŋina a ŋasuban a ŋuna a ŋisakaitei,

11 apaki ŋina eponiata Ŋisirael daadaŋ kiŋaren Ekapolon Akuj kus nakibois ŋina eseuni iŋes, emaikina iyes tosyoma ŋikisila ŋul alokiŋaren Ŋisirael daadaŋ epupete ikes.

12 Akoloŋit ŋin tocunakisi ŋituŋa, ŋikilyok, ŋaberu ka ŋidwe kaapei ka ŋigelaanotin ŋulu iboiyete alotaunio kus, ikotere kiirasi ka toyenut akitopoloorit Ekapolon Akuj kus, kiwuapa ejok ŋakiro daadaŋ ŋuna eya lokisila ŋul,

13 ikotere ŋidwe kus ŋulu sek nyeyenete ŋikisila, epedorete akiirar ka ayenun akitopoloorit Ekapolon Akuj kus ŋirwa daadaŋ ŋulu iboiyoto iyes anakwap a ŋina idokarete iyes alokekwaye Yorodan akituruwor ŋina kus.”


Ŋakiro a Ekapolon neni a Moses ka Yosua

14 Kirwor Ekapolon neni a Moses tema, “Aapuu apaki ŋina itwania iyoŋ, tonyarau Yosua, ido toloto kaapei ka iŋes tooma eema ŋolokilipet, ikotere olimok ayoŋ iŋes ŋuna emaikina kitiya.” Aŋun, apotu Moses ka Yosua toloto tooma eema ŋolokilipet.

15 Abu Ekapolon totakanu aloeema esibit adis ka abu adis ŋin towo alokek a ŋolo a eema.

16 Kirwor Ekapolon neni a Moses tema, “Alotooma apaki ŋina ewuruana, itwani iyoŋ ikwapei atapapaa kon. Egeikinete nai ŋituŋa lu akilip neni a ŋakujo a ŋunagelae a ŋuna eyakasi kidiŋ kec, ŋakujo a akwap a ŋina elosete ikes alomar, akeŋerete ikes ayoŋ, nyiwuapete acamunet kaŋ ŋina ikicamunor ayoŋ ka ikes.

17 Ani itiyakinete ikes ŋun, aŋoikini ayoŋ ikes akoloŋit ŋinapei ŋin. Aŋeri ayoŋ ikes, ido ewa ereet kaŋ aneni kec, emunyaryo ikes ka atipei, edolokinete ŋican ŋulu aronok nooi ikes. Akoloŋit ŋin etemarete ikes, ‘Meere mono aŋuna nyeyakar Ekapolon Akuj yok kaapei ka iwon, iŋes atakanuniata ŋican lu neni yok a?’

18 Akoloŋit ŋin, ewuai ayoŋ kire jik ereet kaŋ aŋuna a ŋasecisya a daadaŋ a ŋuna etiyata ikes, anerae ewuapa ikes ŋakujo ŋace.

19 Aŋun, kigir tokona eete lo ka kitatam Ŋisirael toanyut aeo eete lo, ikotere eruwor eete lo ŋolo elimorit ŋakiro kaŋ ŋuna etoroniyaritor ayoŋ Ŋisirael.

20 Ani kadau ayoŋ ayaun ikes nakwap ŋina eleleata ŋakile ka ao, nakwap ŋina abu ayoŋ eik anakikoŋ neni atapapaa kec ka ani kedaut ikes akimuj kimwoko ka totuma, akaŋerete ikes ayoŋ, ido kitiyanakis ŋakujo ŋace, okojamuwasi ayoŋ ka nyiwuapa acamunet kaŋ.

21 Ani etakanunete neni kec ŋican ŋulu alalak ŋulu apipilak, isitakinete ŋakiro a eete a lo ikes, anerae nyimuryakini ŋiletok kec eete lo. Ayeni ayoŋ tari ŋuna ecamito ikes akitiya tari tokona eriŋa ayoŋ nyeyauna ikes nakwap ŋina abu ayoŋ eik ikes anakikoŋ.”

22 Akoloŋit ŋinapei ŋin, abu Moses kigir eete lo ka kitatam Ŋisirael eete ŋol.

23 Tolimok nai Ekapolon Yosua lokoku a Nun ŋakiro nu tema, “Togogoŋ ka totitiny, anerae iyai iyoŋ Ŋisirael nakwap ŋina abu ayoŋ eik ikes, ikiruki ayoŋ ka iyoŋ.”

24 Ani kedau Moses akigir lokitaabo ŋakiro daadaŋ ŋuna a ŋikisila a ŋul,

25 abu kicik ŋilepi ŋulu eryoŋito Asaduku ŋina ka Acamunet a Ekapolon tema,

26 “Yaasi ekitaabo lo ŋolo a ŋikisila, kiwuakis diyete Asaduku ŋina ka Acamunet a Ekapolon Akuj kus, emaikina iŋes eyai nen ikwapei esuuda a ŋakiro aŋuna a eŋerenu kus;

27 anerae ayeni ayoŋ nooi atemar irae iyes ŋituŋa ŋulu aŋerok ka ŋulu esyaak. Ani nai ŋina sek iŋereneneoto iyes Ekapolon eriŋa ayoŋ ayari ka ikirukit ka iyes, alipite moi iŋeryoto iyes Ekapolon atwani ayoŋ!

28 Tocun neni kaŋ ŋikasikou daadaŋ ŋulu a ŋikabilae kus ka ŋikapolokinitok ŋituŋa kus, ikotere ayoŋ alimuni ŋakiro nu epupete ikes, onyarau nakuj ka nakwap kisuudata ŋakiro ŋuna a eŋerenu kec.

29 Ayeni ayoŋ atemar ekaku katwana ayoŋ, isyakinete iyes akitiya ŋuna aronok, iŋerete iyes ŋakiro ŋuna ekecik ayoŋ iyes akiwuap. Alorwa a ŋulu epote iryamunete iyes ŋican, anerae itiyaete iyes ŋuna aronok alokiŋaren Ekapolon, tosodi itoŋoyete iyes iŋes aloticisyo a ŋulu itiyaete iyes.”


Eete a Moses

30 Abu nai Moses tolimu ŋakiro a eete alo daadaŋ, epupi atukot a Ŋisirael daadaŋ:

Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.

Bible Society of Uganda
Lean sinn:



Sanasan