Biblia Todo Logo
Bìoball air-loidhne

- Sanasan -

Ŋikis. 1 - Ebaibul


Totamunae ŋakiro ŋuna apotu kitiyakin alo Oreb

1 Erae nu ŋakiro ŋuna abu Moses tolimok Ŋisirael alokekwaye Yorodan, analoŋisat ka anadipo a ŋina iteosi ka Sup, anakibois a ŋina eyai kidiŋ Paran ka Topel, Laban, Aseros ka Disaab.

2 (Alorot a ŋolo itori moru Seir elosi ituŋanan ŋirwa ŋitomon ka apei todol Kades-Barinea kenyou alo Oreb).

3 Ekaru ŋolo a ŋatomoniomwon, elap ŋolo a ŋitomon ka epei ŋirwa ke elap epei, kirwor Moses neni a Ŋisirael ikwapei ecikitor Ekapolon iŋes akirwor neni kec.

4 Abu Moses kirwor ŋakiro nu kedau iŋes akiloun erwosit Sikon ŋolo a Ŋiamori ŋolo epukat alo Esibon ka kedau akiloun erwosit Og ŋolo a Basan ŋolo epukat alo Asitaros ka alo Edirei.

5 alokekwaye Yorodan anakwap a Moab, abu Moses kisileereu ŋikisila lu:

6 Abu Ekapolon Akuj yok kirwor neni yok alo Oreb tema, “Iboiyoto iyes tokona ekaoyan alomoru a lo.

7 Togeutu tokona nabo awosit, toloto nakwap ŋina a ŋikamukumukui ŋina a Ŋiamori ka nakiboisyo nu ŋuna idunyasi ka akwap a Ŋiamori. Araba, akwap ŋina a ŋikamukumukui, Sepela, Negeb ka nakwap ŋina alodiyete anam ka nakwap ŋina a Ŋikanaani ka Lebanon todolo tari naŋolol ŋina apolon nooi ŋina enyaritae Eupurate.

8 Kiirasi akainak ayoŋ iyes akwap ŋin, toloto kikamasi akwap ŋin kituruwosi ŋina kus, akwap ŋina abu ayoŋ ekoŋ ainakin atapapaa kus Aburaam, Isaka ka Yakob ka neni a ŋiletok kec ekaku kec.”


Toseunae ŋikarikok a ŋikabilae
( Awos. 18:13-27 )

9 Kirwor nabo Moses tema, “Apaki ŋin, abu ayoŋ okolimok iyes otema, ‘Nyapedorit ayoŋ bon akidaŋidaŋ ŋakiro kus.

10 Adau Ekapolon Akuj akitipitun iyes, tokona ilalakyata iyes ikwa ŋikacer alokidiama.

11 Elipi Ekapolon Akuj atapapaa kus kiyatak nabo ekimar kus ŋarwa aliput ka ikiterereŋ iyes ikwaŋina adaunia akiikin iyes.

12 Nai ekokini ayoŋ adaŋidaŋi ŋakiro ŋuna a ŋiburasyo kus ai?

13 Toseutu aŋuna a ŋikabilae kus ŋituŋa ŋulu aosok, ŋulu epiiryaka ŋulu ejokak ŋipitesyo kec, toseutu ikes toruworos ŋikarikok kus.’

14 Tosodi ipotu ikiboŋokis ayoŋ temasi, ‘Ŋakiro ŋuna iyeunit iyoŋ, ejokak nooi.’

15 Aŋun, abu ayoŋ onyarau ŋikarikok a ŋikabilae kus, ŋikilyok ŋulu aosok ka ŋulu ajokak a ŋipitesyo, abu eturuwo ikes ŋikarikok kus, ŋikapolok a ŋalipulipui, ŋikapolok a ŋamiamiae, ŋikapolok ŋatomonikanikani, ŋikapolok ŋitomotomoe ka ŋikapolokinitok a ŋikabilae kus a daadaŋ.

16 Abu ayoŋ ecik ŋikatubok kus apaki ŋin otema, ‘Emaikina iyes kiirasi ŋakiro a ŋituŋa kus a daadaŋ a ŋulu isitasi, tomam ariit ka ipei akilo ŋinice ka emaikina iyes totubonokis ŋakiro aloikiiko anakiyookino aŋuna a ŋinituŋanan erae ŋini ka akwap kus, kori a ŋinigela.

17 Nyemaikina iyes iriito ka ituŋanan ipei apaki ŋina itubioto iyes ŋakiro, totubo ŋakiro eriyan aŋuna a ŋulu itopolooritae ka ŋulucaryo, nyemaikina ituŋanan idio ikitukuryan iyes, anerae erae atubokinet ŋina ka Akuj. Ŋakiro ŋuna egogoŋ iyes akitub iyautu neni kaŋ, ido opupok ayoŋ.’

18 Aŋun abu ayoŋ ekecik iyes apaki ŋin ka okolimok ŋakiro daadaŋ ŋuna emaikina iyes kitiyata.”


Towout Ŋisirael alomar nakwap ŋina ainakinit Ekapolon ikes.
( Ekim. 13:1-33 )

19 Ikwapei abunio Ekapolon Akuj yok ikilimokinia iwon, aponi iwon towotokinae alo Oreb, totuboe aloŋisat daadaŋ ŋina apolon nooi ŋina a ŋican ŋina ipotu iyes kiŋolikis ewosyo iwon nakwap ŋina a ŋikamukumukui, nakwap ŋina a Ŋiamori akitodol ŋina adolere iwon Kades-Barinea.

20 Abu ayoŋ okolimok iyes otema, “Idolut iyes nakwap ŋina a ŋikamukumukui, nakwap ŋina a Ŋiamori, ŋina ikiinakini Ekapolon Akuj yok iwon.

21 Kiirasi, adau Ekapolon Akuj kus ainakin iyes akwap; kitipeiyosi kituruwosi akwap ŋin ŋina kus, ikwapei adaunia Ekapolon Akuj atapapaa kus akiikin iyes, nyikuryaketa, kori nyikikadak.”

22 Ipotu iyes daadaŋ ipotu neni kaŋ temasi, “Eyakiyasi ŋikilyok ŋidi toloto kiŋaren aŋuna yok, akireb akwap yok, ido toboŋut yaut ŋakiro neni yok ŋuna a erot a ŋolo emaikina iwon etipeiyoryata ka ŋitaunio ŋulu ikilosi iwon alomar.”

23 Ejok ayeunet ŋin aneni kaŋ, ido abu ayoŋ aseu alokidiŋ kus ŋikilyok ŋitomon ka ŋiarei, epei a ŋolokabila.

24 Apotu ikes torotokis kitipeiyosi nakwap ŋina a ŋikamukumukui, ani edolete nakadipaalat Esikol, apotu ikes torebo nen

25 ka apotu togerut ŋaraito ŋuna ka akwap a ŋin ŋuna apotu ikes totiyaunotor yaut neni yok; kinyakut daŋ ŋakiro neni yok, temasi, “Erae akwap ŋina ikiinakinit Ekapolon Akuj yok iwon akwap ŋina ajokan.”

26 Nai pa icamito iyes akitipeiyor inaa. Ipotu iyes toŋero ŋuna ikicikit Ekapolon Akuj kus;

27 ipotu iyes kiŋuruŋura aloeemae kus temasi, “Erae aŋuna ikitidiŋitor iwon Ekapolon iŋes ikiyaunia iŋes iwon alo Ijipit akipotokin iwon neni a Ŋiamori ikotere ikimunyarere iwon.

28 Ai ikilosi iwon? Ikitubulo isua ŋakiro a ŋikaitotoi kosi ŋuna enyakunete ikes anakwap a ŋina alosito akireb ebasi ‘Egogoŋ ŋituŋa ŋulu iboiyete anakwap a ŋin ka eoyak akilo iwon ka daŋ epolok ŋitaunio kec eyakasi ŋaduketa ŋunajiet ŋuna aoyak nooi alokidiama; aponi daŋ isua kiŋolikinae ŋiletok a Ŋianakim.’ ”

29 Abu ayoŋ okolimok iyes otema, “Nyikibul, kori nyikuryaketa aŋuna kec.

30 Ekapolon Akuj kus ŋolo ikiŋarenikini iyes, iŋes ebuni ajiore aŋuna kus, lopite ŋolo abunio kitiyaa aŋuna kus alo Ijipit iteete iyes

31 ka analoŋisat aneni iponiata iyes kiŋolikis Ekapolon ikiuryarit iyes lopite ŋolo iuryaritor ituŋanan ikoku ŋinicici. Abu iŋes ikiurya iyes erot daadaŋ tari ŋina idolunioto iyes nakibois na.

32 Nai kikote neni daŋ, nyikinyomito iyes Ekapolon Akuj kus

33 ŋolo ikiŋarenikinit iyes erot daadaŋ aryamun akibois ŋina ilomete iyes. Abu iŋes ikiŋarenik iyes nakwaare esibit arira a akim ka naparan esibit adis, ikitoodikinit iyes erot ŋolo emaikina iyes kiwuapa.”


Akisicanet aŋuna aŋerioto Ŋisirael Ekapolon
( Ekim. 14:20-45 )

34 Ani iirari Ekapolon ŋakiro kus, abu tonyunyur nooi kikoŋ tema,

35 “Emam ipei daŋ a ŋituŋa a lu a ŋulu a anyamet a na a ŋina aronon a na ŋini edoli nakwap ŋina ajokan ŋina abu ayoŋ ekoŋ ainakin neni atapapaa kus,

36 mati Kaleb bon lokoku a Yepune. Edoli iŋes nakwap ŋin, tosodi ainakini ayoŋ iŋes ka ŋiletok keŋ akwap ŋina abu iŋes kicak a ŋakejen keŋ, anerae abu iŋes torubak iwuapit ŋuna ke Ekapolon a etau keŋ a daadaŋ.”

37 Abu Ekapolon toŋo neni kaŋ daŋ aŋuna kus tema, “Iyoŋ daŋ nyilomari nakwap ŋin.

38 Yosua lokoku a Nun ekeŋarakiniton kon iŋes edoli nakwap ŋin, kisimukek iŋes, anerae iŋes ebuni akitolomar Ŋisirael nakwap ŋin toruwor ŋina kec.

39 Nai ŋidwe kus ŋulucicik ŋulu sek itamete iyes atemar eŋataryo, ŋidwe kus ŋulu tokona nyeyenete ŋuna aronok ka ŋuna ajokak, ikes elomarete nakwap ŋin; ainakini ayoŋ ikes akwap ŋin ka ituruworete ikes akwap ŋin ŋina kec.

40 Nai ani eruwor iyes toboŋosi naloŋisat toloto lowae ŋolo a Anam a ŋina Areŋan.”

41 Ipotu iyes ikiboŋokis ayoŋ temasi, “Aseci isua neni ke Ekapolon! Ikitenit tokona isua akitipeiyor ama, etijioto ŋituŋa a akwap a ŋin lopite ŋolo ikicikia isua Ekapolon Akuj kosi.” Aŋun, ipotu iyes daadaŋ toŋatakin kitemokinos aŋuna ke ejie itamete atemar, kori epatana akitipeiyor nakwap ŋina a ŋikamukumukui.

42 Abu Ekapolon okolimok ayoŋ tema, “Tolimok ikes ŋakiro nu, ‘Nyitipeiyosi ama ka nyiloto lojie, anerae nyikirukit ayoŋ ka iyes, ani kiloto iyes ikilounete iyes ŋimoe kus.’ ”

43 Tari ŋina akalimokinitor ayoŋ iyes ŋakiro ŋun, ipotu iyes nyicamut. Ipotu iyes toŋero ŋakiro ŋuna kicikit Ekapolon, ido ipotu toloto aŋuna kus, kitipeiyosi nakwap ŋina a ŋikamukumukui.

44 Apotu nai Ŋiamori ŋulu eboiyete anakwap a ŋin ikitijikis iyes, ikirita iyes lopite ŋolo ikirisya ao. Apotu itoar iyes ameun alo Seir tari Orima.

45 Apaki ŋina iboŋunioto iyes, ipotu kigworo neni ke Ekapolon, abu Ekapolon towou akiirar akigworo kus, nyecamu tari apupokin ŋakiro kus.


Ŋikaru ŋulu ayakatar Ŋisirael naloŋisat

46 Ani kidaut iyes akiboi alo Kades ŋirwa daadaŋ ŋulu ipotu iyes kiboiyoto a nen,

Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.

Bible Society of Uganda
Lean sinn:



Sanasan