Ŋikat. 5 - EbaibulEete a Debora 1 Akoloŋit ŋin apotu Debora ka Barak lokoku ka Abinoam toekis ebasi: 2 “Kipuroe Ekapolon! Kipuroe Ekapolon aŋuna a ŋikarikok, a Ŋisirael aŋuna a ŋituŋa a ŋulu apotu inakinos aŋuna ajiore! 3 Kiirasi iyes ŋirwosi; topupokisi iyes ŋikapolok, aeikini ayoŋ neni ke Ekapolon, aeikini ayoŋ eete neni a Ekapolon Akuj a Ŋisirael. 4 Ekapolon, apaki ŋina irotokinio iyoŋ alomoru Seir, apaki ŋina ilomarya iyoŋ anakwap a Edom, abu akwap tomaranik, tobukun ŋakipi alokidiama, apotu kire ŋidouwon tobukut ŋakipi. 5 Apotu ŋimoru tomaranikis alokiŋaren Ekapolon, ŋolo a Sinai tomaranikis ŋimoru alokiŋaren Ekapolon Akuj ŋina a Ŋisirael. 6 Alorwa a ŋulu a Samegar a lokoku ka Anas ka alorwa a Yael, apotu ŋimucurus tojoŋoto akitorunun nen, apotu ŋikalotok kiwuapa ŋirotin ŋice. 7 Apotu ŋitaunio alo Isirael toruwor ŋulu imyekinitae, apotu kidoŋo eororete akitodol ŋina ebunio iyoŋ Debora, akitodol ŋina ibunio iyoŋ Debora ikwa toto a Ŋisirael. 8 Ani eseunete ŋituŋa akiwuap ŋakujo ŋace, todolu ejie lopukei a ŋitaunio kec. Amam alokilyok a ŋulu arae ŋalipyo ŋatomoniomwon ŋolo ayakar aupal kori akwara. 9 Eyai etau kaŋ neni a ŋikarikok a ŋajorei a Isirael ka ŋituŋa ŋulu apotu inakinos aŋuna ka ajiore. Kipuroe Ekapolon! 10 Tolimosi ŋun, iyes ŋulu imeto ŋisigirya ŋulu akwaŋak, iyes ŋulu iboiyete aloboro a ŋulu ebusak ka iyes ŋulu ilosete alorotin, 11 kiirasi ŋitoilon a ŋituŋa a ŋulu eya diyete ŋakare, iseraete ikes a nen akiloun ŋina ke Ekapolon ŋuna elounia, akiloun ŋina elouniata Ŋisirael. Apotu ŋituŋa a Ekapolon totiyaaros lopukei a ŋitaunio kec. 12 Tonyou, Tonyou, Debora! Tonyou, tonyou toeik eete! Tonyou Barak, toriko aneni kosi ŋituŋa ŋulu ikamuni iyoŋ, okoe lokoku ka Abinoam. 13 Apotu nai ŋipiya a ŋituŋa a Ekapolon totiyaun, apotu ŋituŋa a Ekapolon potu neni kaŋ etenito akitijiore ŋiketirok. 14 Apotu ikes torotokis alo Epuraim totiyaar nakadipaalat, apotu ŋituŋa a ekabila a Benjamin kaapei ka ŋiyeneta kec kiŋarenikis ikes, apotu ŋikarikok ŋajorei potu alo Makir, ido apotu ŋikapolok potu alo Sebulon, 15 apotu daŋ ŋikapolok a ŋituŋa a Isakar potu kaapei ka Debora, apotu ŋituŋa a ekabila a Isakar torukut ka Barak, kiwonyakis ŋituŋa a ekabila a Isakar iwuapito Barak tari nakadipaalat ajiore. Nai aŋayaŋayato ŋituŋa a ekabila a Ruben alotai kec, 16 kaanukiro iponiata iyes towua anauyoi a ŋamesekin ipupete ŋikeyokok iiunyiunyete ŋamesekin? Aŋayaŋayato ŋituŋa a ekabila a Ruben alotai kec. 17 Apotu ŋituŋa a Gilead kidoŋo ekekwaye aŋolol Yorodan. Kaanukiro edoŋioto ŋituŋa a ekabila a Dan iboyete alodiyete ŋameeli? Apotu ŋituŋa a ekabila a Aser kidoŋo iboiyoto alotaunio a ŋulu alodiyete anam. 18 Apotu ŋituŋa a ekabila a Sebulon tojala akiyar, ŋituŋa a ekabila a Naputali daŋ apotu tojala akiyar kec anakiboisyo a ŋunamukur. 19 Apotu ŋirwosi toloto lojie, ido apotu kitijioto ŋimoe, apotu ŋirwosi a Kanaan kitijioto ŋimoe, apotu ikes kitijioto ŋimoe alo Taanak alodiyete ŋakipi a Megido, nai nyeŋatara ikes esilipa edio. 20 Apotu ŋikacer elosete alokidiama kitijioto Sesira abu kidiama kiŋaraki Ŋisirael akitijiore Sisera, 21 apotu ŋikacer kisileleba ayonae Kison kilap, apotu ŋakipi a Kison ŋuna aleleete ipumasi nooi kiwoko ikes. Aŋun, alosi ayoŋ kiŋaren, alosi ayoŋ atitiny. 22 Apotu nai ŋaŋolei potu erwosi ŋakejen kec icakacakaete akwap. Apotu ŋaŋolei keŋ ŋuna atironok potu eporete. 23 Abu emalaika ŋolo ke Ekapolon tema, ‘Kilama Meros kilama nooi ŋituŋa ŋulu iboiyete alotooma keŋ, anerae apotu ikes nyepotu akiŋarakin Ekapolon, apotu ikes nyepotu akiŋarakin Ekapolon akitijiore ŋiketirok.’ 24 Erereŋ nooi Yael alokidiŋ ŋaberu, erereŋ aberu a Eber a Ekenait erereŋ iŋes alokidiŋ ŋaberu ŋuna iboiyete aloeemae. 25 Abu Sisera kiŋit Yael ŋakipi, inak Yael Sesira elabo a abakule, inak Yael Sisera elabo abakule a ŋina imujiata ŋirwosi. 26 Abu iŋes tolemu asesit a eema, totiŋ a akan keŋ a ŋina aloteten enyondo ŋolo a ŋiketiyak. Abu iŋes kibubuk Sisera a asesit kiela akou a Sisera, abu iŋes kibukuk asesit namateŋen a Sisera kiela akou keŋ. 27 Toryedik Sesira anakejen a Yael, toramakin kwap, toper anakejen a Yael ilesiyara. toryedik Sesira anakejen a Yael, toramakin kwap totwan a nen. 28 Toripiya toto a Sisera alodirisa keŋ, kikalou ayaye edirisa tema, ‘Kaanukiro adidiyo agaari keŋ? Kaanukiro adidiyoto ŋaŋolei keŋ?’ 29 Toboŋok apei ŋina aoson nooi anaberu a ŋuna arae ŋakapolok, kire aryamu iŋes alope aboŋokinet a akiŋiset keŋ na. 30 ‘Eriŋa tokona ikes eŋatanarete ŋiboro ka eriŋa ekorete ŋiboro ŋulu aŋatunete; ekoranakinosi tokona ikes ŋapesur apei, kori ŋaarei aŋuna aŋolosigarit, eŋasete tokona aŋuna a Sisera ŋilowi ŋulu isibusitae, ŋinapito ŋulu isibusitae ka edonyokinitoe ŋausyo ŋuna ebusak, eŋasete tokona ikes ŋinapito ŋiarei ŋulu anapi ayoŋ ŋulu isibusitae ka edonyokinitoe ŋausyo ŋuna ibusak.’ 31 Okoe Ekapolon, elipi tomunyaros ŋimoe kon daadaŋ lopite ŋol! Nai elipi kiyata agogoŋu a ŋituŋa a ŋulu ikiminasi iyoŋ, lopite ŋolo iyatar amwanis elomuni akoloŋ.” Abu akwap kieŋa ejie ŋikaru ŋatomoniomwon. |
Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.
Bible Society of Uganda