Biblia Todo Logo
Bìoball air-loidhne

- Sanasan -

Ŋikat. 18 - Ebaibul


Towotokis ŋituŋa a ekabila a Dan

1 Alorwa a ŋul, amam erwosit ayai Isirael, alorwa a ŋul, apotu ŋituŋa ŋulu ekabila a Dan kiwara akwap ŋina epedoryata ikes akiboiyo, anerae akitodol apaki ŋin, mam akwap aponi tokorakinae ikes aruwor ŋina kec, alokidiŋ ŋikabilae a Ŋisirael ŋuluce.

2 Aŋun, apotu ŋituŋa a ekabila a Dan kiyakiyasi ŋikilyok ŋikan ŋulu adedeŋak anatekerin kec a daadaŋ alo Sora ka Esitaol akireb akwap ka aanyun neni ikoni akwap ŋin. Tolimokis ŋituŋa a Dan ŋikilyok ŋul temasi, “Apesi, toanyutu neni ikoni akwap.” Ani edolete ŋikilyok ŋulu eyakiyaritae akireb akwap nakwap ŋina a ŋikamukumukui ŋina ke Epuraim, toloto kai a Mika, kiboiyoto a nen.

3 Ani eriŋa ikes eyakasi kai a Mika, toyena etoil a esorokit a ŋolo arae Elepait, aŋun toloto ikes neni keŋ, kiŋita iŋes temasi, “Ŋae ikiyauni iyoŋ ne? Nyo itiyae iyoŋ anakibois a na? Alitic itiyae iyoŋ a ne?”

4 Abu iŋes tolimok ikes ŋakiro ŋuna abu Mika kitiya neni keŋ tema, “Abu Mika ekepaŋga ayoŋ ka arae tokona ayoŋ esacaradoti keŋ.”

5 Tolimokis nai ŋikilyok ŋulu alosete akireb akwap esorokit ŋolo arae Elepait temasi, “Kiŋit Akuj, aŋuna kosi ikotere isua ikiyenuni kiyookin ŋakiro ŋuna elosere isua, kori kemam.”

6 Kinyakak esacaradoti ikes tema, “Toloto ke ekisil. Ecamunit Ekapolon ŋakiro ŋuna ilosyoto iyes.”

7 Toloto nai ŋikarebok ŋulukan ŋul, todolo Lais, kiŋolikis ikes ŋituŋa ŋulu eboiyete a nen iboiyete emam ŋace, lopite ŋolo eboiyoto Ŋisidoniani. Arae ikes ŋituŋa ŋulu eboiyete emam ecelet ka emam ŋini imanatar, ayakatar ikes ibore daadaŋ ŋina eitanito ikes anakwap ka ayakatar abaru. Nabo daŋ, alwaka ŋituŋa a Lais aneni a Ŋisidoniani ka amam ŋakiro amorete ikes ka ŋituŋa ŋuluce.

8 Ani eboŋorete ŋikilyok ŋul neni a ŋiyeneta kec a ŋulu edoŋito Sora ka Esitaol, kiŋita ŋituŋa ikes temasi, “Anukiro eyaunitae iyes kaama?”

9 “Toboŋokis ikes temasi, potu oloto akitijikin ikes, anerae aanyun isua akwap ka ejok akwap ŋin nooi. Nyitiyakinete iyes idiobore a? Nyididyoto alosit, nai toloto kikamasi akwap ŋin.

10 Ani ilosete iyes iryamunete iyes ŋituŋa ŋulu emam ŋini imanatar. Elal akwap ŋin, kire adau Akuj ainakin akwap ŋin napedor kus, erae akibois ŋina eyai ibore daadaŋ ŋini iitanit ituŋanan anakwap.”

11 Apotu ŋikilyok ŋamiae ŋakanikapei ŋulu a ekabila a Dan torotokis alo Sora ka Esitaol torotokis eyakatar ŋiboro ŋulu ke ejie,

12 kitipeiyosi ikes kiboiyosi Kirias-Yearim alo Yudaya. Aŋakiro aŋun, enyaritae akibois ŋin Maane-Dan tari nakoloŋit na, eyai akibois ŋin To Kirias-Yearim.

13 Apotu ikes a nen tolunyaros todolo nakwap ŋina a ŋikamukumukui ŋina a Epuraim, toloto kai a Mika.

14 Apotu nai ŋikilyok ŋulukan, ŋulusek alosito akireb akwap (iŋes Lais) tolimokis ŋirukitos kec temasi, “Iyenete iyes atemar eyakasi nakais nu arapet ka ŋitorubei a ŋakujo ka etorube a akuj ŋolo itiyaunitae anasuwat a? Aŋun, totamatamata tokona ŋuna ilosete akitiya.”

15 Aŋun, toriwo ikes nakan ŋina akai a esorokit a ŋolo arae Elepait, lore a Mika, kimalata iŋes.

16 Ani eriŋa ŋikilyok ŋulu arae ŋamiae ŋakanikapei ŋulu a ekabila a Dan ŋulu ayakatar ŋiboro ŋulu ke ejie ewuasi alopuke a ŋolo ke ere a Mika,

17 tolomasi ŋikilyok ŋulukan ŋulusek alosito akireb akwap, lore a Mika, tolemut etorube a akuj ŋolo etiyaunitae anasuwat, arapet ka ŋitorubei a ŋakujo, towoi esacaradoti alopuke a ere kaapei ka ŋikilyok ŋulu arae ŋamiae ŋakanikapei ŋulu ayakatar ŋiboro ŋulu ke ejie.

18 Ani elomarete ŋikilyok ŋulukan tooma akai a Mika ka elemunete etorube a akuj ŋolo etiyaunitae anasuwat ka ŋitorubei a ŋakujo ŋuluce ta arapet, kiŋit esacaradoti ikes tema, “Nyo itiyaete iyes?”

19 Toboŋokis ikes temasi, “Kililiŋ! Nyilimu akirot adio, bua orukosi ka isua, ido toruwor papa kosi, ejok mono iyoŋ araakau esacaradoti a ekal a ituŋanan a ipei, kori araakau esacaradoti aŋuna a ekabila ka a ateker alo Isirael a?”

20 Tocamu nai esacaradoti alosit ka ikes. Totiŋ iŋes arapet, ŋitorubei a ŋakujo ka etorube a akuj ŋolo etiyaunitae anasuwat, torukosi kaapei ka ŋikilyok ŋul.

21 Togeut nai nabo ikes alosit; ayakasi kiŋaren kec ŋidwe ka ŋibaren ta ŋiboro kec.

22 Ani elwakyata ikes alore a Mika, tonyaraunae ŋikilyok ŋulu eboiyete anakais aŋuna ayakasi diyete akai a Mika, tomotunos ikes toditasi ŋituŋa a ekabila a Dan.

23 Kiworout ikes neni a ŋituŋa a ekabila a Dan a ŋulu apotu kiŋoliyasi neni a Mika tolimokis iŋes temasi “Anukiro eya, ŋuna ibunitor iyoŋ ka ŋituŋa ŋulu alalak lu?”

24 Toboŋok Mika ikes tema, “Iyaasi iyes ŋakujo kaŋ ŋuna etiyauni ayoŋ ka esacaradoti kaŋ ilosyoto, anibore nai ikidoŋio ayoŋ? Nyo nai ikiŋisitotor iyes ayoŋ ebe, ‘Anukiro eya?’ ”

25 Toboŋokis ŋituŋa a ekabila a Dan iŋes temasi, “Tocoite imyekini etoil kon kiirarae isua, acepaki epedori ituŋanan ice alokidiŋ kosi ŋini epatana akiŋo akiar iyoŋ, ido icakari iyoŋ akiyar kon ka akiyar a ŋituŋa a ekal kon.”

26 Toloto nai ŋituŋa a Dan ka akec. Ani eanyuni Mika atemar egogoŋ ŋituŋa a ekabila a Dan akilo iŋes, kibelekin toboŋo lore keŋ.


Toloma ŋituŋa a ekabila a Dan Lais.

27 Kedaut ŋituŋa a ekabila a Dan akiya ŋiboro ŋulu kitiyauni Mika ka akiya esacaradoti keŋ, apotu todolo Lais, neni a ŋituŋa a ŋulu eliliŋak, a ŋulu amam ituŋanan imanatar. Toara ŋituŋa a Dan ŋituŋa ŋul a ekileŋ kicunyakis etaun kec.

28 Amam ituŋanan apedori alakun ikes, anerae alwanikina ikes alo Sidon ka amam ŋakiro amorete ikes ka ŋituŋa ŋuluce. Etiyakin ŋun anakadipaalat a ŋina arae ŋina ka Bes-Reob. Apotu ŋituŋa a ekabila a Dan toduko nabo etaun Lais, kiboiyoto a nen.

29 Tolimokis ikes ekiro a etaun a ŋol Dan, ekiro a papaa kec Dan a ŋolo arae lokoku a Isirael, nai arae sek ekiro a etaun a ŋol Lais.

30 Apotu nai ŋituŋa a Dan kiwuakis etorube a akuj nen a ŋuna kec. Arae Yonasan lokoku a Gerisom, a ŋolo arae lokoku a Moses kaapei ka ŋidwe keŋ ŋulusapa ikes arae ŋisacaradotin a ŋituŋa ekabila a Dan akitodol apaki ŋina erikorere ŋituŋa kec nakwapin.

31 Tosodi, apotu ikes kituruwosi etorube a akuj ŋolo etiyaunit Mika aŋuna keŋ a elope apaki ŋina ayakar eema ŋolo elipere neni ka Akuj Silo.

Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.

Bible Society of Uganda
Lean sinn:



Sanasan