Mat. 7 - EbaibulAtubonokin ŋuluce (Luk. 6:37-38, 41-42) 1 “Nyitubonokis ŋuluce, ikotere nyikitubokin iyes; 2 anerae ikitubonokinio iyes ikwaŋinapei itubonokiniata iyes ŋuluce ka etyae ŋolo iinakinete iyes, iŋes ikiinakinio iyes. 3 Kaanukiro iteo iyoŋ imilot anakoŋu a lokaato kon, nai nyite akitoe ŋina eyai nakoŋu kon a ilope? 4 Nabo ikokini iyoŋ ilimokini lokaato kon atemar, ‘Kimyek olema imilot anakoŋu kon,’ toyai bo akitoe nakoŋu kon ai? 5 Iyoŋ ekaŋisoswae! Tolema mono akitoe anakoŋu kon, topedo nai akiŋolikin ejok epite ŋolo lemaret imilot anakoŋu a lokaato kon. 6 “Nyiinakis ŋiŋokwo ibore ŋini einakinitae Akuj ka nyimasakis ŋamoru ŋuna elal egyelit lopegei, anerae ipudaarete ikes a ŋakejen, tosodo kibelekinos akitiji iyes. Kiŋita, kiwara, kikoŋikoŋo ( Luk. 11:9-13 ) 7 “Kiŋita, ikiinakinio; kiwara, iryamunete; kikoŋikoŋo, ikiŋaaryo; 8 anerae ŋinituŋanan iŋita, einakinio; ŋini iwarit, eryamuni ka ŋini ikoŋikoŋi, eŋaaryo. 9 Ŋae alokidiŋ kus ŋini ani kiŋit ikoku keŋ iŋes amugati, tosodi inak amoru? 10 Kori ani iŋita ikoku ekolya inak emun? 11 Ani kipedorete nai iyes ŋulu iroko ainakin ŋidwe kus ŋiboro ŋulu ajokak, nyepedori nai Papa kus ŋolo anakuj ŋolo ejok ainakin ŋiboro ŋulu ajokak neni a ŋulu iŋitasi a? 12 Kitiyata neni a ŋuluce ŋuna icamito iyes ikes kitiyata neni kus; ŋun ikes erae apolou a Ŋikisila a Moses ka ŋakitatameta ŋuna a ŋikadwarak. Ekek ŋolo adidiŋan ( Luk. 13:24 ) 13 “Tolomasi alokek a ŋolo adidiŋan, anerae elolom ekek ka epatana erot ŋolo elosi natwanare, elalak ŋulu itorete nen. 14 Nai edidiŋ ekek ŋolo elosi nakiyar ka etyono erot ka ekudyoko ŋituŋa eryamunete. Ŋikadwarak ŋulu alyokonok ( Luk. 6:43-44 ) 15 “Tocoito ŋikadwarak ŋulu alyokonok; epote ikes neni kus epataka ikwa ŋamesekin, nai alotai kec ikote ŋipeei. 16 Iyenunete iyes ikes anaraito kec. Egyeryo mono epiini alotiira, kori ŋaboboryo alokodwokodwo a? 17 Aŋun, ekitoe ŋolo ajokan eraii ŋaraito ŋuna ajokak, nai ekitoe ŋolo aronon eraii ŋaraito ŋuna aronok. 18 Nyepedori ekitoe ŋolo ajokan akira ŋaraito ŋuna aronok ka nyepedori ekitoe ŋolo aronon akira ŋaraito ŋuna ajokak. 19 Ŋolokitoe nyeraii ŋaraito ŋuna ajokak eyeparyo tocakakinae nakim. 20 Aŋun, iyenunete iyes ŋikadwarak ŋulu alyokonok aloticisyo kec. Pa akayeni ayoŋ iyes ( Luk. 13:25-27 ) 21 “Meere ŋinituŋanan ebala ayoŋ ‘Ekapolon, Ekapolon,’ elomari Napukan ŋina anakuj, nai ŋini itiyae ŋuna ecamit Papa kaŋ ŋolo anakuj iŋes kitiya. 22 Akoloŋit ŋin, etemarete ŋikalalak neni kaŋ, ‘Ekapolon, Ekapolon! Pa aponi isua todwarae alokiro kon ka eritanasi ŋipyan alokiro kon; nabo etiyata ŋakujuwuanisya alokiro kon a?’ 23 Alimokini nai ayoŋ ikes otema, ‘Pa akayeni ayoŋ iyes. Toloto aneni kaŋ iyes ŋulu itiyaete aronis!’ Ŋikadukok akai ŋuluarei ( Luk. 6:47-49 ) 24 “Aŋun, ituŋanan daadaŋ ŋini iirari ŋakaakiro kitiya, ikwaanikin ka ituŋanan ŋini aoson ŋini adukokini akai keŋ nataaba. 25 Kilim akiru, bu akalele ka tokut ekuwuam kai ŋin, nai abu nyeukor, anerae adukokinitae nataaba. 26 Ituŋanan daadaŋ ŋini iirari ŋakaakiro nu nyitiya, ikwaanikin ka ituŋanan ŋini abaŋaanan ŋini adukokini akai keŋ nasinyon. 27 Kilim akiru, bu akalele ka tokut ekuwuam kai ŋin, toukor eukore ŋolo aronon.” Kitatam Yesu ka apedor 28 Ani edauni Yesu erwor ŋakiro ŋun, toumokis ŋasepico a ŋituŋa aŋuna ka akitatam keŋ, 29 anerae etatami iŋes ka apedor, meere ikwa ŋiketatamak a Ŋikisila. |
Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.
Bible Society of Uganda