Mat. 5 - EbaibulKitatam Yesu alomukura 1 Ani iŋolikini Yesu ŋasepico a ŋituŋa eponito, todoka kidiama emukura. Ani kiboikin iŋes tocunun ŋikeekasyomak, 2 kisyak nai iŋes akitatam ikes ebala, Alakara ŋina a kire ( Luk. 6:20-23 ) 3 “Erereŋ ŋulu eyenete atemar ekulyakaka ŋitai kec alokiŋaren Akuj; erae ajakaanut ŋina anakuj ŋina kec. 4 Erereŋ ŋulu iyaloloŋete; ebuni Akuj akisirworiun ikes. 5 Erereŋ ŋulu iyapara; eruwor akwap ŋina kec. 6 Erereŋ ŋulu iitanito nooi aanyun ŋuna ka akiyookino; einakini Akuj ikes ŋuna iitanito. 7 Erereŋ ŋulu isyoniyeneneete ŋuluce; isyoniyo ikes. 8 Erereŋ ŋulu esegak ŋitai; anerae eanyunete ikes Akuj. 9 Erereŋ ŋulu esisilak; enyarao ikes ŋidwe ka Akuj. 10 Erereŋ ŋulu isicanitae aŋuna ka akiyookino; erae Apukan ŋina anakuj ŋina kec. 11 “Irereŋ iyes ŋina ikiyanyata ŋituŋa ka ikisicanito, nabo ikireikin ŋakiro ŋuna aronok aŋuna iraakatar iyes ŋulu kaŋ. 12 Tolakara ka tolelyana, anerae epol nooi eropit kus anakuj; ŋikadwarak daŋ ŋulu koloŋ, esicanitae ikwaŋinapei. Acumbi ka akica ( Mar. 9:50 ; Luk. 14:34-35 ) 13 “Iraakasi iyes acumbi ŋina ka akwap. Nai ani kepyaniar acumbi, itasasamunio nabo iŋes ikwaani? Eruwor ibore koŋin; aŋun, ebukoryo kiŋa, kipudata ŋituŋa. 14 “Iraakasi iyes akica ŋina ka akwap. Nyepedori etaun ŋolo edukitoe kidiama emukura akiŋop. 15 Emam ituŋanan ŋini ani kinokak etaa tosodi tobuburik atuba, nai iwuakini neni ikeuna, ikotere kinuakak ŋituŋa daadaŋ alokai. 16 Ikwaŋinapei, itemokino akica kus tocai kileere alotuŋa, ikotere ikes eanyuwarete ŋiticisyo kus ŋulu ajokak, kipuro Papa kus ŋolo eyai nakuj. Akiyookinet a Ŋikisila 17 “Nyitamete atemar kori abunit ayoŋ alemar Ŋikisila a Moses ka ŋakiro ŋuna etatamete ŋikadwarak. Nyabunit ayoŋ akikisar ikes, nai akisiyookin. 18 Akalimokini ayoŋ iyes kire atemar, mati kesalu nakuj ka akwap, emam enyukuta kori akirot adio cici ŋina ikisaryo a Lokisila, mati kirikakin ŋakiro daadaŋ. 19 Ituŋanan ŋini ebili akiciket tari ŋina edit a Lokisila ka kitatam ŋuluce akitiya ŋunapei, itiditeunio iŋes akilo daadaŋ a Napukan a ŋina anakuj. Nai ŋini iwuapi ikes ka kitatam ŋuluce daŋ, itopolooryo iŋes a Napukan a ŋina anakuj. 20 Akalimokini ayoŋ iyes atemar, ani pa kilo akiyookino kus ŋina a ŋiketatamak a Ŋikisila ka ŋina a Ŋiparisayon, nyilomarete iyes Napukan ŋina anakuj. Akiar ka akisil 21 “Ipuput iyes atemar alimonokinitae ŋulu a koloŋ atemar, ‘Nyiar. Ituŋanan daadaŋ ŋini eari ŋinice, isitakinio anatukot.’ 22 Nai tokona akalimokini ayoŋ iyes atemar, ituŋanan ŋini eŋoikini lokaato keŋ, itemokino isitakinio anatukot. Nai ŋini iyanyi lokaato keŋ, itemokino yaunae loikiiko ka ŋini etemari ŋinice, ‘Ibaŋaana iyoŋ,’ itemokino tocakakinae tooma nakim ŋina nyeduŋe. 23 Aŋun, ani iyauni iyoŋ ainakinet kon Namuroet ŋina ka Akuj, ido totamu eriŋa nyipotoro atemar ikiŋoikinit iyoŋ lokaato kon, 24 kimyek ainakinet kon alokiŋaren Namuroet, ido tolot mono kisila ka iŋes, tosodi nai toboŋu inak Akuj ainakinet kon. 25 “Kisila atipei ka ŋolo ikisitakinit iyoŋ eriŋa iyes nyedolo loikiiko, ikotere nyikipotok iŋes iyoŋ neni ke ekatubon; tosodi ekatubon ikipotok losigarya ŋulu ikijukakinete iyoŋ mabus. 26 Akalimokini ayoŋ iyoŋ kire atemar, nyilomuni iyoŋ alomabus, mati kitac daadaŋ tari nikaput. Akitatamet ŋina ke elomi 27 “Ipuput iyes atemar abookoi, ‘Nyilom.’ 28 Nai akalimokini ayoŋ iyes atemar, ituŋanan daadaŋ ŋini iŋolikini aberu a ŋinice kiŋobel, aruwor iŋes ekaloman alotau keŋ. 29 Ani kikitesec iyoŋ akonikoŋu ŋina aloteten, itemokino todita tocaka nariet! Ejok iyoŋ atwaniyar ekiner epei akilo akonikuwan daadaŋ acakakino tooma nakim ŋina nyeduŋe. 30 Ani kikitesec iyoŋ akan kon ŋina aloteten, totubo tocaka nariet. Ejok iyoŋ atwaniyar ekiner epei akilo akonikuwan daadaŋ acakakino tooma nakim ŋina nyeduŋe. Akitatamet ŋina ke elakit ( Mat. 19:9 ; Mar. 10:11-12 ; Luk. 16:18 ) 31 “Alimunitoe daŋ atemar, ‘Ŋolokile daadaŋ elaki akeeberu, itemokino iŋes ainakin aberu abaruwa ŋina ke elakit.’ 32 Nai akalimokini ayoŋ iyes atemar, ŋolokile elaki akeeberu pa elomit aberu keŋ, eturuwo iŋes aberu ŋin akaloman ka ŋolokile iisi aberu ŋina elakitae, alom iŋes. Akitatamet ŋina ka akikoŋ 33 “Nabo ipuput iyes ebe alimokinitae ŋituŋa ŋulu a koloŋ atemar, ‘Nyikoŋ akidiŋ, nai kitiya ŋuna idau iyoŋ akikoŋ neni ka Akuj.’ 34 Nai akalimokini ayoŋ iyes atemar, nyikoŋ jik; nyikoŋ nakuj, anerae erae neni ipukator Akuj. 35 Nyikoŋ tari akwap, anerae erae akwap neni icakit Akuj kori nyikoŋ Yerusalem, anerae erae etaun ŋolo ke Erwosit a ŋolo apolon nooi. 36 Nabo ani ikoŋi, nyilimu tari akonikou, anerae nyipedori iyoŋ akitokwaŋun kori akisiryonun tari epeitimat. 37 Tolimu atemar ‘Ee’ kori ‘Mam’ -- ŋuna daadaŋ iyatakini iyoŋ, eponito aneni a ŋolo Aronon. Akitatamet ŋina ka akinyaŋanar ( Luk. 6:29-30 ) 38 “Ipuput iyes atemar abookoi koloŋ, ‘Akoŋu ka akoŋu, nabo ekelae ka ekelae.’ 39 Nai akalimokini ayoŋ iyes atemar, nyitacakis aronis ka aronis. Ani kikibap iyoŋ ituŋanan lokeli ŋolo aloteten, inak iŋes ŋoloce daŋ. 40 Ani kecamit ituŋanan akiya iyoŋ loikiiko aŋuna ka ademar ekoti kon, inak iŋes esati daŋ. 41 Ani kikitiŋak ituŋanan iyoŋ alosit akilomita apei, toloto ka iŋes ŋakilomitae ŋaarei. 42 Ani kikilip iyoŋ ituŋanan ibore, inak iŋes. Ani kecamit ituŋanan akideniyor idiobore aneni kon, nyimik iŋes. Tominas ŋikusimoe (Luk. 6:27-28, 32-36) 43 “Ipupete iyes atemar abookoi koloŋ, ‘Tomina ekonikidunyet, ido toremokino ekonimoit.’ 44 Nai tokona akalimokini ayoŋ iyes atemar, tominas ŋikusimoe ka kilipanakinete ŋulu ikisicanito iyes; 45 ikotere nai iruworosi iyes ŋidwe a Papa kus a ŋolo eyai nakuj. Anerae itacaununui iŋes akoloŋ neni a ŋulu aronok ka neni a ŋulu ajokak. Iyakuununui akiru neni a ŋulu itiyaete ŋuna ajokak ka neni a ŋulu itiyaete ŋuna aronok. 46 Nai ani kiminasi iyes ŋituŋa ŋulu ikiminasi iyes, aliropit iryamunete iyes? Nyitiyaete mono ŋikerirak ocur ikwaŋinapei a? 47 Ani kisirworete iyes ŋikusikaitotoi make, nyo iloitotor iyes ŋulucetuŋa? Nyitiyaete nai ŋituŋa ŋulu nyerae Ŋiyudayan daŋ ŋun a? 48 Itemokino iyes tojokak nooi, ikwaŋinapei eraakar Papa kus ŋolo anakuj ŋolo ajokan nooi! |
Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.
Bible Society of Uganda