Biblia Todo Logo
Bìoball air-loidhne

- Sanasan -

Mat. 25 - Ebaibul


Akitadapet ŋina a ŋapesur a ŋunatomon

1 “Ikoni Apukan ŋina anakuj ŋapesur ŋunatomon, ŋuna alemunete ŋitaae kec toloto akisiryam ekeitan.

2 Alokidiŋ kec, abaŋaaka ŋakan ka aosok ŋunacekan.

3 Apotu ŋuna abaŋaaka yaa ŋitaae kec, nai nyetiŋa akimyet ace.

4 Nai apotu ŋuna aosok yaa ŋidooli ŋulu eleleba akimyet ka ŋitaae.

5 Todidi ekeitan, tosodi togeut ŋapesur akilura tojotooros.

6 “Nai ani enaŋi kidiŋ akuwar, kiirarae ecelet ŋolo abala, ‘Topupokisi, ekeitan lo! Potu kisiryama!’

7 Tokyenyut nai ŋapesur ŋunatomon daadaŋ kitemokis ŋitaae kec.

8 Tolimokis ŋapesur ŋuna abaŋaaka ŋuna aosok temasi, ‘Inakinae isua akimyet adio, anerae edikino ŋikositaae eduŋeete.’

9 Toboŋokis ŋapesur ŋuna aosok temasi, ‘Mam jik! Emam ŋina ikitemokin iyes ka isua. Toloto togyelutu alodukanin.’

10 Ani elosito ikes akigyel akimyet, todolu ekeitan. Tolomasi iŋes ka ŋapesur ŋuna atenito kai ŋina eitare, tosodi togolokinoe ekek.

11 “Ani ekaku, todolut ŋapesur ŋunace daŋ temasi, ‘Ekapolon! Ekapolon! Toŋaarae isua daŋ!’

12 Toboŋok ekeitan tema, ‘Emam kire jik nyakayeni ayoŋ iyes.’ ”

13 Kirikak Yesu ŋakiro ŋun ebala, “Totenito, anerae nyiyenete akoloŋit kori esaa.”


Akitadapet ŋina a ŋiketiyak a ŋiuni
( Luk. 19:11-27 )

14 “Ikote ŋakiro nu ekile epei ŋolo ani eriŋa nyerotokino neni alwanan, abu tonyara ŋiketiyak keŋ daadaŋ kicikak ikes akiuryar ebari keŋ.

15 Inak iŋes epei ŋicweei ŋikan ŋulu ke egolid, inak ŋoloce ŋicweei ŋiarei ka inak ŋoloce epei bon. Akorakinitae ŋinituŋanan ikwaŋina itiyaa iŋes. Ani kedau akorakin, torotok.

16 Abu eketiyan ŋolo akorakinitae ŋicweei ŋikan tolot atipei kicurutak, toryamu ŋicweei ŋice ŋikan.

17 Ikwaŋinapei, eketiyan daŋ ŋolo akorakinitae ŋicweei ŋiarei, abu toryamu ŋicweei ŋice ŋiarei.

18 Nai ŋolo akorakinitae ecwee epei, abu tolot tobok akipany kwap, kiwua ecwee ŋolo ainakinit ekapolon keŋ iŋes.

19 “Kelunyar apaki ŋina aoyan, toboŋu ekapolon a ŋiketiyak a ŋul aanyun ŋamicae kec.

20 Bu eketiyan ŋolo akorakinitae ŋicweei ŋikan, yau ŋicweei ŋice ŋikan tolimu tema, ‘Ekapolon, ikicikakinit iyoŋ ayoŋ ŋicweei ŋikan; epoidau ayoŋ ŋicweei ŋice ŋikan.’

21 Tolimok ekapolon iŋes tema, ‘Ikoŋina! Irae iyoŋ eketiyan ŋolo ajokan ka ŋolo ikinyoma. Ikwaŋina ibunio iyoŋ tojokyaror anakicuruta a ŋina edit, ekewuakini iyoŋ nakicuruta ŋina apolon. Bua olakaros kaapei ka ayoŋ.’

22 “Bu nai ŋolo akorakinitae ŋicweei ŋiarei tolimok ekapolon tema, ‘Ekapolon, ikicikakinit iyoŋ ayoŋ ŋicweei ŋiarei; epoidau ayoŋ ŋicweei ŋice ŋiarei.’

23 Tolimok ekapolon iŋes tema, ‘Ikoŋina! Irae iyoŋ eketiyan ŋolo ajokan ka ŋolo ikinyoma. Ikwaŋina ibunio iyoŋ tojokyar anakicuruta a ŋina edit, ekewuakini iyoŋ nakicuruta ŋina apolon. Bua olakaros kaapei ka ayoŋ.’

24 “Ani ekaku, bu ŋolo akorakinitae ecwee epei, tolimok ekapolon tema, ‘Ekapolon, akayeni ayoŋ iyoŋ atemar irae ekile ŋolo atyonon. Ilemi iyoŋ aneni nyitakinit ka icuni aneni nyiekinit.

25 Aŋun, abu ayoŋ okuryaniar, ewua ecwee kon ŋolo ke egolid analup, iŋes lo, kijaa erae ŋolo kon.’

26 “Nai toboŋok ekapolon keŋ tema, ‘Irae iyoŋ eketiyan ŋolo aronon ŋolo ikalanyana! Iyeni iyoŋ atemar alemi ayoŋ aneni nyetakinit ka acuni aneni nyaekinit.

27 Ani kikote neni, nyo pa iwuakinia iyoŋ egolid kaŋ nabeŋki ani aboŋuni ayoŋ, oryamu kiatakin.

28 Tolemasi ecwee aneni keŋ, inakisi ŋolo eyakar ŋicweei ŋitomon.

29 Anerae ituŋanan ŋini eyakar ibore, iyatakinio tolalaar akilo ŋini sek eyakar, ituŋanan ŋini emam ibore eyakar, elemaryo tari ŋini edit ŋini sek eyakar.

30 Nai eketiyan ŋolo erae ekoŋinait lo, tocakasi iŋes kiŋa nakiryonut. Kigwor aina tokonyanak ŋikyal.’


Atubokino ŋina esidyon

31 “Ŋina ebunio Lokoku a Ituŋanan erae Erwosit erukito ka ŋimalaikan, iboikin lokicoloŋ keŋ ŋolo ka apedor.

32 Ecunakinosi ŋituŋa a ŋakwapin a daadaŋ kiŋaren keŋ. Totyak iŋes ikes ŋatyaket ŋaarei ikwaŋina etyakia ekeyokon ŋamesekin ka ŋamee.

33 Isibakiyari iŋes ŋamesekin teten keŋ ka ŋamee kedyany keŋ.

34 Etemari Erwosit isirwori ŋituŋa ŋulu aloteten keŋ, ‘Potu iyes ŋulu ikiterereŋit Papa kaŋ! Toryamut ajakaanut ŋina itemokinitoe aŋuna kus ameun anasubunet akwap.

35 Anerae akanyamit ayoŋ akoro, ipotu iyes ikiinakis ayoŋ akimuj. Akanyamit ayoŋ akure, ipotu iyes ikitamat ayoŋ. Agelaana ayoŋ, ipotu iyes ikijaut ayoŋ.

36 Aleri ayoŋ, ipotu iyes ikitanap ayoŋ; adyaka ayoŋ, ipotu iyes ikimukeut ayoŋ, akaenitae ayoŋ alomabus, ipotu ikiŋoliut ayoŋ.’

37 “Egeunete ŋulu iyookino aboŋokin iŋes temasi, ‘Ekapolon, ori ikianyunitor isua iyoŋ ikinyamit akoro ikisimuji, kori ikinyamit akure ikitamasi?

38 Ori iraakar iyoŋ egela, ikijaun, kori ileryo, ikitanapi?

39 Ori idyakar iyoŋ, kori ikienitere alomabus ikiŋoliun isua iyoŋ?’

40 Eboŋokini nai Erwosit ikes tema, ‘Akalimokini ayoŋ iyes kire atemar, ŋinapaki daadaŋ iponiata iyes kitiyata nugu neni a ipei a ŋikaitotoi kaŋ a ŋulu caryo, ipotu iyes kitiyata neni kaŋ.’

41 “Elimokini nai iŋes ŋituŋa ŋulu alokedyany keŋ tema, ‘Toloto aneni kaŋ iyes ŋulu ilamam! Toloto nakim ŋina nyeduŋe ŋina itemokinitoe aŋuna a Satan ka ŋimalaikan keŋ!

42 Anerae akanyamit ayoŋ akoro, nai nyikisimuja iyes ayoŋ; akanyamit akure, nai nyikitamat iyes ayoŋ.

43 Arae ayoŋ egela, nai ipotu iyes nyikijaut ayoŋ; aleri, nai nyikitanap iyes ayoŋ. Adyaka ka akaenitae alomabus, nai ipotu iyes nyikiŋoliut ayoŋ.’

44 “Eboŋokinete nai ikes daŋ temasi, ‘Ekapolon, ori ikianyunitor isua iyoŋ ikinyamit akoro kori akure, irae egela kori ileri, idyaka kori ikienitae alomabus, ido nyikiŋarakin isua iyoŋ?’

45 Akalimokini ayoŋ iyes kire atemar, ŋinapaki daadaŋ iponiata iyes nyiŋarakis ipei a ŋikaitotoi a ŋulu caryo, ipotu iyes nyikiŋarakis ayoŋ.

46 Ŋul ikes ecakakinio nakim ŋina nyeduŋe, nai ŋulu iyookino elomarete nakiyar ŋina nyedaun.”

Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.

Bible Society of Uganda
Lean sinn:



Sanasan