Mat. 23 - EbaibulKicik Yesu ŋituŋa acoikinit ŋiketatamak a Ŋikisila kaapei ka Ŋiparisayon ( Mar. 12:38-39 ; Luk. 11:43, 46, 20:45-46) 1 Kisirwor Yesu asepic a ŋituŋa ka ŋikasyomak keŋ, 2 tolimok tema, “Ŋiketatamak a Ŋikisila ka Ŋiparisayon ikes einakinitae apedor ŋinakitatamet Ŋikisila a Moses. 3 Aŋun, kitiyata ka kiricito ŋakiro ŋuna ikitatamete ikes iyes; nai nyitiyata ŋuna itiyaete ikes, anerae nyitiyaete ikes ŋakiro ŋuna itatamete. 4 Isiwuokito ikes ŋulucetuŋa ŋigogoso ŋulu apotyok, ŋulu etyono akiwuok, nai nyecamito ikes akitap tari iwadio. 5 Itiyaete ikes ŋakiro daadaŋ ecamito atemar kiŋolikis ŋituŋa ekecetic. Itopoloto ikes ŋakebei ŋuna iŋadatae ŋakiro ŋuna ka Akuj, ŋuna etorito ikes loreetin, tonapito alokeperin daŋ. Nabo isanisanito ŋilowi kec ŋulu aoyak. 6 Eminasi ikes akiboyonokin lokicoloŋo ŋulu ebusak anasuban ka alosinagogae. 7 Ecamito ikes atemar ikimalaetei alomaketa ikwa ŋikapolok ka tonyarito ŋituŋa ikes ‘Eketataman.’ 8 Nai nyikinyarao iyes ‘Eketataman,’ anerae irae iyes daadaŋ ŋikaitotoi ŋulu eyai eketataman epei bon. 9 Nabo daŋ nyibasi idiotuŋanan anakwap a na ‘Papa,’ anerae eyai iyes Papa kus epei bon ŋolo eyai nakuj. 10 Nyitemokino itonyarae iyes ‘Ekarikon,’ anerae eyai iyes ekarikon epei; iŋes Kristo. 11 Itemokino ŋini epol alokidiŋ kus toruwor ekusiketiyan. 12 Ituŋanan ŋini itopolooro bon, itiditeunio ka ŋini itiditeuna bon, itopolooryo. Kitoronia Yesu ŋikaŋisoswae ( Mar. 12:40 ; Luk. 11:39-42, 44, 52, 20:47) 13 “Nai ekaŋ iyes ŋiketatamak a Ŋikisila ka Ŋiparisayon! Ŋikaŋisoswae! Igolokis iyes ekek ŋolo ka Apukan a ŋina anakuj alokiŋaren ŋituŋa, anerae nyilomarete iyes ŋilopeyek ka iretakis ŋulu acamito alomar tooma. [ 14 “Ekaŋ iyes ŋiketatamak a Ŋikisila ka Ŋiparisayon! Ŋikaŋisoswae! Imodiyanarete ŋiboro anakais a ŋapuseru, ka itusubuna ŋikanupak alotooma akilip kus ŋina aoyan. Iryamunete iyes atubokino ŋina apolon nooi.] 15 “Ekaŋ iyes, ŋiketatamak a Ŋikisila ka Ŋiparisayon! Ŋikaŋisoswae! Idokete iyes ŋanamyo kirimo nakwapin ŋuna alalak aŋuna ka aryamun ipeituŋanan bon ŋini eruwor ekewuapan kus. Ani ikiwuapakini ituŋanan ŋin iyes, kituruwosi iŋes ŋini aronon nooi, ŋini elosi nakim ŋina nyeduŋe, kilo akeeronis tari ŋina kus. 16 “Ekaŋ iyes, ŋikarikok ŋulu imudukaka! Ibasi iyes ebe, ‘Ani kikoŋ ituŋanan alokiro ka Akai ka Akuj emam ŋakiro, nai ani kikoŋ ituŋanan elimit ŋiboro ŋulu ka Akai a ŋina ka Akuj ŋulu itiyaunitae a egolid, imicao.’ 17 Iyes ŋibaŋaanotin ŋulu imudukaka! Nyo epol, egolid kori Akai ka Akuj ŋina iteseguni egolid? 18 Ibasi nabo iyes, ‘Ani kikoŋ ituŋanan elimit Namuroet emam ŋakiro, nai kikoŋ ituŋanan elimit ainakinet ŋina eyai Namuroet imicao.’ 19 Iyes ŋimudukanotin! Nyo epol, ainakinet kori Namuroet ŋina iteseguni ainakinet? 20 Aŋun, ani kikoŋ ituŋanan elimit Namuroet, ekoŋ iŋes Namuroet ka ŋiboro daadaŋ ŋulu eya nen; 21 ituŋanan daŋ ŋini ikoŋi elimit Akai ka Akuj, ekoŋ iŋes Akai ŋin ka ekoŋ daŋ Akuj ŋina iboi a nen. 22 Nabo ituŋanan ŋini ikoŋi elimit nakuj, ekoŋ iŋes ekicoloŋ ŋolo ipukator Akuj ka ekoŋ daŋ Akuj ŋina iboi a nen. 23 “Ekaŋ iyes, ŋiketatamak a Ŋikisila ka Ŋiparisayon! Ŋikaŋisoswae! Ilemianakinete iyes Akuj alemikinet apei anatomon a ŋikito a ŋulu itoboboete akimuj. Nai nyiricakinito iyes ŋakitatameta ŋuna apolok ŋuna a ŋikisila, ikwa akitiya ŋuna iyookino, akisyon, ka anupit. 24 Iyes ŋikarikok ŋulu imudukaka, ŋulu ilemanarete ecucut anakipi imasete, nai kilikonorete bo ekaal! 25 “Ekaŋ iyes, ŋiketatamak a Ŋikisila ka Ŋiparisayon! Ŋikaŋisoswae! Itesegete iyes ekopo ka asaani kiŋa bon, nai tooma kec ileleba akimuj ŋina demuna alotooma narorokanut. 26 Iyoŋ Eparisayot ŋolo mudukanot, kitesegu mono tooma ekopo ka asaani, ido nai kitesegu kiŋa daŋ. 27 “Ekaŋ iyes, ŋiketatamak a Ŋikisila ka Ŋiparisayon! Ŋikaŋisoswae! Ikote iyes ŋalyalin ŋuna ilelyatae kiwosae neni akwaŋan kiŋa kibusyata, nai tooma kec ileleba ŋakoyo a ŋikatwak ka abosis daadaŋ. 28 Aŋun, iyes daŋ itusubuna ŋulu iyookino alokiŋa, nai tooma kus ileleba ŋisoswae ka aronis. Tolimu Yesu atemar isicani Akuj ŋiketatamak a Ŋikisila ka Ŋiparisayon ( Luk. 11:47-51 ) 29 “Ekaŋ iyes, ŋiketatamak a Ŋikisila ka Ŋiparisayon! Ŋikaŋisoswae! Ibokete iyes ŋalyalin ŋuna ajokak aŋuna a ŋikadwarak ka isibusito ŋalyalin a ŋulu koloŋ eyookino; 30 ibasi ebe, ‘Kerae koloŋ oyakas alorwa atapapaa yok, pa kikiŋarakinit isua ikes abukor ŋaokot a ŋikadwarak.’ 31 Aŋun isuudasi iyes make, anerae icamunito atemar iraakasi ŋidwe atapapaa kus a ŋulu apotu toara ŋikadwarak. 32 Kitiyata nai kirikakis ŋunapei koloŋ etiyaete atapapaa kus. 33 Iyes ŋulu aronok ŋulu ikote ŋapomia, ikokinete iyes ibucarosi anatubokino ka anakim a ŋina nyeduŋe ai? 34 Aŋun, toanyutu iyes atemar ekeyakikini ayoŋ iyes ŋikadwarak, ŋikaosok ka ŋiketatamak a Ŋikisila; iarete ŋice, ibubukinete ŋice lomusalabae, ibuŋaete ŋice alosinagogae kus ka isicanete ŋice alotaunio. 35 Aŋakiro a ŋun, ikitubokinio iyes aŋuna iaryata ŋituŋa ŋulu iyookino ameun anaokot ka Abel, a ŋolo pa asecit, tari naokot a Sakariya alokoku a Barakia a ŋolo aarakinio kidiŋ Akai ka Akuj ka Namuroet. 36 Akalimokini ayoŋ iyes kire atemar, ŋakiro ŋun daadaŋ etakanunete nanyamet na. Amina ŋina a Yesu Yerusalem ( Luk. 13:34-35 ) 37 “Okoe Yerusalem, Yerusalem! Ŋituŋa kon ŋulu earete ŋikadwarak, tocaka a ŋamoru ŋulu iyakuunitae neni kus! Ŋarwa ŋayai acamitor ayoŋ acunakin ŋidwe kon, ikwaŋina ecunakinia akokoroit ŋimiyoi nabebenuk keŋ, nai nyikicamakis iyes ayoŋ! 38 Topupokisi tokona, imyekini Akuj Akai kus ŋina ka Akuj. 39 Anerae akalimokini ayoŋ iyes atemar, nyikianyunete iyes ayoŋ nabo, mati kedol akoloŋit ŋina itemaryata iyes, ‘Erereŋ ŋolo ebunit alokiro a ŋolo ke Ekapolon.’ ” |
Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.
Bible Society of Uganda