Mat. 20 - EbaibulAkitadapet ŋina a ŋiketiyak lomanikor 1 “Ikoni Apukan ŋina anakuj ekapolon ŋolo abu kisyokak taparacu anyaraun ŋituŋa ŋulutacan akitiya lomanikor keŋ ŋolo ke epiini. 2 Ani kecamunosi iŋes ka ŋiketiyak eropit ŋolo ka apeikoloŋit a ŋinituŋanan, kiyakiya iŋes ikes lomanikor keŋ. 3 Ani edoli ŋisaae ŋiuni, tolot iŋes lomaket, toanyuwa ŋituŋa ŋice ewuasi emam ibore itiyaete. 4 Tolimok ikes daŋ tema, ‘Apesi iyes daŋ etic lomanikor, abuni ayoŋ akitac iyes eropit ŋolo itemokino.’ Toloto nai ikes. 5 Ani edoli ŋisaae ŋikanikapei ka ŋikanikaomwon, toboŋo iŋes nabo kitiya ikwaŋinapei. 6 Ani edoli ŋisaae ŋitomon ka epei, toboŋo nabo toryamu ŋituŋa ŋice ewuasi. Kiŋit iŋes ikes, tema, ‘Kaanukiro iwuatar iyes a ne apaaran daadaŋ emam etic itiyaete?’ 7 Toboŋokis ikes iŋes temasi, ‘Emam ro ituŋanan ikinyaraiya isua lotic.’ Tolimok iŋes ikes tema, ‘Toloto iyes daŋ etic lomanikor kaŋ ŋolo ke epiini.’ 8 “Ani edoli eboŋ, tolimok elope ŋolo ke emanikor eketiyan keŋ ŋolo apolokinit ŋuluce tema, ‘Tonyarau ŋiketiyak totac ikes eropit kec, kisyak mono akitac ŋulu apote ekaku, totac nai ŋulu esyaunete aponare.’ 9 Ani epote ŋiketiyak ŋulu adolunete lotic ŋisaae ŋitomon ka epei, totacae ŋinituŋanan eropit ŋolo ka apeikoloŋit. 10 Potu ŋituŋa ŋulu esyaunete lotic, etamete atemar kori ikitacio ikes ka eropit a ŋolo alalan; nai totacae ikes daŋ eropit ŋolo ka apeikoloŋit. 11 Ani eryamunete ikes eropit, togeut akiŋuruŋura neni ke elope emanikor. 12 Tolimokis temasi, ‘Apotu ŋituŋa lu ŋulu apote ekaku kitiyata epeisaa bon, nai etiyae isua apaaran daadaŋ erirae akoloŋ. Nyo bo itiriyania iyoŋ eropit kec ka ŋolo kosi?’ 13 “Nai toboŋok elope emanikor epeiketiyan tema, ‘Topupok ekone, nyakamodikinit ayoŋ iyoŋ, icamunit tete iyoŋ etic ŋolo ke eropit a ŋolo ka apeikoloŋit. 14 Kijaa eropit kon tolot. Acamit ayoŋ ainakin ekile ŋolo abuni lomanikor ekaku eropit ŋolopei etya ŋolo kon. 15 Amamukar mono ayoŋ apedori ŋinakisitiyaet ŋiboro kaŋ ikwaŋina acamitor a? Kori eyai iyoŋ arakao aŋuna ka arimaanut kaŋ?’” 16 Kirikak Yesu erwor ebala, “Ŋituŋa ŋulu esidyok, eruworosi ŋulu eŋarenok ka ŋulu eŋarenok, eruworosi ŋulu esidyok.” Kirwor Yesu akirworet ŋina a ŋauni ŋakiro ŋuna ka atwanare keŋ ( Mar. 10:32-34 ; Luk. 18:31-34 ) 17 Ani itipe Yesu elosi Yerusalem, ya ŋikasyomak keŋ ŋulutomon ka ŋiarei nawae tolimok tema, 18 “Kiirasi! Ikidokari tokona iwon Yerusalem neni ipotokinere Lokoku a Ituŋanan losacaradotin ŋulu apolok ka loketatamak a Ŋikisila. Etubokinete ikes iŋes atwanare. 19 Ipotokinete ikes iŋes neni a ŋibukui a ŋulu nyerae Ŋiyudayan, kisoloto, kibuŋata ka kibubukis lomusalaba. Nai kelunyar ŋirwa ŋiuni, iteyarunio iŋes alokatwak.” Akilipa ŋina a toto a Yoana ka Yakobo ( Mar. 10:35-45 ) 20 Bu aberu a Sebedeo ka ŋidwe keŋ ŋuluarei neni a Yesu, toryedik alokiŋaren keŋ, kiŋit ŋuna acamit iŋes. 21 Kiŋit Yesu iŋes tema, “Nyo icamit iyoŋ?” Toboŋok iŋes tema, “Kiikinae kare ca ayoŋ aŋuna a ŋisapa kaŋ a ŋuluarei a lu, atemar, kiboikin epei teten kon ka ŋoloce kedyany kon.” 22 Toboŋok Yesu ikes tema, “Nyiyenete iyes ŋuna iŋitasi. Ipedorete iyes akimat ekopo ŋolo a ŋican ŋolo alosi ayoŋ akimat a?” Toboŋokis ikes temasi, “Ikipedori.” 23 Tolimok Yesu ikes tema, “Kire imasete ekopo kaŋ, nai ŋuna ka akiboikin teten ka kedyany kaŋ, nyerae apedor kaŋ ainakin. Erae ŋakiboisyo ŋun ŋuna a ŋulu eseunit Papa kaŋ.” 24 Ani iirarete ŋikasyomak ŋuluce ŋulutomon ŋakiro ŋun, toŋoikis ŋikaitotoi ŋuluarei ŋul. 25 Tonyarau nai Yesu ŋikeekasyomak daadaŋ tolimok ikes tema, “Iyenete iyes atemar ŋikepukak a ŋakwapin ipukato ŋakwapin ka adedeŋu, ka ŋulu epolokinito ikes daŋ, ipukato ka apedor. 26 Nai nyitemokino ŋun totakanut aneni kus; ani ŋini ecamit apolou alokidiŋ kus, itemokino toruwor eketiyan kus. 27 Nabo ŋini ecamit akiŋarenikin ŋuluce alokidiŋ kus, itemokino iŋes toruwor epito kus. 28 Ikwaŋinapei, pa abunit Lokoku a Ituŋanan akitiyanakino, nai abunit akitiyanakin ka akijal akeekiyar tolakunere ŋulu alalak.” Kitaŋaleu Yesu ŋimudukanotin ŋiarei ( Mar. 10:46-52 ; Luk. 18:35-43 ) 29 Ani erotokinete Yesu ka ŋikasyomak keŋ alo Yeriko, totupak asepic a ŋituŋa ŋina alalan iŋes. 30 Eboiyete ŋimudukanotin ŋiarei anawae erot. Ani iirarete ikes atemar itorunit Yesu nen, kiworout temasi, “Lokoku a Daudi, kisyoni isua!” 31 Kiyayakis ŋituŋa ikes akililiŋ, nai toreboros ikes kiworout nooi temasi, “Ekapolon, Lokoku a Daudi, kisyoni isua!” 32 Towo Yesu, tonyara ikes kiŋit tema, “Nyo icamito iyes etiyak ayoŋ neni kus?” 33 Toboŋokis ikes temasi, “Ekapolon, kitekienyu ŋakosikonyen.” 34 Kisyoni Yesu ikes totap ŋakonyen kec, tokienyut ikes atipei, kiwuapakis iŋes. |
Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.
Bible Society of Uganda