Biblia Todo Logo
Bìoball air-loidhne

- Sanasan -

Luk. 6 - Ebaibul


Akiŋita apolou ŋina a Sabato
( Mat. 12:1-8 ; Mar. 2:23-28 )

1 Akoloŋit ace ŋina a Sabato, kitoro Yesu ka ŋikeekasyomak lomanikor, togyeut ŋikeekasyomak ŋimomwa kiŋinyut, tonyama.

2 Kiŋita Ŋiparisayon ŋice ikes temasi, “Nyo itiyaata iyes ŋakiro ŋuna italeo akitiya akoloŋit ŋina a Sabato?”

3 Toboŋok Yesu ikes tema, “Nyesyoma iyes ŋuna abu Daudi kitiya apaki ŋina anyamya akoro iŋes ka ŋikeerukitos a?

4 Abu iŋes toloma kai ŋinakilipet Akuj, tolemu tonyam amugati ŋina ainakinitae Akuj, tosodi inak ŋikeerukitos daŋ; torae bo ŋina etaleo idiotuŋanan akinyam, mati ŋisacaradotin bon.”

5 Tolimok nabo ikes tema, “Lokoku a Ituŋanan iŋes erae Ekapolon a Sabato.”


Kitaŋaleu Yesu ekile ŋolo amitarit akan
( Mat. 12:9-14 ; Mar. 3:1-6 )

6 Akoloŋit nabo ace ŋina a Sabato, tolot Yesu losinagoga akitatam ŋituŋa. Ayai nen ekile ŋolo amitarit akan ŋina aloteten.

7 Eteunito ŋiketatamak a Ŋikisila ŋice ka Ŋiparisayon, erae kitaŋaleuni Yesu ituŋanan akoloŋit ŋina a Sabato, ikotere eryamuniata ŋakiro ŋunakisitakinet iŋes.

8 Ayeni Yesu ŋuna atamete ikes, nai tolimok ekile ŋolo amitarit akan tema, “Tonyou, bua kiŋaren ne.” Tonyou ekile ŋol, tolot, towo a nen.

9 Kiŋit Yesu ikes tema, “Ekeŋisi ayoŋ iyes, nyo ecamakinitae a Lokisila akitiya akoloŋit ŋina a Sabato? Akiŋarakin kori akiwan? Akiteyar kori akiar?”

10 Kitek Yesu ikes daadaŋ a ŋipeipei, ido tolimok ekaŋwalan tema, “Toriyo akan kon.” Toriyo nai iŋes akan keŋ, toŋaleu.

11 Toŋoa ikes nooi, kisyakis atukun ŋuna kitiyakina neni a Yesu.


Toseu Yesu Ŋikiyakia ŋulutomon ka ŋiarei
( Mat. 10:1-4 ; Mar. 3:13-19 )

12 Apaki ŋin, tolot Yesu lokamukumukut akilip; kiboi iŋes a nen akuwar kya, ilipi neni ka Akuj.

13 Ani iwalari, tonyarau Yesu ŋikeekasyomak, toseu ŋitomon ka ŋiarei, tonyara ikes Ŋikiyakia:

14 Simoni (ŋolo aponi tonyarae Petero) ka lokaato keŋ Anderia, Yakobo ka Yoana, Pilipo ka Batolomayo,

15 Matayo ka Tomas ka Yakobo lokoku ka Alipayo ka Simoni (ŋolo anyaritae Eseletoit)

16 ka Yuda lokoku a Yakobo ta Yuda Isikariot ŋolo abu toluk Yesu.


Kitatam Yesu Ka Kitaŋaleununu
( Mat. 4:23-25 )

17 Ani edokunete Yesu ka ikes alomukura, towua ikes aneni alapatan ta asepic ŋina a ŋikewuapak keŋ ka asepic a ŋituŋa a ŋulu aponito alo Yudaya, Yerusalem, alo Tiro ka Sidon, ŋuna edunyito anam;

18 aponito ikes daadaŋ akiirar ŋakiro keŋ ka ewarito akitaŋaleuno alodekesyo kec. Kitaŋaleunoe tari ŋituŋa ŋulu ekamunito ŋipyan.

19 Acamito ŋituŋa daadaŋ akitap iŋes, anerae ayai apedor neni keŋ ŋina etaŋaleuni ikes daadaŋ.


Ŋarereŋisyo ka ŋican
( Mat. 5:1-12 )

20 Kiŋolik Yesu ŋikeekasyomak tema, “Irereŋ iyes ŋulu ikulyakaka; Apukan ka Akuj erae ŋina kus!

21 “Irereŋ iyes ŋulu ikinyamit akoro tokona; ikisimwokyo iyes rwanu! “Irereŋ iyes ŋulu igworosi tokona; ikyeniyete iyes rwanu!

22 “Irereŋ iyes ŋina ikiremokinotor iyes ŋituŋa, ikikotasi, ikisolokis ka kirworotor ŋikusirorwa aŋuna a Lokoku a Ituŋanan!

23 Tolakaros itiyakin ŋun. Kicurokisi ka alelyan, anerae epol eropit kus anakuj; atapapaa kec daŋ koloŋ etiyato ikoŋinapei lokadwarak.

24 “Ekaŋ iyes ŋulu ibarito; idaut iyes aryamun alakara kus!

25 “Ekaŋ iyes ŋulu imwokito tokona; anerae ikinyami iyes akoro! “Ekaŋ iyes ŋulu ikyenasi tokona; iyaloloŋete ka igworete daŋ!

26 “Ekaŋ iyes ŋulu ikipuroe tokona; atapapaa kec daŋ koloŋ ekote neni ipurosi ŋikadwarak ŋulu alyokonok.


Tominas ŋikusimoe
( Mat. 5:38-48 , 7:12a )

27 “Nai akalimokini ayoŋ iyes ŋulu ipupete atemar, tominas ŋikusimoe, kitiyata ejok neni a ŋulu ikiremokino iyes.

28 Togatakisi arereŋu neni a ŋulu ikilamete iyes, kilipakinito ŋulu ikibolyatar iyes.

29 Ani kikibap iyoŋ ituŋanan lokeli, inak ŋoloce daŋ; ani ikidemari ituŋanan iyoŋ ekoti, inak esati daŋ.

30 “Inak ŋinituŋanan ikilipi iyoŋ; ŋini ikidemari iyoŋ ŋikoniboro, nyiŋit akinyakakino.

31 Kitiya neni a ŋuluce, ŋuna icamit iyoŋ ikes kitiyata neni kon.

32 “Ani kiminakis iyes ŋulu ikiminasi iyes bon, aliropit nai iryamunete iyes? Ŋikasecak daŋ eminasi ŋulu eminasi ikes!

33 Ani kijokak iyes aneni a ŋulu ejokak aneni kus, aliropit nai iryamunete? Ŋikasecak daŋ itiyaete ikoŋina!

34 Ani kipotokis iyes ŋikusiboro neni a ŋulu iyenete iyes atemar epedorete akitac, aliropit nai iryamunete iyes? Ŋikasecak daŋ einanakinete ŋulucekasecak, ikotere eryamuniata etya nenipei.

35 Nai tominas ŋikusimoe, tojokak aneni kec ka kipotonorete tomam akiitanit atacanot. Epoloor nai eropit kus ka iruworosi ŋidwe ŋulu ka Akuj a ŋina alokidiama nooi, anerae erimaana iŋes neni a ŋulu nyelakanarosi neni keŋ ka ŋulu aronok.

36 Toyakatar akisyon, ikwaŋina eyakar Papa kus akisyon.


Atubonokin ŋuluce
( Mat. 7:1-5 )

37 “Nyitubonokis ŋuluce, ikotere nyikitubok Akuj iyes. Nyitoroniyasi ŋuluce, ikotere nyikitoroniya Akuj iyes. Kisyonioto ŋuluce, ikotere ikisyoni Akuj iyes.

38 Kipotonorete neni a ŋuluce, ikiinakini Akuj iyes etyae ŋolo ajokan idicakinitae, ŋolo iyaŋiyaŋakinitae ka ŋolo ilapanar; iŋes iwuakini Akuj locwee kon. Etyae ŋolo iinakinete iyes, iŋes ikiinakinio iyes daŋ.”

39 Tolimok Yesu ikes akitadapet tema, “Epedori mono emuduk akirik emuduk ŋoloce a? Nyibusokinosi mono ikes daadaŋ nakipany a?

40 Emam ekasyoman ŋolo iloit eketataman keŋ, nai ŋinituŋanan itatamitae ejok nooi, iriyanikin ka eketataman keŋ.

41 “Kaanukiro iteo iyoŋ imilot anakoŋu a lokaato kon, nai nyite akitoe ŋina eyai nakoŋu kon a elope?

42 Nabo ikokini iyoŋ ilimokini lokaato kon ebe, ‘Lokaato kaŋ, kimyek olema imilot ŋini eyai nakoŋu kon,’ nyite iyoŋ akitoe ŋina eyai nakoŋu kon ai? Iyoŋ ekaŋisoswae! Tolema mono akitoe anakoŋu kon, topedo nai akiŋolikin ejok epite ŋolo lemaret imilot anakoŋu a lokaato kon.


Ekitoe ka ŋaraito
( Mat. 7:16-20 , 12:33-35 )

43 “Emam ekitoe ŋolo ajokan ŋolo eraii ŋaraito ŋuna aronok; kori daŋ emam ekitoe ŋolo aronon ŋolo eraii ŋaraito ŋuna ajokak.

44 Anerae ŋolokitoe daadaŋ eyenitae a ŋaraito keŋ. Nyipedori iyoŋ agerun ŋaboboryo alokaramwae, kori nyipedori agerun ŋalebulebwo alopeeto.

45 Ituŋanan ŋini ajokan alotau keŋ, itiyae ŋakiro ŋuna ajokak. Ituŋanan ŋini aronon alotau keŋ, itiyae ŋakiro ŋuna aronok. Anerae irworo akituk ŋuna ilapun alotau.


Ŋikadukok akai ŋuluarei
( Mat. 7:24-27 )

46 “Kaanukiro ikinyaritotor iyes ayoŋ ‘Ekapolon, Ekapolon,’ nyitiyaete bo ŋuna akalimokini ayoŋ iyes?

47 Ituŋanan ŋini ebuni neni kaŋ, kiira ŋakiro kaŋ kitiya ikes, eketoodikini ayoŋ iyes neni ikoni iŋes.

48 Ikoni iŋes ekile ŋolo aduki akai. Tobok iŋes akipany, kidulo tari natabab, todukok akisyakinet nen. Toleleu akalele, kilap aŋolol, tonaŋ akai ŋin; nai nyiryaŋak, anerae adukuk nooi.

49 Nai ŋini iirari ŋakaakiro nu nyitiya, ikoni iŋes ekile ŋolo aduki akai kwap emam akisyakinet ŋina ajokan. Kilap aŋolol, tonaŋ akai ŋin, toritakin daadaŋ atipei, kinyasun akai ŋin nooi.”

Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.

Bible Society of Uganda
Lean sinn:



Sanasan