Luk. 10 - EbaibulKiyakiya Yesu ŋikasyomak ŋulutomonikanikaarei ka ŋiarei 1 Ekaku a ŋakiro a ŋun, toseu Ekapolon ŋicetuŋa ŋulu arae ŋatomonikanikaarei ka ŋiarei; kiyakiya a ŋiarerei kiŋareno lorerya ka nakwapin daadaŋ ŋuna eitanit iŋes akidol. 2 Tolimok iŋes ikes tema, “Elal akilem, nai ekudyoko ŋikalemak. Aŋun, kilipa elope ŋolo ka akilem kiyakiya ŋikalemak ŋulu alalak nakilem keŋ. 3 Toloto toyenete atemar, ekeyakiyarit ayoŋ iyes nakwapin ikwa ŋamesekin, ŋuna eya kidiŋ ŋipeei. 4 Nyitiŋa ecwee a ŋisiliŋa, kori ŋolo ilipanarotor, kori ŋamuk, nyicanican apaki akimal ŋituŋa. 5 Ŋinakai daadaŋ ilomarete iyes temasi mono, ‘Toyai ekisil lore lo.’ 6 Ani keyai ituŋanan ŋini emina ekisil lore ŋol, idoŋi ekisil ŋol neni keŋ; ani kemam, nyidoŋi ekisil ŋol nen, nai eboŋuni neni kus. 7 Kiboikinos kai ŋina tomata ka kimuja ibore daadaŋ ŋini ikiinio, anerae itemokino eketiyan eropyo. Nyirimito ka nyitubonorosi anakais a ŋituŋa. 8 Ŋolore daadaŋ ilomarete iyes ikijaun, kimuja akimuj daadaŋ ŋina ikiinakinio. 9 Kitaŋaleununutu ŋikadyakak a nen, tolimokisi ŋituŋa temasi, ‘Aapuu Apukan ka Akuj neni kus.’ 10 Nai ŋolotaun ilomarete iyes, ido nyikijaun, torotokisi ibasi, 11 ‘Tari apuwa ŋina alotaun kus ŋina etapunito ŋakejen kosi, ikitwakini isua neni kus. Nai toyenete atemar aapuu Apukan ka Akuj!’ 12 Akalimokini ayoŋ iyes kire atemar, isyoni Akuj nooi ŋituŋa a Sodoma Akoloŋit ŋina ka atubokino akilo ŋituŋa ŋulu ke etaun a ŋol! Ŋituŋa a ŋitaunio a ŋulu pa anupito Yesu ( Mat. 11:20-24 ) 13 “Ekaŋ iyoŋ Korasin! Ekaŋ iyoŋ Betesaida! Anerae kerae koloŋ kitiyatetei ŋakujuwuanisya ŋuna etiyakin aneni kus alo Tiro ka Sidon, kekiito ikes koloŋ sek, tonapa ŋilowi ŋulu koris, ido kiwosakinos ekuron, kitoodiuniata atemar akiwua ikes ŋasecisya! 14 Isyoni Akuj nooi ŋituŋa ŋulu a Tiro ka ŋulu a Sidon Akoloŋit ŋina ka atubokino akilo iyes. 15 Ani bo iyoŋ Kaperenaum! Icamit iyoŋ akitopolooro kon todol nakuj a? Ikilemaryo iyoŋ anakwap, ikimasar nakibois ŋina a ŋikatwak!” 16 Tolimok Yesu ŋikeekasyomak tema, “Ituŋanan daadaŋ ŋini ikiirari iyes, ekeira tari ayoŋ; ituŋanan daadaŋ ŋini ikiŋeri iyes, akaŋer tari ayoŋ; ŋini akaŋer ayoŋ, aŋer tari ŋini ekeyakuunit ayoŋ.” Aboŋunet a ŋulu tomonikanikaarei ka ŋiarei 17 Toboŋut ŋulu tomonikanikaarei ka ŋiarei elakara nooi temasi, “Ekapolon, aponi isua toreunae tari ŋipyan alokiro kon!” 18 Tema iŋes ebe, “Eŋolikinit ayoŋ Satan ecakun anakuj ikoni akimilyaunet. 19 Topupokisi! Akainak ayoŋ iyes apedor daadaŋ ŋina reunet ŋimuno ka ŋitwania ta areun apedor daadaŋ ŋina a ŋolo Aronon; emam ibore ŋini ikiwani iyes. 20 Nai nyilakarosi aŋuna ireuniata iyes ŋipyan, nai itemokino iyes tolakara aŋuna igiritere ŋikusirorwa nakuj.” Alelyan ŋina a Yesu ( Mat. 11:25-27 , 13:16-17 ) 21 Esaa ŋolopei kilelebun Etau ŋolo Asegan neni a Yesu, tolelyan iŋes nooi, tolimu tema, “Alakara ayoŋ neni kon, Papa, Ekapolon ŋolo anakuj ka nakwap, anerae ibu iyoŋ kiwua ŋakiro nu aneni a ŋikaosok ka ŋipiiryanotin; nai kisileereu neni a ŋidwe a ŋulu cicik. Ee, Papa, itiyak iyoŋ ŋun daadaŋ ikwaŋina icamitor iyoŋ elope. 22 “Akainaki ayoŋ Papa kaŋ ŋiboro daadaŋ. Emam ituŋanan ŋini eyeni atemar Lokoku iŋes iŋae, mati Papa; nabo emam ŋini eyeni atemar Papa iŋes iŋae, mati Lokoku ka ŋulu daadaŋ ecamit Lokoku akiteyenun Papa keŋ neni kec.” 23 Tolimok nai Yesu ŋikasyomak keŋ make tema, “Erereŋ ŋituŋa ŋulu iteete ŋuna iteete iyes! 24 Anerae akalimokini ayoŋ iyes kire atemar, acamito koloŋ ŋikadwarak ka ŋikepukak ŋulu alalak akiŋolikin ŋuna iŋolikis iyes, nai apotu nyiŋolikis; nabo acamito akiirar ŋuna iirasi iyes, nai apotu nyiirasi.” Akitadapet ŋina ke Esamaritanoit a ŋolo ajokan 25 Tosodi tonyou eketataman a Ŋikisila, kikatak Yesu tema, “Eketataman, nyo itemokino ayoŋ etiya, ikotere oryamunia akiyar ŋina nyedaun?” 26 Kiŋit Yesu iŋes tema, “Nyo bo igiritae Lokisila? Anukiro isyom iyoŋ alokitaabo a ŋol?” 27 Toboŋok iŋes tema, “Tomina Akuj Ekapolon kon a ekonitau a daadaŋ ka akonikiyar a daadaŋ ka akonigogoŋu a daadaŋ ta ŋatameta kon a daadaŋ; nabo tomina ekonikidunyet, ikwaŋina iminar iyoŋ akonikuwan.” 28 Toboŋok Yesu iŋes tema, “Ilimu iyoŋ ŋuna iyookino, kitiya ŋun, ido toyar.” 29 Nai ikwapei acamitor iŋes akitojoka, abu iŋes kiŋit Yesu tema, “Ŋae erae ekaakidunyet?” 30 Toboŋok Yesu iŋes tema, “Ayai ekile ece ŋolo anyouni alo Yerusalem totiyaar Yeriko. Kituumikis ŋikokolak iŋes alorot, kikamut, kibuŋata, tolaca daŋ, toesikis iŋes eperi irakara. 31 Kitoru esacaradoti lorot ŋol, kiŋolik ekile ŋol eperi, tosep kitor iwace. 32 Bu Elepeit daŋ kitoru nen; ani kiŋolik ekile ŋol eperi, tosep kitor iwace. 33 Nai ani ebuni Esamaritanoit emeta erot ŋolopei ŋol, todolu neni ayai ekile ŋol, kiŋolik eperi, kisyoni iŋes nooi. 34 Kidunya iŋes lokile, kimad ka toen ŋakeejemei. Todakak nai iŋes losigirya keŋ, ya lore ece kimuke iŋes aina. 35 Ani iwalari akwap, tolemu iŋes ŋidinari ŋiarei, inak elope ere tema, ‘Kiuryakinae ekile lo; ani aboŋuni ayoŋ, akatacakini iyoŋ ibore daadaŋ ŋini isitiya iyoŋ aŋuna keŋ.’” 36 Kiŋit Yesu iŋes tema, “Ŋae alotuŋa a ŋul itami iyoŋ atemar abu toruwor ekidunyet a ekile a ŋolo apotu ŋikokolak kidica alorot?” 37 Toboŋok iŋes tema, “Erae ŋolo abu kisyoni iŋes.” Tolimok Yesu iŋes tema, “Ape iyoŋ daŋ, kitiya ikwaŋinapei.” Tolot Yesu lore ata Marita ka Maria 38 Ani elosete Yesu ka ŋikeekasyomak, kitoro lore ece ŋolo ejaunia ikes aberu ŋina anyaritae Marita. 39 Ayai nakaato keŋ a Marita ŋina anyaritae Maria, ŋina abu kiboikin nakejen a Yesu akipup ŋakiro ŋuna etatami iŋes. 40 Etumorit Marita etic ŋolo eidar iŋes; tosodi tolot neni eboiyo Yesu, kiŋit iŋes tema, “Ekapolon, nyikironikinit iyoŋ neni ekemyekinitor ayoŋ nakaato kaŋ etiyae etic bon a? Tolimok iyoŋ iŋes bu ekeŋarak ayoŋ!” 41 Tolimok Yesu iŋes tema, “Marita, Marita! Iyaloloŋi iyoŋ ka ituupa ŋakiro ŋuna alalak akidiŋ; 42 nai ipeibore bon epol. Aseu Maria ibore ŋini ajokan ŋini nyelemaryo aneni keŋ!” |
Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.
Bible Society of Uganda