Esek. 33 - EbaibulKituruwo Akuj Esekiel eketen Isirael 1 Abu Ekapolon kirwor neni kaŋ tema, 2 “Lokoku a ituŋanan, kirwor neni a ŋituŋa kon tolimok ikes ebe, ‘Anikayau ayoŋ ejie nakwap kus, ido toseut ŋituŋa a akwap kus ekile epei, kituruwosi eketen kec, 3 ani kiŋolik ekile ŋol ŋimoe eponito akirem akwap kus, ido toramak ekile ŋol eli aŋuna ka atemar ŋituŋa totena, 4 ani nai kiira ituŋanan eli nai nyeten akitiya ŋadi, ido todolut ŋimoe toara ikes, eruwor atwanare kec nakou kec a ŋilopeyek.’ 5 Apotu ikes kiirasi eli, nai mam ŋuna apotu ikes kitiyata; erae atwanare kec nakyes kec a ŋilopeyek. Nai ani kerae kitiyato ikes ŋadi kiirasi eli, keiunito ikes akiyar kec. 6 Nai ani kiŋolik eketen ŋituŋa ŋol ŋimoe eponito, ido nyeramak eli, totena ŋituŋa akitiya ŋuna ecamito, potu nai ŋimoe toara idio alotuŋa a ŋulu ainakinitae iŋes akitere, earyo ituŋanan ŋin aŋuna a asecit keŋ, nai eruwor atwanare keŋ nakou a ŋolo ainakinitae akitere ikes. 7 “Aŋun, iyoŋ lokoku a ituŋanan, eketuruwo ayoŋ iyoŋ eketen Ŋisirael; apaki daadaŋ ŋina iirarya iyoŋ ŋakiro aneni kaŋ, emaikina iyoŋ tolimok Ŋisirael ŋuna abala ayoŋ ikes tocoikis. 8 Ani kalimok ayoŋ ŋulu itiyaete aronis ebe, ‘Okoe iyes ŋulu itiyaete aronis! Itwakete iyes kire jik,’ ido towou iyoŋ alimokin ikes akiŋer akiwuapit aronis kec, etwakete ŋikaronok ŋul aŋuna ka asecit kec, nai emarakini ayoŋ atwanare kec erae nakou kon. 9 Nai ani kilimok iyoŋ ŋituŋa ŋulu aronok aesikin akiwuapit aronis kec, ido toŋero aesikin akiwuapit aronis kec, etwakete ŋituŋa ŋulu aronok ŋul aŋuna ka asecit kec; nai iuni iyoŋ akiyar kon.” Akiyookino ŋina ka Akuj ka akisyon keŋ 10 “Lokoku a ituŋanan, tolimok Ŋisirael atemar ŋakiro ŋuna irworo iyoŋ ikes nu ebe, ‘Adaut ŋakiro ŋuna abilere iwon ŋikisila ka ŋuna ka asecit yok akinuun iwon, ikilosi iwon apuripuryaar aŋuna a ŋakiro aŋun; alipite nai ikiyarya iwon?’ 11 Tolimok Ŋisirael atemar, ebala Ekapolon Akuj ebe, Ikwapei ayarya ayoŋ, nyalakara ayoŋ etwani ituŋanan toriŋa eyai naronis, nai emaikina ŋini eyai naronis toŋer akiwuapit ŋuna aronok, ido toyar. Toŋero, toŋero akiwuapit ŋuna aronok! Okoe Ŋisirael, kaanukiro icamitotor iyes atwakare? 12 Aŋun nai lokoku a ituŋanan, tolimok ŋituŋa kon atemar nyeiuni akiyookino ŋulu iyookino erae kebila ikes ŋikisila ka nyemunaari aronis ŋulu itiyaete aronis erae keŋero ikes akitiya aronis. Nyeyarete ŋulu iyookino aŋuna ka akiyookino kec erae kitiyata asecit. 13 Tari kalimokinit ayoŋ ŋulu iyookino atemar eyarete kire jik ikes, ani ca kikinyoma ikes nakiyookino kec ka kitiyata asecit, emam epei daŋ aloticisyo kec a ŋulu ka akiyookino ŋolo etamunio; nai etwakete ikes anasecit a ŋina etiyata ikes. 14 Nabo, tari kalimokinit ayoŋ ŋulu aronok atemar etwakete kire jik ikes, ani ca keŋero ikes asecit kec, kitiyata ŋuna ecamakinitae ka ŋuna iyookino, 15 akitaanyunet iŋes na, ani kinyakasi ŋituŋa ŋulu aronon ibore ŋini ayaito ikes erae ikinyakuna ka kinyakut ibore ŋini kekokoiyarito sek ikes, kiwuapa ŋikisila ŋulu ka akiyar a ŋina iyookino, nyitiyata asecit adio, eyarete ŋituŋa ŋul kire jik, mam nyetwakete. 16 Nyetamunio tari apei anasecisya a ŋuna itiyato ikes kimarakinae erae ŋina imanitere ikes; anerae etiyata ikes ŋuna ecamito ŋikisila ka ŋuna iyookino, eyarete ikes kire jik. 17 “Nai ebasi ŋituŋa kon, ‘Nyiyookino akiwuapit ŋuna ebala Ekapolon,’ nai erae ŋuna iwuapito ikes nyiyookino. 18 Ani keŋero ŋulu iyookino akiyookino kec kitiyata asecit, etwakete ikes aŋuna ka asecit a ŋin. 19 Ani keŋero ŋikaronok aronis kec, kitiya ŋuna ecamitae ka ŋuna iyookino, iteyaryo ikes aŋuna ka akiŋer aronis. 20 Nai ibasi iyes, ‘Nyiyookino akiwuapit ŋuna ebala Ekapolon.’ Okoe Ŋisirael, akatubokini ayoŋ iyes daadaŋ anakiro aŋuna iwuapito iyes!” Amunaaro a Yerusalem 21 Alokaru a ŋolo a ŋitomon ka ŋiarei eyakae isua nakwapin ŋuna ikirikoritae, torae elap ŋolo a ŋitomon, ŋirwa ka elap ŋikan, abu ituŋanan ice ŋini kesiiuni alo Yerusalem bu neni kaŋ tema, “Amunaar etaun Yerusalem.” 22 Eboŋ sek eriŋa nyedolo akoloŋit ŋina abunio ekasiiunan ŋol alo Yerusalem, aris ayoŋ kayenu atemar ayai Ekapolon neni kaŋ, aris Ekapolon keŋaa akituk kaŋ eriŋa ekasiiunan ŋol nyedoluno neni kaŋ, akoloŋit ŋinace taparacu. Aŋun, aŋaara akituk kaŋ, pa nabo ekepiyorit ayoŋ akirworo. Ŋituŋa ŋulu apotu kidoŋo Yudaya 23 Abu Ekapolon kirwor neni kaŋ tema, 24 “Lokoku a ituŋanan, erubakinito ŋituŋa iboiyete anakiboisyo aŋuna emunaara anakwap a Isirael a ŋun ebasi, ‘Arae Aburaam ituŋanan ipei bon, ido aponi inakinae iŋes akwap ŋina abu toruwor ŋina keŋ. Nai ikilalak iwon, ikinakin kire jik iwon akwap na toruwor ŋina yok.’ 25 Aŋun, tolimok ikes ebe, ‘Alimu Ekapolon Akuj atemar, inyamete iyes akiriŋ eyakasi ŋaokot, ido erae neni a ŋakujo ikinyomito iyes ka iarete ŋuluce; ipedorete kire iyes aryamun akwap ŋina eruwor ŋina kus a? 26 Ikinyomito iyes nooi ŋileŋia kus ŋulujiet, itiyaete ŋuna ka asiilyo, ŋinituŋanan aneni kus, emunanari aberu a ekidunyet keŋ, ipedorete kire iyes aryamun akwap ŋina eruwor ŋina kus a?’ 27 Tolimok ikes atemar alimu Ekapolon Akuj ebe, ‘Ikwapei kire jik ayarya ayoŋ, earyo a ekileŋ ŋituŋa ŋul ŋulu idoŋito nakiboisyo ŋuna emunaara ŋun, ido ŋulu iboiyete aneni nyerae sek ŋitaunio, emyekini ayoŋ ŋityaŋ ŋulu adedeŋak tonyama ikes, ani ŋulu iboiyete anaduketa a ŋuna egogoŋ ka anaturukanin, emyekini ayoŋ edeke toar ikes. 28 Etisiluni ayoŋ akwap kec ka eturuwori akoŋinait, esaluni agogoŋ keŋ ŋina sek ituror iŋes, esilunete ŋikamukumukui a Isirael, edaun ituŋanan itori nen. 29 Eyenunete nai ŋituŋa ŋul atemar arae ayoŋ Ekapolon apaki ŋin ŋina etisilunio ayoŋ akwap kec eturuwo akoŋinait aŋuna ka asiilyo a daadaŋ a ŋina adaut ikes akitiya.’ 30 “Ani eruwor iyoŋ lokoku a ituŋanan, ikirworotor iyoŋ ŋituŋa kon alotooma ŋakais ka alopukei a ŋakais, ebasi ikes irworosi make, ‘Bua kiira ŋakiro ŋuna apotu aneni ke Ekapolon.’ 31 Eponeneete neni kon ŋituŋa kaŋ lopite ŋolopei sek eponianiata, iboiyonokin ikes kiŋaren kon topupokis ŋakiro ŋuna irworo iyoŋ, nai nyitiyaete ikes iwuapito ŋakiro ŋun. Irworosi ikes esibit einakina nooi akiwuap ŋakiro ŋun, nai ileleba arorokanut lotai kec ŋina ka aryamun ibore alopite a ŋolo nyiyookino. 32 Itakani iyoŋ aneni kec isibit ituŋanan ŋini imina aeo ŋieosyo ŋulu ka amina, ituŋanan ŋini ejok etoil ieikini ka ŋini iyeni akiram ejok nooi ibore ŋini eore; epupete ikes ŋakiro ŋuna irworo iyoŋ, nai nyitiyakinete ŋuna irworo iyoŋ. 33 Ani apaki ŋina iyookinotor ŋakiro daadaŋ ŋuna irworo iyoŋ, ido kire jik iyookinosi ŋun, eyenunete nai ŋituŋa kon atemar ayai neni kec ekadwaran.” |
Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.
Bible Society of Uganda