Biblia Todo Logo
Bìoball air-loidhne

- Sanasan -

Awos. 34 - Ebaibul


Kicieu Moses ŋamoru ŋunadapal
( Ŋikis. 10:1-5 )

1 Tema Ekapolon neni a Moses, “Kicieu ŋamoru ŋunadapal ŋaarei, ŋuna ikote ŋunakuar a ekiŋaren, ido egiri ayoŋ nen ŋakiro ŋunakuar egirir namoru ŋunadapal ŋuna a ekiŋaren, ŋuna ibu iyoŋ tobwaŋ.

2 Kitemokin eriŋa ataparacu, kitipeu lomoru Sinai, ibu neni kaŋ alokidiama emoru.

3 Mam ituŋanan emaikina torukut ka iyoŋ, kori emaikina kiŋolikinae eyai iwadio alomoru; nyecamakinio tari ŋisipanin a ŋamesekin ka a ŋaatuk irajar nakeju a emoru Sinai.”

4 Aŋun, abu Moses kicieu ŋamoru ŋaarei ŋunadapal ŋuna ekote ŋuna sek ke ekiŋaren, ido tolot kitipeiyo lomoru Sinai, ikwapei alimokinitor Ekapolon iŋes; ya iŋes edakit a ŋakan ŋamoru ŋun ŋunadapal ŋaarei.

5 Bu Ekapolon alokidiama eyai lodou, towua ka Moses alokidiama emoru, kiserau Ekapolon ekiro keŋ ebe, “Arae ayoŋ Ekapolon.”

6 Kitor Ekapolon kiŋaren a Moses iserae ekiro keŋ ebala, “Ekapolon, Ekapolon, Akuj ŋina esyonion ka ŋina ajokan nooi, ŋina nyepatana akiŋo, Akuj ŋina eyakar amina ŋina nyiryaŋiryaŋa ka akikinyoma ŋina apolon nooi,

7 ayakar ayoŋ amina kaŋ ŋina nyiryaŋiryaŋa aŋuna a ŋanyameta a ŋalipyo, esyoniyenene aronis, akisyaanu ka asecit, nyemyeanakini ayoŋ akisican ŋulu edyakarito; esicaneene ayoŋ aŋuna ka asecit a ŋikauruunak ŋidwe kaapei ka ŋidwe kec ta ŋipapae kec tari nanyemet kec ŋina a ŋauni ka ŋina a ŋaomwon.”

8 Abu Moses kijuuru atipei todol akou kwap, kilip,

9 tema, “Okoe Ekapolon, akadyekit ayoŋ iyoŋ, ani kajok ayoŋ aneni kon Ekapolon, apena orukosi ka isua; tari kerae ŋituŋa lu ŋulu egogoŋ ŋakyes, kisyoni aronis kosi ka asecit kosi, yaarae isua ikwapei ŋituŋa kon ke elope.”


Kikiteteunae Acamunet
( Awos. 23:14-19 ; Ŋikis. 7:1-6 , 16:1-17 )

10 Tema nai Ekapolon, “Tokona, ewuakini ayoŋ Acamunet kaŋ ka iyes. Etiyae ayoŋ ŋakiro ŋuna ka aumokin itete ŋituŋa daadaŋ, ŋakiro ŋuna nyitiyakina ŋinapei koloŋ anakwap a daadaŋ neni a ŋakwapin a daadaŋ. Eanyuwarete ŋituŋa daadaŋ ŋulu iboiyete iyes aneni kec ŋuna itiyakini Ekapolon, anerae ŋuna eapi ayoŋ akitiyakin, erae ŋuna etubulok.

11 “Kirica ŋakiro ŋuna ekecik ayoŋ iyes nakoloŋit na. Kiirasi, eritari ayoŋ alokiŋaren kus Ŋiamori, Ŋikanaani, Ŋiitaiti, Ŋiperisi ka Ŋiipi ta Ŋiyebusi.

12 Toceito icamunosi ka ŋituŋa ŋulu iboiyete anakwap a ŋina ilosete iyes, epedorete ŋituŋa ŋul aruwor aloketait aneni kus.

13 Emaikina iyes tobwaŋabwaŋaasi ŋamuroeta kec ka ŋitorubei ŋulu a ŋakujo kec ta ŋakiboisyo ŋuna iiryamununosi ikes,

14 (anerae nyemaikina iyes kilipa neni ka akuj a ace, Ekapolon ŋolo erae ekiro keŋ ‘Alilyan’ iŋes erae Akuj ŋina elilyana).

15 Toceito icamunosi ka ŋituŋa ŋulu iboiyete anakwap a ŋina ilosete iyes, anerae ani elosete ikes akilip neni a ŋakujo kec ka yaasi ŋamuronisya nakujo ŋun, ikinyaraarete ikes iyes, ido tonyama iyes ŋamuronisya kec.

16 Ani kicamunosi ka ikes, ipedorete iyes akiitakin ŋidwe kus ŋulusapa ŋidwe kec ŋulupesur, tosodo ŋidwe kec ŋulupesur ŋulu ilipete ŋakujo kec, kituruwosi ŋidwe kus ŋulusapa ŋulu ilipete ŋakujo a ŋaberu kec.

17 “Nyiyeununut ŋitorubei a ŋakujo ŋuna eburusiyarete a ŋasuwa.

18 “Totamunito akitiya ŋasuban ŋuna a ŋamugati a ŋuna emam ŋakinyalet. Tonyama ŋamugati ŋuna emam ŋakinyalet ŋirwa ŋikanikaarei, lopite ŋolo akalimokinitor ayoŋ iyes atemar kitiyata ŋun alolap ŋolo ka Abib; anapaki a ŋina akalimokinit ayoŋ iyes, anerae ipotu iyes tolomut alo Ijipit elap ŋolo ka Abib.

19 Ŋikiyae kus daadaŋ, erae ŋulu kaŋ, ŋikiyae a ŋibaren kus a daadaŋ, ŋulu a ŋaatuk ka ŋulu a ŋamesekin, erae ŋulu kaŋ.

20 Kilokonyikinae ayoŋ ikale ŋinimesek anikiyae ke esigirya, ani pa kilokonyut, tobila isigirya ŋin emosiriŋ. Kilokonyikinae ayoŋ ibore ice aŋuna a ŋikiyae kus a ŋulusapa. “Mam ituŋanan emaikina bu neni kaŋ emam ibore eyaunit ainakin ayoŋ.

21 “Kitiyata ŋiticisyo kus ŋirwa ŋikanikapei, nai ani edoli ŋirwa ŋikanikaarei, emaikina kieŋut. Kitiyata ŋun tari ŋirwa ŋulu itaere ka ŋulu elemere daŋ.

22 Totamunito akitiya ŋasuban ŋuna a ŋisabito ŋuna a ŋikinyom a ŋulu ikwaan ke erau a ŋulu esyaunio alemun. Totamunito akitiya ŋasuban ŋuna idauniata iyes acunun edaun ekaru ŋikinyom ŋulu itato lomanikorin kus.

23 Emaikina ŋituŋa daadaŋ ŋulu erae ŋisapa alokidiŋ kus potu neni ke Ekapolon Akuj a Ŋisirael ŋaponet ŋauni a ŋolokaru,

24 anerae eritari ayoŋ alokiŋaren kus ŋituŋa a ŋakwapin, ido eyatakini ayoŋ akwap kus, mam ituŋanan ikatakini ademar iyes akwap kus erae kiloto iyes a ŋolokaru kitoodiyaros kiŋaren Ekapolon Akuj kus ŋalosyet ŋauni a ŋolokaru.

25 “Nyemaikina iyes kiwuakis ŋakinyalet naokot ŋuna ka amuronot a ŋina eyaunitae neni kaŋ, ido nyemaikina iyes kimyekis akiriŋ a amuronot a ŋina a Paska kiboi kiwalak.

26 “Toseutu ŋaraito alokinyom kus a ŋulu ke ekiŋaren ŋuna ajokak, ido yaut Kai a Ekapolon Akuj kus. “Nyidorokis ikale ŋinimeot a ŋakile a toto keŋ.”

27 Tema nai Ekapolon neni a Moses, “Kigir ŋakiro ŋun, anerae erae ŋakiro ŋun ŋuna ikicamunor ayoŋ ka iyoŋ ta Ŋisirael.”

28 Abu Moses kiboiyoto ke Ekapolon alokidiama emoru ŋapaarasya ŋatomoniomwon ka ŋakuwarisya ŋatomoniomwon emam akimuj imuji, kori ŋakipi emasi. Abu Moses kigir namoru ŋunadapal ŋun ŋakiro ŋuna ka Acamunet, ikes Ŋakiciketa ŋunatomon.


Totiyaun Moses alomoru Sinai

29 Ani etiyaun Moses alomoru Sinai edakit ŋamoru ŋuna ka Acamunet ŋunadapal ŋunaarei, pa ayeni iŋes atemar ecai ereet keŋ aŋuna sek kebunio iŋes kirworikinos ke Ekapolon.

30 Ani iŋolikinete Aron ka Ŋisirael daadaŋ Moses, kiŋolikis ereet keŋ ecai, ido apotu ikes tokuryaketa alosit diyete keŋ.

31 Nai abu Moses tonyara ikes. Aŋun, abu Aron ka ŋikarikok a ŋawuyoi toboŋut neni a Moses, ido kirworo Moses ka ikes.

32 Ani ekaku, toboŋut Ŋisirael daadaŋ diyete Moses, ido tolimok ikes Ŋakiciketa daadaŋ ŋuna kebu Ekapolon inak iŋes alomoru Sinai.

33 Ani kirikak Moses akisirwor ikes, kimukok akitambara loreet keŋ.

34 Nai apaki daadaŋ ŋina elosyo Moses kiŋaren Ekapolon akirworikin ka iŋes, alemanari iŋes akitambara aloreet keŋ akitodol ŋina elomunia kiŋa. Ani elomuni iŋes kiŋa, amina alimonokin Ŋisirael ŋakiro ŋuna ecikio iŋes,

35 eteete Ŋisirael ereet keŋ akitodol ŋina alosyo Moses akirworikin ke Ekapolon.

Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.

Bible Society of Uganda
Lean sinn:



Sanasan