Awos. 3 - EbaibulMoses anamoni a ŋina anoki ( Awos. 6:2-30 , 7:1-7 , 11:1-4 , 12:35-36 ) 1 Apei koloŋit etwarit Moses ŋamesekin alokamuran keŋ a Yesiro a ŋolo arae esacaradoti anakwap a Midian, abu iŋes totwara ŋamesekin yaye aloŋisat, todolo lomukura ŋolo enyaritae Oreb, emukura ŋolo ka Akuj. 2 Totakanu emalaika a Ekapolon neni a Moses a nen enoki anamoni ikwa akim. Kitek Moses amoni ŋin ŋina anoki, nai pa abu tonomiya. 3 Tema nai Moses, “Emaikina ayoŋ olot diyete eŋolik ibore ŋin ŋini ka aumokin ŋini enoki ŋin, ido oanyu ŋakiro ŋuna nyenomya amoni.” 4 Ani iŋolikin Ekapolon atemar alot Moses diyete nen akiŋolikin, tonyara Akuj iŋes alotooma amoni tema, “Moses, Moses!” Tema Moses, “Ayai.” 5 Tema Akuj, “Nyiyapu ne! Tolaca ŋamuk anakejen kon, anerae iwoi iyoŋ anakibois a ŋina asegan.” 6 Tema nabo Akuj, “Arae ayoŋ Akuj a papaa kon, Akuj ka Aburaam, Akuj a Isaka ka Akuj a Yakob.” Kiwua Moses ereet keŋ, anerae abu iŋes tokuryaniar akitere Akuj. 7 Tema nai Ekapolon, “Adau ayoŋ akiŋolikin epite ŋolo iteryamunitere ŋituŋa kaŋ ŋican alo Ijipit. Eira ayoŋ akigworo kec ŋina isigworyoto ŋikapolok ŋulu isitiyaete ikes. Kire jik akanomosi ayoŋ ŋican kec 8 ka adau ayoŋ abunore kwap ne aiun ikes anakan a Ŋijipitian ka ayaun ikes anakwap a ŋin, toloto nakwap ŋina ajokan ŋina aloloman, nakwap ŋina elelyaata ŋakile ka ao, nakwap ŋina a Ŋikanaani, a Ŋiitaiti, a Ŋiamori, a Ŋiperisi ka a Ŋiipi ta a Ŋiyebusi. 9 Adolu tokona akigworo a Ŋisirael neni kaŋ; adau daŋ ayoŋ akiŋolikin epite ŋolo isicanitotor Ŋijipitian ikes. 10 Ekeyakiyari ayoŋ iyoŋ tokona neni a Parao iyau ŋituŋa kaŋ, Ŋisirael anakwap a Ijipit.” 11 Nai, abu Moses tolimok Akuj tema, “Ŋae mono ayoŋ ŋolo emaikina olot neni a Parao, oyau Ŋisirael anakwap a Ijipit?” 12 Tema Akuj neni a Moses, “Ikiruki ayoŋ ka iyoŋ, ido eruwor na akitoodikinet aneni kon atemar erae ayoŋ ekeyakit iyoŋ: Ani kidau iyoŋ ayaun ŋituŋa alo Ijipit, ilipi iyoŋ neni kaŋ alomoru a lo.” 13 Tolimok Moses Akuj tema, “Ani bo kalot ayoŋ neni a Ŋisirael otema neni kec, ‘ekeyakuu ayoŋ Akuj atapapaa kus,’ ido ekeŋita ikes ayoŋ temasi, ‘Ŋae ekiro keŋ?’ Anukiro nai alimokini ayoŋ ikes?” 14 Tema Akuj neni a Moses, “Arae Ayoŋ ŋina Arae Ayoŋ.” Torubak Akuj irworo ebala, “Tolimok iyoŋ Ŋisirael atemar ayoŋ ŋina akanyaritae ‘Ayoŋ’ iŋes ekeyakuu ayoŋ neni kus.” 15 Tema nabo Akuj neni a Moses, “Tolimok iyoŋ Ŋisirael ebe, ‘ekeyakuu ayoŋ neni kus Ekapolon Akuj atapapaa kus, Akuj ka Aburaam, Akuj a Isaka ka Akuj a Yakob.’ ” Ekiro kaŋ ŋol ŋikaru ka ŋikaru. Akanyaraete ayoŋ ŋanyameta daadaŋ a ekiro a ŋol. 16 “Ape tocunak ŋikasikou a Ŋisirael, tolimok ikes ebe, ‘Abu Ekapolon Akuj totakanu neni kaŋ, Akuj ka Aburaam, Akuj a Isaka ka Akuj a Yakob, ebala; adau ayoŋ akiŋolikin iyes ka aanyun ŋuna adaun akitiya neni kus anakwap a Ijipit. 17 Adau ayoŋ atubun atemar akayauni ayoŋ iyes eketipeunio anakwap a Ijipit a ŋina iryamunitotor ŋican, okoyau nakwap a Ŋikanaani, a Ŋiitaiti, a Ŋiamori, a Ŋiperisi ka a Ŋiipi ta a Ŋiyebusi, nakwap ŋina elelyaata ŋakile ka ao.’ 18 Iirarete ikes ŋuna irworo iyoŋ, ido irukorete iyoŋ ka ŋikasikou a Ŋisirael neni a erwosit a Ijipit tolimokis iŋes ebe, ‘Adau Ekapolon Akuj a Ŋiburaniyae atakanikin neni kosi, kimyekinae isua tolotoi alosit ŋina a ŋirwa a ŋiuni naloŋisat, ikotere ikiinakini amuronot neni a Ekapolon Akuj kosi.’ 19 Ayeni kire ayoŋ atemar nyikimyekini iyes erwosit a Ijipit toloto mati kereikin atemar ikimyek iŋes iyes toloto. 20 Aŋun, esitiyae ayoŋ apedor kaŋ, esicani ŋituŋa a Ijipit alorotin a ŋulu ka aumokin a ŋulu alosi ayoŋ akitiyanakin neni kec. Ekaku a ŋun, ikimyekini Parao iyes toloto. 21 Eturuwori ayoŋ Ŋijipitian ŋituŋa ŋulu irukito ka iyes irae ŋituŋa ŋulu ajokak aneni kec, ikotere nai ani irotokinete iyes aneni kec, nyirotokis emam ibore itiŋito. 22 Itemokino aberu ŋina erae Asiraelit daadaŋ tolot neni ka Ajipitanoit a ŋina idunyatar iŋes ka Ajipitanoit ca daadaŋ ŋina iboiyete ka iŋes. Emaikina ikes kiŋita ŋaberu ŋun inakis ikes ŋiboro ŋulu itiyaunitae a esilipa ka egolid, kiŋita ŋilowi daŋ, ido kitanapikis ŋiboro ŋulu neni a ŋidwe kec a ŋulusapa ka ŋulupesur. Alopite a ŋol, iayete iyes ebari a Ŋijipitian.” |
Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.
Bible Society of Uganda