Biblia Todo Logo
Bìoball air-loidhne

- Sanasan -

2 Sam. 19 - Ebaibul

1 Tolimokinae Yoab ebe, “Igworo erwosit ka iyaloloŋi aŋuna ka Abusalom.”

2 Apotu ŋasigarya daadaŋ kiyaloloŋo akoloŋit ŋin, akilo alakara aŋuna aponiata ikes kilout ŋimoe kec. Apotu ikes kiyaloloŋo aŋuna aponiata kiirasi akoloŋit ŋin ebe, “Iyaloloŋi erwosit a ŋakiro ka atwanare alokoku keŋ.”

3 Tolomasi ŋasigarya lotaun ekililiŋat akoloŋit ŋin, ikwa ŋasigarya ŋuna irumito ŋileec ebwaŋio alojie.

4 Kimuko erwosit ereet keŋ, kiworou nooi tema, “Okoe lokoku kaŋ Abusalom! Okoe Abusalom, lokoku kaŋ, lokoku kaŋ!”

5 Abu nai Yoab toloma kai a erwosit, tolot neni a erwosit tema, “Isurum iyoŋ ŋasigarya kon daadaŋ ŋileec nakoloŋit na, adaut ikes aiun akiyar kon, akiyar a ŋidwe kon a ŋulusapa ka ŋulupesur ka akiyar a ŋaberu kon a ŋuna iitit ka ŋuna nyiitit.

6 Imina iyoŋ ŋituŋa ŋulu ikiremokino iyoŋ, ido iremokino ŋulu ikiminasi iyoŋ. Isileereu iyoŋ nakoloŋit na atemar, ŋicaryo aneni kon ŋikarikok a ŋasigarya kon ka ŋasigarya kon. Aanyu ayoŋ atemar kerae toyari Abusalom nakoloŋit na, ido totwakitetei isua ŋuluce daadaŋ kilakara iyoŋ.

7 Toloma tokona kiŋa kisimukek ŋasigarya kon. Ekoŋi ayoŋ alokiro ke Ekapolon atemar, ani pa kilomari iyoŋ kiŋa neni kec, mam esigarit idoŋi eriito ka iyoŋ ataboŋ na. Erokyata ŋakiro nu aneni kon, akilo ŋatyokisyo daadaŋ ŋuna idau iyoŋ aryamun ameun ŋinapei anasorokanut kon tari tokona.”

8 Aŋun, abu erwosit tonyou tolot kiboikin diyete epuke. Ani elimokinio ŋasigarya ŋakiro ŋun ebe, “Iboi erwosit alopuke,” apotu ikes daadaŋ potu kiŋaren erwosit. Apaki ŋin, aris Ŋisirael daadaŋ keema lorerya kec.


Tonyararae Daudi aboŋor Yerusalem

9 Ayai akiŋuruŋura neni a Ŋisirael a daadaŋ apaki ŋin; ŋulutuŋa anateker kec ebasi, “Abu erwosit itoiu iwon anakan a ŋimoe yok; iŋes abu itoiu iwon anakan a Ŋipilistin. Nai tokona aem iŋes anakwap keŋ aŋuna ka Abusalom;

10 ido Abusalom ŋolo aponi iwon kituruworoe erwosit ikipuka iwon, atwana alojie. Aŋun, kaanukiro nyirworotor iyes ŋakiro ŋadi ŋuna kitoboŋunet erwosit?”

11 Kiyakiya erwosit Daudi akirot neni a ŋisacaradotin Sadok ka Abiasar, tema, “Kiŋita ŋikasikou ŋulu a Yudaya ebe, ‘Kaanukiro eraakar iyes isidiyete alimokin erwosit toboŋu kai keŋ? Anerae adolut ŋakiro ŋuna irworosi Ŋisirael daadaŋ neni a erwosit.

12 Iraakasi iyes ŋiyeneta kaŋ, akuwan ka ŋaokot kaŋ; kaanukiro nai eraakar iyes isidiyete alimokin erwosit toboŋu kai keŋ?’

13 Kicik Daudi ŋikiakia ŋul tema, ‘Kiŋita Amasa atemar, meere mono iyoŋ akuwan ka ŋaokot kaŋ a? Elipi ayoŋ Akuj kitiya ŋuna aronok neni kaŋ, tari daŋ kerae ŋuna aronok nooi, erae keketuruwo ayoŋ iyoŋ ekarikon a ŋasigarya kilunyokin lorot a Yoab.’ ”

14 Abu Amasa kimaimau ŋituŋa a Yudaya daadaŋ kimorik, ido apotu kiyakiyasi akirot neni a erwosit temasi, “Toboŋutu iyoŋ kaapei ka ŋiketiyak kon.”

15 Aŋun, abu erwosit toboŋu aneni ayai tari Yorodan; ido apotu ŋituŋa a Yudaya toloto Giligal akisiryam erwosit, kitodokut ekekwalo Yorodan.

16 Simei lokoku a Gera ŋolo abunit alo Benjamin anitaun a ŋini anyaritae Baurim, iŋes abu kiwonyakinia ŋituŋa a Yudaya totiyaaror Yorodan akisiryam erwosit Daudi.

17 Arukito iŋes ka ŋituŋa ŋulu alo Benjamin aliput. Apotu Siba daŋ ŋolo arae eketiyan alore a Saul kiwonyakis kaapei ka ŋidwe keŋ ŋulusapa ŋitomon ka ŋikan ka ŋiketiyak keŋ ŋatomoniarei, totiyaaros Yorodan neni ayai erwosit.

18 Todokasi ikes alodoket a anaŋolol toloto ekekwaye, kiŋarakis ŋituŋa a ekal a erwosit akitodokun ka kitiyata daadaŋ ŋuna acamit erwosit ikes kitiyata. Ani eapuuni Daudi akidok Yorodan, abu Simei lokoku a Gera toryedik alokiŋaren erwosit alokekwat a ŋolo ayai.


Kisyoni Daudi Simei

19 Tema simei neni a erwosit, “Ekemaimai ayoŋ iyoŋ ekapolon kaŋ, nyikitoroniya ayoŋ, kori nyimar ŋakiro ŋuna abu ayoŋ eketiyan kon etiya eroko neni kon a ekapolon kaŋ; akoloŋit ŋina irotokinio iyoŋ alo Yerusalem. Emaimai ayoŋ erwosit kimyek ŋun, nyiwuak natameta keŋ.

20 Ayenu ayoŋ eketiyan kon atemar abu ayoŋ osec; aŋun, abu tokona ayoŋ neni kon nakoloŋit na, ayoŋ esyau alotuŋa a ekal a Yosepu a daadaŋ atiyaun ne akisiryam ekapolon kaŋ erwosit.”

21 Kiŋit Abisai lokoku a Seruia Daudi tema, “Nyemaikina mono Simei toarae aŋuna a ŋakiro a ŋun a? Aŋuna abunio iŋes kicenio erwosit ŋolo arae Ekapolon abu toseu a?”

22 Nai abu Daudi kiŋit iŋes tema, “Nyo mono emaikina ayoŋ etiya neni kus ŋidwe a Seruia ŋulusapa, aŋuna iruworotor iyes nakoloŋit na ŋimoe kaŋ? Ejok mono akiar ituŋanan idio alo Isirael akoloŋit na a? Nyeyenuna mono ayoŋ akoloŋit na atemar arae ayoŋ erwosit ŋolo epukat Isirael a?”

23 Tema nai erwosit neni a Simei, “Mam nyakaari ayoŋ iyoŋ.” Kikoŋ erwosit neni a Simei.


Kiryamunos Daudi ka Mepiboses

24 Abu Mepiboses daŋ lopapait a Saul totiyaar tolot akisiryam erwosit. Nai ameun akoloŋit ŋina arotokinio erwosit alo Yerusalem, kebu Mepiboses nyiloŋa ŋakejen keŋ, kori nyebanyu epenek keŋ, kori nyilota ŋilowi keŋ. Abu iŋes kitiya ŋun ameun akoloŋit ŋina arotokinio erwosit alo Yerusalem akitodol akoloŋit ŋina aboŋunio erwosit ejok.

25 Ani ebuni iŋes alo Yerusalem akisiryam erwosit, kiŋit erwosit iŋes tema, “Kaanukiro pa ibunio iyoŋ Mepiboses orukosi ka ayoŋ?”

26 Toboŋok iŋes tema, “Ekapolon kaŋ, okoe erwosit, iyeni robo ca iyoŋ atemar aŋwalit ayoŋ, abu eketiyan kaŋ okomodik ayoŋ, anerae abu ayoŋ eketiyan kon olimok iŋes ebe, ‘Toenik esigirya aŋuna kaŋ, ikotere ayoŋ amyari orukosi ka erwosit.’ Nai abu Siba eketiyan kaŋ ekesipiyo ayoŋ akitiya ŋun.

27 Abu iŋes kirwor alyokonu neni kon eketoroniyarit ayoŋ, okoe ekapolon kaŋ. Nai ayeni ayoŋ atemar ikwaan iyoŋ erwosit ekapolon kaŋ ka emalaika ka Akuj; aŋun, kitiya neni kaŋ ŋuna itami iyoŋ atemar ejokak aneni kon.

28 Amaikina tomunyarae ŋituŋa a ekal a papa kaŋ daadaŋ alokiŋaren kon, ekapolon kaŋ; nai ibu iyoŋ ikituruwo ayoŋ epei a ŋulu emujete alomesa kon. Anipedor tokona ayakar ayoŋ, ŋina apedorya akimaimaya erwosit?”

29 Kiŋit erwosit iŋes tema, “Kaanukiro irubakinia iyoŋ ikilimonokini ayoŋ ŋakiro kon? Adau ayoŋ atubun ŋakiro nu: Ityakete iyoŋ ka Siba ŋalup a Saul.”

30 Tema Mepiboses neni a erwosit, “Kimyek Siba ya daadaŋ, anerae idolu iyoŋ erwosit ekapolon kaŋ lore emam ŋace.”


Arimao a Daudi neni a Barisilai

31 Apaki ŋina abuŋunio erwosit Daudi, kebu Barisilai ŋolo alo Gilead tonyou alore a ŋolo ayai Rogelim. Kitenu iŋes erwosit naŋolol Yorodan aŋuna ka akitodokar iŋes ekekwaye.

32 Arae Barisilai ekile ŋolo amojoŋit nooi, arae ŋikaru keŋ ŋatomonikanikauni. Kebu iŋes kitan erwosit apaki ŋina eboiyo erwosit alo Maanaim, anerae arae Barisilai ekile ŋolo abarit.

33 Tema erwosit neni a Barisilai, “Bua orukosi ka ayoŋ, eketani ayoŋ iyoŋ alo Yerusalem.”

34 Nai abu Barisilai kiŋit erwosit tema, “Ŋiyai ŋikaru kaŋ ŋulu idoŋito eriŋa ayoŋ ayari, ejokya ayoŋ arukor ka erwosit etipeiyosi Yerusalem?

35 Arae ayoŋ tokona ŋikaru ŋatomonikanikauni; apedori ayoŋ ayenun ibore ŋini ejok ka ŋini nyejok a? Apedori ayoŋ eketiyan kon aryamun abobou anakimuj a ŋina emuji, kori amasi a? Apedori ayoŋ akipup akajoikinito ŋieosyo ŋulu eosi ŋikilyok, kori ŋaberu a? Kaanukiro alosyo ayoŋ eketiyan kon akiyatakin ŋatyokisyo neni kon ekapolon kaŋ erwosit?

36 Ikidokari iwon ekapolon kaŋ ekekwaye Yorodan nai nyaekari ayoŋ neni alwanan iwadio anaŋolol, kaanukiro ecamitor erwosit ainakin ayoŋ eropit ŋolo etya ŋol?

37 Ekapolon, kimyekinae ayoŋ eketiyan kon oboŋo a ne, ikotere ani atwani oyai lotaun kaŋ, diyete ŋalyalin a papa kaŋ ka a toto kaŋ. Nai Cimiam lo eketiyan kon, torukosi iyoŋ ka iŋes ekapolon kaŋ erwosit; kitiya neni keŋ ŋuna itami iyoŋ atemar ejokak aneni kon.”

38 Toboŋok erwosit tema, “Ikirukori ayoŋ ka Cimiam, ido etiyae neni keŋ ŋuna daadaŋ itami iyoŋ atemar ejokak aŋuna keŋ. Etiyae ayoŋ neni kon ŋuna icamit iyoŋ ayoŋ etiya neni kon.”

39 Todokasi nai ŋituŋa daadaŋ ekekwaye Yorodan, ido todoka erwosit ekaku. Eriŋa iŋes nyedokara, abu tonu Barisilai kiterereŋ; toboŋo nai Barisilai lore keŋ.

40 Torubak erwosit elosete ka ŋituŋa ŋinapei a nen tari Giligal. Abu Cimiam torukosi ka iŋes kaapei ka ŋituŋa a Yudaya daadaŋ ta atutubet apei ŋina a Ŋisirael. Ŋituŋa ŋul ikes apotu torukosi ka erwosit eboŋori Yerusalem.

41 Apotu nai Ŋisirael daadaŋ potu neni a erwosit kiŋita iŋes temasi, “Kaanukiro ikiyauniata iyoŋ erwosit ŋikaitotoi kosi, ŋituŋa a Yudaya, ekekwalo Yorodan kaapei ka ŋituŋa a ekal kon ta ŋituŋa ŋulu irukitotor iyoŋ daadaŋ?”

42 Toboŋokis ŋituŋa a Yudaya Ŋisirael temasi, “Aponi isua kitiyae ŋun, anerae erae erwosit eyenet kosi. Kaanukiro iŋoitotor iyes aŋuna etiyae isua? Eyai ibore a erwosit anyami isua a? Eyai ibore ikiinak erwosit isua a?”

43 Toboŋokis nai Ŋisirael ŋituŋa a Yudaya temasi, “Ŋiboro ŋitomon emaikina isua oryamutu aneni a erwosit adepar ŋulu iryamunete iyes; meere ŋun bon, erae Daudi ŋolo kosi akilo iyes. Aŋun, kaanukiro ikijamuwaritotor iyes isua? Meere isua ikisyauni akirworo ŋakiro ŋuna ka akinyakun erwosit a?” Nai apotu ŋituŋa a Yudaya toboŋokis ŋakiŋiseta ŋun eryenyaaka nooi akilo Ŋisirael.

Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.

Bible Society of Uganda
Lean sinn:



Sanasan