Biblia Todo Logo
Bìoball air-loidhne

- Sanasan -

1 Sam. 25 - Ebaibul


Atwanare a Samuel

1 Apaki ŋin, abu Samuel totwana. Tocunakinos Ŋisirael daadaŋ kigworo aŋuna keŋ; ido tonuka ikes iŋes lore keŋ Rama. Tonyou nai Daudi anaturukanin a ŋuna aŋopitor, tolot naloŋisat ŋina a Paran.


Daudi ka aberu a Nabal

2 Ayai Maon ekile ece ŋolo ayakar ebari keŋ neni anyaritae Karimel. Abarit ekile ŋol nooi; ayakar iŋes ŋamee aliput ka ŋamesekin ŋalipyo ŋauni. Apaki ŋin, atubi iŋes ŋajul a ŋamesekin keŋ alo Karimel.

3 Arae ekiro a ekile a ŋol Nabal, ido arae ekiro ŋolo ka aberu keŋ Abigail. Aos Abigail ka arae aberu ŋina ebusan; nai lokile keŋ, ŋolo arae Ekalebit, arae a kile ŋolo adedeŋ ka arono.

4 Ani eriŋa Daudi eyai naloŋisat, kiira atemar etubi Nabal ŋajul a ŋamesekin keŋ alo Karimel.

5 Aŋun, abu Daudi kiyakiya ŋisorok ŋitomon tema neni kec, “Kitipeiyosi ama Karimel, toloto neni a Nabal, kimalata iŋes aŋuna kaŋ.

6 Tolimokisi iŋes ebe, ‘Kiboi tomojoŋ, kiryama ka ŋuna ajokak ka ibore kon daadaŋ kiryama ka ŋuna ajokak.

7 Adau ayoŋ akiirar atemar iyakasi iyoŋ ka ŋikatubok ŋajul a ŋamesekin Karimel. Apaki ŋina ayakatar ŋikeyokok kon ne ikirukit ka isua, nyisicana isua ikes ka mam ibore kec abu tooliyo apaki daadaŋ ŋina ayakatar ikes Karimel.

8 Kiŋit iyoŋ ŋiketiyak kon a elope, ikilimokinete ikes iyoŋ. Aŋun, kitiya ŋuna ka arimao neni a ŋisorok kaŋ a ŋul, anerae aponi isua neni kon akoloŋit na ŋina a ŋasuban. Ekelipit ayoŋ iyoŋ inak ŋiketiyak kon ka Daudi lokoku kon ibore ca daadaŋ ŋini iyakar iyoŋ aŋuna a ŋiketiyak kon.’ ”

9 Ani edolete neni a Nabal ŋisorok ŋulu eyakit Daudi, tolimokis Nabal ŋakiro a Daudi daadaŋ. Kidarut nai a nen ŋuna elimokinio.

10 Nai toboŋok Nabal ŋiketiyak a Daudi tema, “Ŋae erae Daudi? Ŋae erae lokoku a Yese? Elalak ŋirwa lu ŋiketiyak ŋulu arotonokis aneni a ŋikapolok kec.

11 Kaanukiro alemunia ayoŋ ŋamugati kaŋ ka ŋakipi kaŋ ta akiriŋ ŋina alemunit ayoŋ aŋuna a ŋulu etubete ŋajul a ŋamesekin kaŋ, ido oinak neni a ŋituŋa a ŋulu nyayeni ayoŋ atemar ai eponitotor?”

12 Aŋun, apotu ŋisorok a Daudi ŋul toboŋosi neni a Daudi, tolimokis iŋes ŋakiro a Nabal daadaŋ.

13 Tema Daudi neni a ŋikajiok a ŋulu arukito ka iŋes, “Tonapa ŋileŋya kus!” Aŋun, abu ŋinituŋanan tonap ekileŋ keŋ, tonap nai Daudi daŋ ŋolo keŋ. Torotokis Daudi ka ŋikilyok ŋulu aapiyarit ekimar ŋamiae ŋaomwon, kidoŋo ŋamiae ŋaarei akitere ŋiboro.

14 Nai abu eketiyan a Nabal epei tolimok Abigail aberu a Nabal tema, “Abu Daudi analoŋisat kiyaku ŋituŋa ayaun ŋimalasyo keŋ neni a ekapolon yok, nai abu ekapolon yok kiyany ŋituŋa ŋul ecela nooi,

15 torae bo ajokak ŋikilyok ŋul aneni kosi nooi, nyisicana ikes isua, ido mam ibore abu tooliyo aneni kosi apaki ŋina ayakare isua nariet ka apaki ca daadaŋ ŋina ikirukitor ikes ka isua.

16 Arae ikes epakarito awasya aneni kosi apaaran ka akuwar; apaki daadaŋ ŋina eyokiyere isua ŋamesekin diyete neni aya ikes.

17 Totamatama mono iyoŋ tokona, ido toanyu ŋuna kitiyakina, anerae atubut ŋituŋa akitiya aronis neni a ekapolon yok ka neni a ŋituŋa a ekal keŋ daadaŋ. Erae ekapolon yok ituŋanan ŋini aronon, ŋini emam nyepupi ŋakiro a ŋituŋa a ŋuluce.”

18 Tonyou nai Abigail atipei a nen, tolot tolemu ŋamugati ŋamiae ŋaarei, ŋitwol a epiini ŋiarei, ŋamesekin ŋakan ŋuna apeitoe ejok, tooku ŋikinyom ŋulu ewawatae ŋakiloi ŋatomon ka ŋakanikaarei, tolemu ŋaraito a epiini ŋuna arukitoe amiat, ŋuna ikwaan ka ŋamugati ka ŋaboboryo ŋuna arukitoe ŋamiae ŋaarei, ŋuna ikwaan ka ŋamugati. Toenik iŋes ŋiboro ŋul daadaŋ kiwoko ŋisigirya.

19 Tema nai neni a ŋiketiyak keŋ, “Yaasi ŋiboro lu kiŋarenioto; ekewuapuni ayoŋ iyes.” Nai abu iŋes nyelimok Nabal lokile keŋ ŋakiro ŋadi daŋ.

20 Ani edoluni iŋes edokit esigirya neni eriwokina emukura, totiyaunos Daudi ka ŋikajiok ŋulu arukito ka iŋes neni ayai Abigail, kiryamunos ikes nen.

21 Apaki ŋin, ariŋa neni abaakar Daudi ebe, “Abu ayoŋ ecanican apaki akitere ibore daadaŋ ŋini ayakar etuŋanan ŋol ne naloŋisat, emam ibore keŋ abu toŋopiya ipei daŋ. Nai etiya iŋes ŋuna aronok neni kaŋ, etiyate bo ayoŋ ŋuna ajokak neni keŋ.

22 Akuj bon itiyae ŋuna ecamit neni a Daudi, kitiya Akuj neni kaŋ erono nooi, erae kemyek ayoŋ moi taparacu ŋisaae ŋulu ka ataparacu ituŋanan a Nabal daadaŋ ŋinisapat eyari.”

23 Ani iŋolikini Abigail Daudi, todoku atipei alosigirya keŋ, toryedik alokiŋaren a Daudi, kijuuru todol ereet kwap.

24 Toryedik anakejen a Daudi tema, “Ekapolon kaŋ, kimyek aronis daadaŋ toruwor ŋina kaŋ. Kimyekinae ayoŋ aketiyan kon erworik neni kon; tocamu akiirar ŋuna alimuni ayoŋ aketiyan kon.

25 Ekelipit iyoŋ ekapolon kaŋ nyimitak ŋakiro a Nabal a etuŋanan a ŋolo aronon a ŋol. Lopite ŋolo eyakar apolou a ekiro ebe, ‘Ebaŋ.’ Itiyae iŋes ŋuna ka abaŋao. Nai ekapolon kaŋ, nyeanyuna ayoŋ aketiyan kon ŋikilyok ŋulu kiyakuunit iyoŋ.

26 “Aŋun nai ekapolon kaŋ, ikwapei eyarya Ekapolon ka ikwapei iyarya iyoŋ; nabo ikwapei abunio Ekapolon ikiurya iyoŋ nyiar ka nyinyaŋ ŋimoe kon a ŋakan kon; kimyek ŋimoe kon ka ikes ŋulu iwarito akitiya aronis kikwaanikinos ka Nabal.

27 Tocamak ekapolon kaŋ, ainakinet na, ŋina ayaunit ayoŋ aketiyan kon neni a ekapolon kaŋ, inakinae neni a ŋikajiok a ŋulu irukito ka iyoŋ.

28 Ekemaimai ayoŋ iyoŋ ikisyon ayoŋ aketiyan kon ŋuna etiyat eroko; anerae ayeni ayoŋ atemar itoropari Ekapolon apukan kon ekapolon kaŋ aŋuna ijio iyoŋ aŋuna ke Ekapolon. Nyitiya aronis apei daŋ ŋirwa daadaŋ ŋulu iyarya iyoŋ.

29 Ani kikinyoik iyoŋ ituŋanan, kiwar akiar iyoŋ, ikiuni iyoŋ Ekapolon kon, lopite ŋolo iyokiyo ituŋanan ebari keŋ. Nai icutaryo akiyar a ŋimoe kon lopite ŋolo icutarere amoru anadoe.

30 Ani nai kirikak Ekapolon akitiya ŋuna ajokak daadaŋ neni a ekapolon kaŋ lopite ŋolo iikinitor iŋes, kedau aseun iŋes aruwor ekepukan a Isirael,

31 mam ŋakiro ŋuna eyaunete aryeba neni a ekapolon kaŋ, kori ŋuna einakinete iŋes atamatam nooi, aŋuna ebukoritor iŋes ŋaokot a ŋituŋa car, kori inyaŋitor. Ani nai ekapolon kaŋ, itiyakini Ekapolon ŋuna ajokak neni kon, totamunae ayoŋ aketiyan kon.”

32 Tema Daudi neni ka Abigail, “Akipuro toyai neni ke Ekapolon Akuj a Ŋisirael, a ŋina ikiyaku iyoŋ nakoloŋit na akiryamun ka ayoŋ.

33 Elipi toruwor iyoŋ ŋina irereŋ aŋuna a ŋatameta kon a ŋuna ajokak, irereŋior iyoŋ aŋuna ikiretakinia ayoŋ abukor ŋaokot a ŋituŋa car ka akinyaŋar ŋadi a akan kaŋ.

34 Ikwaŋinapei kire eraakar Ekapolon Akuj a Ŋisirael ŋina eyari, ŋina abu ekeretak ayoŋ nyakawan iyoŋ, kerae nyiwonyunit iyoŋ atipei akisiryam ayoŋ, kire jik, kemam moi taparacu ŋisaae ŋulu ka ataparacu ekile epei daŋ ŋolo idoŋitor Nabal.”

35 Kijau nai Daudi aneni ka Abigail ŋiboro ŋulu ayaunit iŋes neni a Daudi. Tema Daudi neni keŋ, “Kitipeiyo tolot kai kon ke ekisil; topupok, adau ayoŋ akiirar ŋakiro kon, ido esiyookini ayoŋ ŋuna iŋita iyoŋ.”

36 Ani ebuni Abigail neni a Nabal, toryamu iŋes eyai kai eyakar ŋasuban ŋuna ekwaan ka ŋuna itemonokini erwosit. Alakara Nabal apaki ŋin, anerae amera iŋes nooi; aŋun, abu Abigail nyelimok iŋes ŋakiro ŋadi daŋ, akitodol taparacu iwalari.

37 Ani nai taparacu ketwaar emeret aneni a Nabal, tolimok aberu keŋ iŋes ŋakiro daadaŋ. Kiyalaar akuwan a Nabal kiketar kikok amoru.

38 Ekaku a ŋirwa a ŋulu aapiyarito ŋitomon, abu Ekapolon toar Nabal.

39 Ani iirari Daudi atemar atwana Nabal, tema, “Toyai arereŋu neni a Ekapolon a ŋolo atub ŋakiro ŋuna ekeyenya ayoŋ Nabal, ido ekeretak Ekapolon ayoŋ eketiyan keŋ nyetiya ŋuna aronok. Enyakak Ekapolon aronis ŋina etiyat Nabal nenipei a Nabal ke elope.” Kiyakiya nai Daudi ŋituŋa neni ka Abigail alimokin iŋes atemar ecamit Daudi iŋes toruwor aberu keŋ.

40 Ani edolunete ŋiketiyak a Daudi Karimel neni ayai Abigail, temasi neni keŋ, “Ikiyakuunit isua Daudi neni kon, akiya iyoŋ toruwor aberu keŋ.”

41 Tonyou Abigail, toryedik, kijuuru todol ereet kwap, tema, “Ayoŋ na aketiyan kus, etemokino akitiyanakin iyes ka akilot ŋakejen a ŋiketiyak a ekapolon kaŋ.”

42 Tonyou nai Abigail a nen atipei, todokak esigirya keŋ tomyaa; totupakis iŋes ŋaketiyak keŋ ŋakan. Kiwuapak iŋes ŋituŋa ŋulu eyakuunit Daudi neni keŋ, tari ŋina adolyoto neni a Daudi; ido abu Abigail toruwor aberu a Daudi.

43 Abu daŋ Daudi kiit aberu ace ŋina anyaritae Ainoam alo Yesireel, toruwor ŋaberu keŋ ŋaarei.

44 Apaki ŋin, aris Saul kipoto Mikal nakoku keŋ ŋina sek arae aberu Daudi. Aris kipotok neni a Paliti alokoku a Lais a ŋolo abunit alo Galilim.

Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.

Bible Society of Uganda
Lean sinn:



Sanasan