1 Sam. 17 - EbaibulDaudi ka Golias 1 Apaki ŋin, kepotu Ŋipilistin tocunakis ŋajorei kec Soko, nakibois ŋina a Yudaya aŋuna ke ejie. Kiboikinos ikes Epes-Damim kidiŋ Soko ka Aseka. 2 Tocunakinos Saul ka Ŋisirael, kiboikinos nakadipaalat ŋina ke Ela. Kitemonokis ŋajorei a nen aŋuna ka akisiiryakin Ŋipilistin. 3 Towua Ŋipilistin alomukura ke epei a ŋolo ayai yaye akadipaalat ŋina ke Ela, towua Ŋisirael alomukura a ŋolo ayai lowae ŋoloce, toyai akadipaalat kidiŋ kec. 4 Bu aneni eboiyoto Ŋipilistin ekarwon epei ŋolo anyaritae Golias, ŋolo abunit alo Gas. Arae aoyau keŋ ŋimitae ŋuna aapiyarito ŋauni. 5 Anapit iŋes akopiya ŋina etiyaunitae a eburonis, ido tonapite ibore ŋini arapit akuwan ŋini etiyaunitae ke eburonis, torae apotis a arapet a ŋin ŋakiloi ŋuna aapiyarito ŋatomonikan a ŋikanikaarei. 6 Anapit iŋes anamuroi ka alopisis ŋarapeta ŋuna etiyaunitae ke eburonis, toryoŋite aloseketa akwara ŋina etiyaunitae ke eburonis. 7 Atya neni arae amorok ka akwara keŋ ayokot a ŋimoŋin, neni akwanan anakwuara keŋ, arae ŋakiloi ŋuna eapiyarito ŋakanikaarei. Kisiŋaren iŋes esigarit ŋolo atiŋit aupal keŋ. 8 Towo iŋes, tocelu nooi neni a ŋajorei a Ŋisirael, kiŋit tema, “Kaanukiro icodunioto iyes ejie? Meere mono ayoŋ Epilistait a, ido meere mono iyes ŋiketiyak a Saul a? Toseutu aŋuna kus ekile epei, kimyekis iŋes totiyaun ne neni kaŋ. 9 Ani kepedori iŋes akitijiore ayoŋ, ido okoar ayoŋ, ikiruwor nai isua ŋiketiyak kus; nai ani kelou ayoŋ iŋes, ido oar iŋes, iruworosi nai iyes ŋiketiyak kosi, ikitiyanakis isua.” 10 Tema nai Epilistait ŋol, “Nakuwar na, eletiletakini ayoŋ ŋajorei a Isirael kwap! Inakinae ayoŋ ekile epei ojikinos.” 11 Ani iirarete Saul ka Ŋisirael daadaŋ ŋakiro ŋuna erworo Epilistait ŋol, tosiliyosi ŋitai kec, min akuryanu neni kec nooi. 12 Arae Daudi lokoku a Yese a ŋolo arae Epurasi a ŋolo alo Betelem anakibois a ŋina alo Yudaya. Ayakar Yese ŋidwe ŋulusapa ŋikanikauni. Apaki ŋina araakar Saul erwosit apol Yese alalak ŋikaru. 13 Kiwuapakis ŋidwe a Yese ŋulusapa ŋulu apolok Saul toloto lojie; ŋirorwa a ŋidyain a ŋuluuni a ŋulu apotu toloto lojie ikes lu: Eliab ŋolo arae ekiyae, Abinadab ŋolo atupit ŋolokiyae ka ŋolo a ŋiuni arae Sama. 14 Arae Daudi ŋolo adit alokal kec. Toloto ŋidyain ŋulu apolok alokal ata Daudi, kiwuapakis Saul, 15 nai abu Daudi torubak ebuneene neni a Saul ka aboŋonori akitwar ŋamesekin a papa keŋ alo Betelem. 16 Alotooma ŋirwa ŋatomoniomwon, abu Epilistait ŋol torubak iyosi a ŋina taparacu ka a ŋinataboŋ neni ayakasi Ŋisirael, kitoodikin ejok neni a Ŋisirael. 17 Tema Yese neni a Daudi alokoku keŋ, “Ape ya neni a ŋikaitotoi kon ŋikinyom lu ŋulu iwawatae ŋakiloi ŋatomoniarei ka ŋaarei ka ŋamugati nu ŋatomon; ya ikes atipei neni iboiyoto ŋikaitotoi kon. 18 Ya daŋ ŋatubeta a ŋilaboi nu ŋatomon neni eyai ekarikon ajore kec ŋina eya ŋituŋa aliput. Kiŋolik epite ŋolo eyakatar ŋikaitotoi kon, ido yau ainakinet adio aneni kec.” 19 Apaki ŋin, ayakasi Saul ka ŋikaitotoi a Daudi ta Ŋisirael daadaŋ nakadipaalat ŋina ke Ela, ajiete ka Ŋipilistin. 20 Tonyou Daudi taparacu sek, kimyek ŋamesekin ka ekeyokon, tolemu ŋiboro ŋulu abala papa keŋ ya, ido torotok ikwapei ecikitor papa keŋ iŋes. Todolu iŋes neni eboiyo ajore a Ŋisirael, apaki ŋina anyounio ajore ŋin lojie, ido acelasi ŋituŋa, eosi ŋieosyo ŋulu ke ejie aŋuna alosyoto lojie. 21 Kiryama Ŋisirael ka Ŋipilistin, kiiryakin a ŋajorei iteosi. 22 Kimyek Daudi ŋiboro ŋulu sek ayauni kicikak ŋolo ete ŋiboro a ŋasigarya kec, tolot, toloma najore, kiropiropoo neni a ŋikaitotoi keŋ, kimala ikes. 23 Ani eriŋa Daudi irworosi ka ŋikaitotoi keŋ, kikomau kiŋaren ajore a Ŋipilistin ekarwon a Ŋipilistin ŋolo anyaritae Golias, ŋolo abunit alo Gas; kirwor ŋakiro ŋuna aris sek kirwor. Kiira Daudi ŋakiro keŋ. 24 Ani iŋolikinete Ŋisirael daadaŋ ekile ŋol, toema aneni keŋ, anerae apotu tokuryaketa nooi. 25 Tolimut Ŋisirael ŋakiro nu ebe, “Ŋituŋa! Iŋolikis iyes ekile ŋolo abu kiŋaren lo a? Kire jik ebunit ekile ŋol amunyar Ŋisirael. Itabari nooi erwosit ekile ŋolo eari ekile ŋol, ido einakini nakoku keŋ ka mam ibore itatacio ekal a ekile a ŋol alo Isirael.” 26 Kiŋit Daudi ŋikilyok ŋulu awuasi alodiyete keŋ, tema, “Anukiro itiyakinio neni a ekile a ŋolo epedori akiar Epilistait ŋol, tojoŋoi ajamuwarit Ŋisirael? Ŋae mono Epilistait ŋol ŋolo tari nyileŋeritae, ebuni ajamuwar ŋajorei ka Akuj a ŋina eyari?” 27 Toboŋokis ŋituŋa iŋes alopite a ŋolopei alimunitor iŋes temasi, “Itiyakinio ŋuna sek alimunitoe neni a ekile a ŋolo epedori akiar ekile ŋol.” 28 Kiira Eliab lokaato a Daudi ŋolo apolon Daudi irworosi ka ŋituŋa; toŋo Eliab aŋuna a Daudi kiŋit iŋes tema, “Kaanukiro ibunio iyoŋ itiyaunor ne? Ŋae imyekinia iyoŋ ŋamesekin ŋunakudyo ŋun analoŋisat? Ayeni ayoŋ ŋuna itami iyoŋ akitiyakin ka aronis ŋina eyai lotau kon; anerae itiyaun iyoŋ ne erae akiŋolikin ejie.” 29 Tema Daudi, “Anukiro tokona etiyak ayoŋ? Arae ca akiŋita bon eŋita ayoŋ.” 30 Torotok Daudi aneni ke Eliab neni aya ŋituŋa ŋice, tolimok ŋituŋa ŋul ŋuna sek kelimokinit ŋulu ke ekiŋaren; toboŋokis ŋituŋa ŋul iŋes ŋakiro, lopite ŋolopei sek alimokinitere iŋes ekiŋaren. 31 Ani kedaut ŋituŋa akiirar ŋakiro a Daudi, toloto tolimokis Saul; ido abu Saul kiyaki ikes tonyaraut Daudi. 32 Tema Daudi neni a Saul, “Nyicamak etau a ekile a edio a ne emini ekabule; alosi ayoŋ eketiyan kon esiiryak Epilistait ŋol.” 33 Tema Saul neni a Daudi, “Nyipedori iyoŋ alosit akisiirya Epilistait ŋol; anerae eriŋa iyoŋ irae edya, ido erae ŋol ekajion ŋinapei eriŋa erae esorokit.” 34 Nai tema Daudi neni a Saul, “Ayoŋ eketiyan kon, arae paaran ekeyokon a ŋamesekin a papa kaŋ; ido apaki daadaŋ ŋina ebunio eŋatuny, kori etyaŋ ece ŋolo adedeŋan, kiwok amesek alosipan, 35 ewuapanakini ayoŋ etyaŋ ŋol oar, oiu amesek ŋin nyenyam iŋes. Ani keboŋ etyaŋ ŋol akitijiore ayoŋ, apedori ayoŋ akijak iŋes eketa ŋiŋitiny, ebusok kwap, ido oar. 36 Adau ayoŋ eketiyan kon akiar ŋiŋatunyo ka ŋityaŋ ŋice ŋulu adedeŋak; esikwaanikini ayoŋ Epilistait ŋol ŋolo nyileŋeritae ka epei a ŋityaŋ a ŋul, anerae adau iŋes ajamuwar ŋajorei a Akuj a ŋina eyari.” 37 Tema Daudi, “Akaiuni ayoŋ Ekapolon anakan a Epilistait a ŋol lopite ŋolo abunio okoiunia ayoŋ alomoyo a eŋatuny ka alomoyo a etyaŋ ece a ŋolo adedeŋan.” Aŋun, tema Saul neni a Daudi, “Ape, toyai Ekapolon kaapei ka iyoŋ.” 38 Kitanapik Saul Daudi ŋiboro keŋ ŋulu ke ejie; kiwuak nakou akopiya ŋina etiyaunitae ke eburonis, kitanapik ibore ŋini arapit akuwan, ŋini etiyaunitae a eburonis. 39 Toenik Daudi ekileŋ a Saul naupal, kikatak arotokin enapit ŋiboro ŋul, toryamu pa epatana, anerae pa sek anaikinit iŋes anapit ikes. Tema nai Daudi neni a Saul, “Nyapedori ayoŋ alosit anapit ŋiboro lu; anerae nyanaikinit sek ayoŋ anapit ikes.” Aŋun, abu Daudi tolaca ikes. 40 Tolemu ebela keŋ totiŋ, ido kidepu anayonae ŋamoru ŋunasulut ŋakan, kiwuak ikes tooma ecwee keŋ ŋolo anapit ikwapei araakar epite a ŋikeyokok anapit ŋicweei; atiŋit iŋes apaki ŋin adoe keŋ, tolot toapiya neni ayai Epilistait ŋol. 41 Bu Epilistait ŋol toapiya neni ayai Daudi, kiŋarenikinite iŋes ekile ŋolo aryoŋit ŋiboro keŋ ŋulu ke ejie. 42 Ani eŋoleŋolekini Epilistait ŋol, kiŋolik Daudi, tojamuwa iŋes, anerae arae edya koŋin, ido acope ŋakonyen ka torae ŋolodirya ka akuwan. 43 Kiŋit Epilistait ŋol Daudi tema, “Arae mono ayoŋ eŋok ibunit iyoŋ neni kaŋ a ŋibelae a?” Togatak Epilistait ŋol Daudi ŋuna aronok, elimit ŋakujo keŋ. 44 Tema Epilistait ŋol neni a Daudi, “Bua neni kaŋ, akaari ayoŋ iyoŋ itonyama ŋataruk ka ŋityaŋ ŋulu ka ariet.” 45 Nai tema Daudi neni ke Epilistait, “Ibunit iyoŋ neni kaŋ itiŋit tari ekileŋ, atum ka akwara; nai abuni ayoŋ neni kon alokiro ke Ekapolon a ŋolo a ŋajoresyo a ŋolo erae Akuj a ŋajoresyo a Isirael, Akuj ŋina ijamuwa iyoŋ. 46 Ikipotokini iyoŋ Ekapolon nakoloŋit na napedor kaŋ, ido akaari ayoŋ iyoŋ ekemasak kwap, otubo akou kon. Aarakini ayoŋ ŋataruk ka ŋityaŋ a akwap ŋajorei a Ŋipilistin nakoloŋit na, ikotere nai akwap daadaŋ eyenuni atemar eyai Akuj Isirael. 47 Eyenunete daŋ ŋituŋa lu ŋulu ecunakina ne atemar meere ekileŋ ka akwara eiununia Ekapolon ŋituŋa; anerae erae ejie lo ŋolo ke Ekapolon, ido ikiinakini iŋes iyes napedor kosi.” 48 Ani eapuuni Epilistait ŋol neni a Daudi akiiryakin ka iŋes, toem Daudi atipei lokicod ŋolo a ajore kec akiiryakin ka Epilistait ŋol. 49 Kirepa Daudi akan locwee keŋ, tolemu amoru kiwuak nadoe, kisiidak topeto, topet Epilistait ŋol loreet; toloma amoru tooma ereet, toramakin kwap tobuburiyar. 50 Aŋun, abu Daudi kilou Epilistait ŋol kan amoru ka adoe, topet Epilistait tocakakin kwap, totwan; amam ekileŋ atiŋit Daudi. 51 Toem nai Daudi todoka towo alokidiama Epilistait ŋol; tout ekileŋ keŋ, kiriu anakuraro kicedarya iŋes. Totub akou ke Epilistait ke ekileŋ a ŋol. Ani iŋolikinete Ŋipilistin atemar atwana ekarwon kec, tobwaŋas. 52 Tonyout ŋajorei a Isirael ka ŋuna a Yudaya ecelasi, kirita Ŋipilistin todolo tari Gas ka lopukei ŋulu ka Ekiron. Kidoŋo Ŋipilistin ŋulu awanawana lorot ameun alo Saraim tari Gas ka Ekiron. 53 Toboŋut nai Ŋisirael anakirisit Ŋipilistin, toŋatasi ŋiboro a Ŋipilistin aneni sek eboiyoto Ŋipilistin. 54 Tolemu Daudi akou ka arwonit a Ŋipilistin, ya Yerusalem; nai ya Daudi loeema keŋ ŋiboro ŋulu ke ejie ŋulu ke Epilistait a ŋol. 55 Ani iŋolikini Saul Daudi elosi akisiiryakin Epilistait, kiŋit Abiner ŋolo arae ekarikon ajore keŋ tema, “Abiner, lokoku a ŋae esorokit lo?” Toboŋok Abiner tema, “Ikwapei iyarya iyoŋ okoe erwosit, nyayeni ayoŋ.” 56 Tema erwosit, “Kiŋitu atemar lokoku a ŋae esorokit lo.” 57 Ani eboŋuni Daudi aneni aarakini Epilistait, toriku Abiner Daudi yau kiŋaren a Saul etiŋit akou ke Epilistait. 58 Kiŋit Saul iŋes tema, “Lokoku a ŋae iyoŋ esorokit?” Toboŋok Daudi tema, “Arae ayoŋ lokoku a Yese a eketiyan kon a ŋolo alo Betelem.” |
Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.
Bible Society of Uganda