1 Ŋakiro a ŋirwa 11 - EbaibulToseunae Daudi aruwor erwosit alo Isirael daadaŋ ( 2 Sam. 5:1-3 ) 1 Ekaku a ŋun, tocunun ŋatekerin a Isirael daadaŋ Eburon neni a Daudi temasi, “Kiira, ikirae isua akuwan kon ka ŋaokot kon. 2 Ani paaran eriŋa Saul ikipukat isua, iyoŋ ibu torik ŋajorei a Isirael, ido mam ituŋanan ibu iyoŋ tocaka. Abu Ekapolon Akuj kon tema neni kon, ‘Iyoŋ iruwor ekeyokon a ŋituŋa kaŋ a Ŋisirael, iyoŋ iruwor ekepukan kec.’ ” 3 Aŋun, tocunun ŋikasikou alo Isirael daadaŋ Eburon neni a Daudi, ido tocamunos erwosit Daudi ka ikes alo Eburon alokiŋaren Ekapolon. Toseut nai ikes Daudi kituruwosi erwosit a Isirael daadaŋ lopite ŋolo alimunitor Ekapolon aneni a Samuel. Kikama Daudi Yerusalem ( 2 Sam. 5:6-10 ) 4 Toŋaasi Daudi ka Ŋisirael daadaŋ ajore akirem Yerusalem, iŋes atemar Yebus, neni eboiyoto ŋituŋa ŋulu anyaritae Ŋiyebusi, ŋulu arae ŋulu ka akwap a ŋin. 5 Temasi ŋituŋa a Yebus neni a Daudi, “Nyipedorete iyes alomun ne.” Tari daŋ kelimunito ikes ikoŋina, abu Daudi torem Sion etaun kec eryenyaana nooi kikama. Enyaritae tokona etaun ŋol ebe, “Etaun a Daudi.” 6 Aris Daudi kelimu akoloŋit ŋin ebe, “Ituŋanan daadaŋ ŋini isyauni akitijikin Ŋiyebusi, eruwor ekarikon ŋolo a ŋikajiok.” Abu nai Yoab lokoku a Seruia kiŋarenik ŋikajiok, aŋun, abu iŋes toruwor ekarikon. 7 Kiboikin Daudi naduketait ŋinajiet ŋina ayai lotaun ŋol. Aŋun, aponi tonyarae etaun ŋol ebe, “Etaun a Daudi.” 8 Abu Daudi todukok arwatata a etaun a ŋol kisiryam, akisyakin anakititis a ŋina ayai Kide etaun kiryam cib; tosubanak nai Yoab etaun neni ce daadaŋ. 9 Kiyata a ŋinakoloŋit akipuro ŋituŋa Daudi, anerae arukito Ekapolon Akuj ŋina a ŋajoresyo ka Daudi. Ŋikajiok a Daudi ŋulu arwok ( 2 Sam. 23:8-39 ) 10 Arae ŋulu imarunitae a ne ŋikarikok ka ajore a Daudi ŋulu arwok, apotu ikes kaapei ka Ŋisirael daadaŋ kitogogoŋo apukan, kiyatakis neni epukat Daudi kiryam akwap ŋin daadaŋ, lopite ŋolo eikinitor Ekapolon Ŋisirael. 11 Ŋirorwa a ŋikajiok a ŋulu ayakar Daudi ikes lu: Yasobeam ŋolo abunit alo Acimon. Arae iŋes apolokinit ŋikapolok ŋuluuni; abu iŋes akoloŋit apei kitijik ŋikilyok ŋamiae ŋauni toar daadaŋ. 12 Ŋolo ewuapit iŋes arae Eleasar lokoku a Dodo a ŋolo anateker ka Aoi, arae iŋes epei alokidiŋ ŋuluuni ŋulu arwok ŋul. 13 Ariito iŋes ka Daudi apaki ŋina etijioto ikes Ŋipilistin alo Pas-Damim. Ayai Eleasar lomanikor ŋolo a ŋikinyom a ŋulu ikwaan ke erau apaki ŋina abwaŋatar Ŋisirael, 14 nai abu Eleasar ka ŋirukitos keŋ ta Daudi toryediko alokidiŋ emanikor ŋol. Kiuryasi Ŋipilistin nyedolut nen, ido apotu toara Ŋipilistin, inak Ekapolon ikes akiloun ŋina apolon nooi. 15 Potu ŋikapolok a Ŋisirael ŋiuni alotooma ŋulutomoniuni neni a Daudi a ŋolo ayai apaki ŋin naturukan ŋina ayai nataaba ŋina enyaritae Adulam, ayai ajore a Ŋipilistin apaki ŋin nakadipaalat ŋina a Repaim. 16 Apaki ŋin, ayai Daudi naturukan a emoru pa iryaŋiryaŋa, ido ayai ajore a Ŋipilistin Betelem. 17 Tonyam akure Daudi a nen, ido tema, “Okoe, kerae ca okookok ituŋanan idio ŋakipi anakare a ŋina idunyit epuke a Betelem omat!” 18 Apotu nai ŋikilyok ŋulu arwok ŋuluuni ŋul toemaros neni a Ŋipilistin, totubo alokidiŋ, tookut ŋakipi anakare a ŋina edunyit epuke a Betelem, kiwokosi neni a Daudi. Nai abu Daudi nyemat ŋakipi ŋun; abu tobukok kiŋaren Ekapolon erae ainakinet. 19 Tema Daudi, “Nyikiryama ka akimat ŋakipi nu!” Tema nabo, “Emaikina mono ayoŋ omat ŋaokot a ŋikilyok a lu a ŋulu apotu tojala akiyar kec a? Apotu kire ikes todaŋa abukor ŋaokot kec anakiwom ŋakipi!” Aŋun, abu Daudi nyemat ŋakipi ŋun. Ŋakiro ŋun ikes apotu ŋikarwok ŋul ŋiuni kitiyata. 20 Arae Abisai lokaato keŋ a Yoab, ido arae Abisai ekarikon a ŋikapolok a ŋulutomoniuni. Abu Abisai kitiji ŋimoe ŋamiae ŋauni toar ka akwara keŋ, torwoniar iŋes, kikwaanikin arwonu keŋ ka ŋina a ŋuluuni. 21 Abu Abisai torwoniar aneni a ŋulutomoniuni; ido abu toruwor ekarikon kec; nai pa etopolooritae iŋes ikwa ŋuluuni. 22 Arae Benaia lokoku a Yeoiada ekajion ŋolo adedeŋan ŋolo abunit alo Kabiseel. Etiyae iŋes ŋakiro ŋuna ka aumokin. Abu iŋes toar ŋidwe ka Ariel ŋulusapa ŋiarei ŋulu arae ŋarwonita a Moab. Abu daŋ iŋes akoloŋit apei ŋina alalaata ŋakako, toloma nadui, toar eŋatuny. 23 Abu Benaia toar Ejipitanoit ŋoloti arae aoyau keŋ ŋimitae ŋiarei. Atiŋit Ejipitanoit ŋol akwara, nai abu Benaia nyeker iŋes, abu totunar neni keŋ etiŋit abiro, tosodi tomojiriu akwara anakan a Ejipitanoit, toar Ejipitanoit a akwara keŋ pei. 24 Ekote nen ŋakiro ŋuna abu Benaia lokoku a Yeoiada kitiya, ido torwoniar iŋes kikwaanikin arwonu keŋ ka ŋina a ŋikajiok a ŋulu arwok a ŋuluuni. 25 Abu Benaia torwoniar akilo ŋuluuni; nai pa etopolooritae iŋes ikwa ŋuluuni. Abu Daudi kituruwo iŋes ekapolokiniton ŋasigarya ŋuna eteete Daudi. 26 Ŋirorwa a ŋikajiok ikes lu: Asael lokaato a Yoab, Elanan lokoku a Dodo a ŋolo alo Betelem, 27 Samimos ŋolo alo Arod, Eles ŋolo alo Peloni, 28 Ira lokoku a Ikes a ŋolo alo Tekoa, Abieser ŋolo alo Anasos, 29 Sibecai ŋolo alo Usasi, Ilai ŋolo alo Aoi, 30 Maarai ŋolo alo Netopa, Eled lokoku a Baana a ŋolo alo Netopa, 31 Isai lokoku a Ribai a ŋolo alo Gibea a ŋina alo Benjamin, Benaia ŋolo alo Pirason, 32 Urai ŋolo anakadipaalae a ŋuna a Gaas, Abiel ŋolo alo Araba, 33 Asimapes ŋolo alo Baurum, Eliaba ŋolo alo Saalibon, 34 ŋidwe ka Asem a ŋolo alo Gisoni ŋulusapa, Yonasan lokoku a Sagee a ŋolo alo Ara, 35 Aiam lokoku a Sakar a ŋolo alo Ara, Elipal lokoku a Ur, 36 Eper ŋolo alo Mekeras, Aija ŋolo alo Pelon, 37 Esiro ŋolo alo Karimel, Naarai lokoku ka Esibai, 38 Yoel lokaato a Nasan, Mibar lokoku ka Agiri, 39 Selek ŋolo alo Amon, Naarai ŋolo alo Beeros ŋolo aryoŋit ŋiboro a Yoab alokoku a Seruia ŋulu ke ejie, 40 Ira ŋolo alo Isir, Gareb ŋolo alo Isir, 41 Uria ŋolo alo Itit, Sabad lokoku ka Alai, 42 Adina lokoku a Sisa a ŋolo alokabila a Ruben ŋolo arae ekarikon a Ŋirubeni, kaapei ka ŋulutomoniuni ŋulu arukito ka iŋes, 43 Anan lokoku a Maaka, Yosapat ŋolo alo Misini, 44 Usia ŋolo alo Asiterasi, Sama ka Yeiel ŋidwe ka Osam ŋulusapa, arae Osam ŋolo alo Aroer. 45 Yediael lokoku a Simiri ka lokaato keŋ Yoa ŋolo alo Tisi 46 Eliel ŋolo alo Maapi, Yeribai ka Yosapia ŋidwe ka Elinaam ŋulusapa, Isima ŋolo alo Moab, 47 Eliel, Obed ka Yaasiel ŋolo alo Mesobai. |
Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.
Bible Society of Uganda