Bomma 2, 9 - Bibeli do feeInaabo ilaalui Seba í bɔ Salomɔɔ ku cɔ (Cɔ Ilaalu 1, 10:1-13 ) 1 Inaabo ilaalui ilɛi Seba í gbɔ bɛi Salomɔɔ í nya iri, ŋɔi í naa Zeruzalɛmu bɛ ku siiɛ do mɔnda kugaabu ŋa. Nɔ zamaa nla nla wa tooɛ wa do kpookpo ŋa iyi à waa so tuae ŋa do wura nkpɔ nkpɔ do kuta kusĩa ŋa. Nɔ í bɔ bi Salomɔɔ í koo í sɔ̃ɔ idei idɔɛ fei. 2 Ŋɔi Salomɔɔ í jɛaa ide ŋa iyi í beeɛ fei, nɔ baa akã kù gaabuaa. 3 Inaabo ilaalui Sebau í yɛ bisii Salomɔɔu. Nɔ í yɛ ile iyi í mau, 4 do sɔndaɛ do bi kuwai akaweɛ ŋa do icɛi woo ce icɛɛ ŋa do jĩnɛ nŋa ŋa iyi à ya maa dasi, do woo buã atɛ̃ ŋa do jĩnɛ ŋa iyi à ya maa dasi, do kuwee ŋa iyi í ya jo si ina fei sãa sãa si inɔ kpasɛ̃i Aɔ̃ Lafɛ̃ɛu. Fei ndɛɛ í muu biti hee í caa. 5 Ŋɔi í sɔ̃ ilaaluu í ni, asee ide ŋa iyi ǹ gbɔ wa hai ilɛm si gãmɛi ideɛ do bisiɛu ntɔi. 6 N ci ya n jɛsi wo, bii kù jɛ iyi ǹ naa nɔ ǹ yɔɔ do ijum. Nɔ ǹ ba wee a kù sisiim baa cingaa akãɛ. Bisiɛu í re bɛi ǹ wa n gbɔ baaui iriɛu. 7 Inɔ didɔ̃i í jɛ ti aboɛ ŋa do ti woo ce icɛɛ ŋa iyi à wa bi tɛɛ do ajɔ fei, aŋa iyi à ya maa gbɔ bisiɛ ŋa. 8 Ǹ saabu Aɔ̃ Lafɛ̃ɛɛ, nŋu iyi í cicaɛ í jɔ̀ i buba si kitãi bommaɛ. Aɔ̃ Lafɛ̃ɛɛ í bi inɛi Izirɛli ŋa nɔ í bi a maa wɛɛ do ajɔ fei. Na ŋɔi í jɔ̀ í soɛ ì jɛ ilaalu nŋa ku ba i mu ilɛu si ntɔ nɔ i ya kiiti nŋa dee dee. 9 Ŋɔi í mua ilaaluu wura tɔnu mɛɛta do bubu do tuae nkpɔ nkpɔ do kuta kusĩa ŋa. Tuae jiida ŋa iyi inaabo ilaalui Sebau í mua Salomɔɔ, a kù yɛ dimiɛ bii kãma má. 10 Woo ce icɛi ilaalu Hiramu ŋa do ti Salomɔɔ ŋa iyi à koo à so wura wa hai Ɔfiiu à naaò jĩi ndii santali ŋa wa má do kuta kusĩa ŋa. 11 Do jĩi ndii santaliui ilaaluu í jɔ̀ à ce bi ku tɛ ku gũ kpasɛ̃i Aɔ̃ Lafɛ̃ɛu do ti nŋu takaɛ. Do nŋui à ceò kitigbo ŋa do mɔɔlɔ ŋa ti woo kɔ̃ iri ŋau. Nɔ a kù yɛ dimiɛ titã si ilɛi Zudaa. 12 Ŋɔi Salomɔɔ í mua inaabo ilaalui Sebau mii iyi í bi fei do iyi í tɔɔ fei, í re baa iyi í naaa wa. Si anyiɛ ŋɔi abou í sinda í nyi ilɛɛ, nŋu do woo ce icɛɛ ŋa. Amanii Salomɔɔ ŋa (Cɔ Ilaalu 1, 10:14-29 ) 13 Kuwoi wura iyi Salomɔɔ í ya ba si adɔ̃ akã fei í wɛɛi tɔnu kɔnfia, 14 baka iyi í ya gba hai bi woo nya sĩa ŋa fei baasi. Nɔ í ya gba wura do isɔ fũfũ ŋa má hai bi ilaalui Arabi ŋa, do hai bi ilu ilɛ ŋau. 15 Ŋɔi ilaalu Salomɔɔ í jɔ̀ à cã wura à ceò tɛli nla nla ŋa ara cĩɔ minji (200), nɔ akã fei í ya jɛ wura kiloo mɛɛfa. 16 Nɔ à ce keekeɛ gɔ ŋa má ara cĩɔ mɛɛta (300) iyi akã fei í jɛ wura kiloo mɛɛta. Ŋɔi í koo í jilɛ ŋa inɔ ilei agboi Libãa. 17 Ŋɔi ilaaluu í jɔ̀ à ce kitãi bomma nla nla gɔ do inyíi jua. Nɔ à biiɛ do wura alala. 18 Kitãu í nɛ bi ku tɛ ku gũ mɛɛfa do bi ku lesi isɛ akã iyi à ce do wura à tɔtɔɔò kitãu. Nɔ à ce bi ku lesi awɔ si cingaa minji ŋau, nɔ à jilɛ boodai muusu nla minji à waa leekĩ kɔkɔi kitãu cingaa do cingaa. 19 Nɔ muusu nla maateeji í wa si antaii bi ku tɛ ku gũ mɛɛfa ŋau, mɛɛfa do ikpa awɔ canga, mɛɛfa má do ikpa awɔ njɛ. Nɔ a kù yɛ dimiɛ bii kãma si bomma mmu gɔ. 20 Do wurai à ceò kɔɔfui ilaalu Salomɔɔ ŋau fei do jɛɛ ku jɛɛ ŋa iyi à wa inɔ ilei agboi Libãau. Si waatii Salomɔɔ isɔ fũfũ kù jɛ nŋa nyau. 21 Ilaaluu í nɛ akɔi inyi ŋa iyi à ya bɔ Taasi do woo ce icɛi ilaalu Hiramu ŋa. Nɔ adɔ̃ mɛɛta do adɔ̃ mɛɛta fei, akɔi inyi ŋau à ya koo a so wura ŋa wa do isɔ fũfũ ŋa do inyíi jua ŋa do bee ŋa do dimii yɛi kusĩa gɔ ŋa wa. 22 Nɔ ilaalu Salomɔɔ í re ilaalui andunya fei do amani do bisi. 23 Nɔ ilaalui andunya ŋa fei à ya maa naai hai bii fei ku ba a yɛ Salomɔɔ nɔ a gbɔ bisi iyi Ilaaɔ̃ í daa si idɔ. 24 Ŋɔi aŋa fei à ya naaò amua nŋa ŋa wa, do mii ŋa iyi à ce do isɔ fũfũ do ti wura do jĩnɛ ku dasi ŋa do jĩnɛi igũ ŋa do tuae ŋa do acĩ ŋa do mulee ŋa. Nɔ bɛɛbɛi à ya maa naaò wa adɔ̃ fei. 25 Salomɔɔ í nɛ aroi acĩ ŋa si bii aa yɔkɔ a dasi acĩ dubu mɛɛ (4.000) do sarɛtii igũ nŋa ŋa. Nɔ í nɛ masa dubu maateeji (12.000) iyi í jilɛ si ilu ŋa bii sarɛtii igũ ŋau à wa do Zeruzalɛmu bi nŋu takaɛ bɛ. 26 Nŋui í nɛ gbugbã si ilaalu ŋau fei hai idoi Efarata hee ku bɔ si ilɛi inɛi Filisi ŋa ku koo si kɔɔi ilɛi Ezibiti. 27 Ŋɔi í jɔ̀ isɔ fũfũ í kpɔ Zeruzalɛmu bɛi kuta, nɔ jĩi ndii sɛɛdi mɔ í kpɔ bɛi jĩi ndii sikomɔɔ iyi í ya fita si lɔɔma. 28 Hai ilɛi Ezibiti do si ilɛ mmu ŋau feii à ya naaa Salomɔɔ acĩ ŋau wa. Ikui Salomɔɔ (Cɔ Ilaalu 1, 11:41-43 ) 29 Faajii icɛ mmu ŋa iyi Salomɔɔ í ce, hai sinte nŋa ku bɔ kɔɔɛ à kɔɔ si tiai Natãa waliiu do si walii ku cei Ahiya inɛi Siloou do si kuyɛi walii Yeedo si gãmɛi Zeroboamu amai Nebati. 30 Salomɔɔ í mu bommaui adɔ̃ ciiji Zeruzalɛmu si ilɛi Izirɛli fei, 31 í bɛi í ku. Nɔ à koo à suu ilui Davidi baaɛ. Nɔ Roboamu amaɛ í jɛ bommau si agbɛɛ. |
2021, SIM International et UEEB