BOHULO MONGO OLONGIA 22 - KITABI HABARI MOPIOHETi Nabi Mikha helo poe̒ela olei Ahab ( Ol. Taw. 18:2-27 ) 1 Ngotilonggadu dulo taunu mola apingo diaaluo popaate to wolota lo Isirai̒lu wau Siria. 2 Bo totaunu otolulio, tei Yosapat olongia lo Yehuda mola lobiilohe wolei Ahab olongia lo Isirai̒lu. 3 Tou̒ dipo-dipolulio mai uito tei Ahab malo loi̒ya ode mongo polowilalio, “Otaawa limongoli deu̒ kota Ramot to Gilead boito hakuunto! Yilongola ito diila muli molambatao̒ monto oli olongia lo Siria?” 4 Yi tou̒ tei Yosapat lonao̒ mai, tei Ahab lohintu mao̒, “Mohuto ito monao̒ wolaatia mota moluhu Ramot?” Tei Yosapat lolametao̒, “Ooo̒! Ito monao̒ pee̒-pee̒enta. Suludadu wau pasuukani lowadala laatia mamo panggala wolo suludadu wau pasuukani lo wadalanto. 5 Bo opiohelio wintu wontopo to Eeya.” 6 Yi tei Ahab helo ngambu mai otanu wopato hetuto lota nabi tulusi lohintu mao̒ olimongolio, “Tingga mowali wau̒ mola moluhu Ramot meaalo diila?” “Mowali!” tametao̒ limongolio. “Eeya mamohudu mai kota boito odeli Baginda.” 7 Bo tei Yosapat luli lohintu mao̒, “Wolo diaaluo tewe nabi wewo tamowali mohintu mola to Eeya ode olanto?” 8 Tei Ahab lolametao̒, “Donggo woluo ngota, tei Mikha walae̒e Yimla. Bo wau̒ molonua̒ to olio, sababu diila pee̒enta mao̒ tio helo laamali mai hitua-tuawua u mopiohe ode olau̒; laito udiila mopiohe.” “Aa, diila mao̒ poloi̒ya odito!” ualei Yosapat. 9 Yi tei Ahab malo tiangai pogawee ngota lobele biluloa̒ saaha li olongia tulusi lopoa̒hu olio hua̒a lonao̒ lolutulai olei Mikha. 10 Tou̒ boito tei Ahab wolei Yosapat, wolo pakeyangi odudaa̒, hihuloa̒a to kadera lo yilaidia totambati polumbetaa̒lo pale totalu huhebu hulubangi lo Samaria, tou̒ mongo nabi donggo hinao̒wa mai motaalua wau mopo tunggulao̒ lo laamali limongolio. 11 Tala ngota lomongo nabi boito, tai̒lunte Jedekia walae̒e Kenaa̒na helohutu mao̒ tutuu-ngeyaala lowate lapatao̒ loloi̒ya mao̒ odelei Ahab, “Uti-utieelo u tilahuda mai lo Eeya, ‘Wolo tutuu ngeyaalo debo odelo utie ti Baginda mamo haantamu Siria wau mopoa̒antulu olimongolio.’ ” 12 Ngoa̒amila nabi wewo akolo wau loloi̒ya mao̒, “Tuhuwalo Ramot, ti Baginda mamoo̒haama. Eeya mamongohi mai oli Baginda u moo̒haama.” 13 Tou̒ boito utolia talo lutulai olei Mikha, loloi̒ya mao̒ olei Mikha, “Ngoa̒amila nabi uwewo helo laamali mao̒ ohohaama odeli olongia. Potala ti Paaa̒ olo molaamali mai u mopiohe debo odelo timongolio.” 14 Bo tei Mikha lolametao̒, “Domi Eeya tatumu-tumulo, wau̒ bo mamoloi̒ya mai wolo u pilotahuda mai lo Eeya olau̒!” 15 Lapatao̒ tei Mikha leidungga mai ode talu li Olongia Ahab, ti olongia lohintu mao̒, “Tingga mowali wau̒ woli Ologia Yosapat mola moluhu Ramot, meaalo diila?” “Tuhuwalo!” ualei Mikha. “Tantu ti Baginda mamoo̒haama. Eeya mamongohi mai oli Baginda u moo̒haama.” 16 Tei Ahab lolametao̒, “Wonu yio̒ mobisala mai ode olau̒ domi tanggulo Eeya, poloi̒ya mai u otutu. Poo̒ongolo mao̒ yio̒ musi poe̒elau̒ mai pasali lo sua̒li boito?” 17 Tei Mikha lomalasi mao̒, “Watia heloo̒onto suludadu lo Isirai̒lu lo aa̒a-mbulatia to huhuu-ideyaalo. Timongolio debo odelo himba diila odiiti, wau Eeya lotahuda mai pasali limongolio, ‘Tau-tauwala botie diila otau̒wa. Poluliyalo mao̒ timongolio mohualinga wolo moa̒ahu.’ ” 18 Lapatao̒ ualei Ahab odelei Yosapat, “Otutu loi̒yaau̒, diila odito? Diila pee̒enta mao̒ tio helo laamali mai u mopiohe olau̒! Laito wambao̒ u moleeto!” 19 Tei Mikha luli loloi̒ya mao̒, “Botia dungohi mai wolo u tilahuda lo Eeya! Watia loo̒onto mola Eeya hulohuloa̒a totambati huhuloa̒a-Lio tosologa, wau ngoa̒amila molai̒kati-Lio hitihula totili-Lio. 20 Eeya lohintu mai, ‘Tatoonu tamomiya olei Ahab alihu tio mohuto monao̒ mopaatea wau mate to Ramot to Gilead?’ Tametio lo mamaa-laikatiyalo boito diila tutuuwauwa. 21 Pulitio mao̒ malo tibilohei rohu tuwau, tio lohimbideo̒ to Eeya wau loloi̒ya mao̒: ‘Wau̒lo tamaa momalutao̒ olio’. 22 ‘Woloolo mola dudelolio?’ tahuda mao̒ lo Eeya. Rohu boito lolametao̒, ‘Wau̒ mamonao̒ mota wau mohutu mao̒ ngoa̒amila nabi lei Ahab mohimbulo.’ Eeya lotahuda mao̒, ‘Ooo̒, pohutuwalo uito, yio̒ mamoo̒ paluutao̒ olio.’ ” 23 Wumbutio mola tei Mikha loloi̒ya mao̒, “Naa, uitolo uilowali mai! Eeya malohutu mai mongo nabi li Baginda lohimbulo odeli Baginda sababu Eeya malolantu u mopodungga mai baala odeli Baginda!” 24 Yi lomajulo ti Nabi Jedekia lohimbideo̒ olei Mikha wau lolambali bayalio wau loloi̒ya mao̒, “Diila pongalo aakali Rohu lo Eeya mololaa mao̒ olau̒ wau mobisala mai ode olemu?” 25 Tei Mikha lolametao̒, “De oontongamu mao̒ bukutilio tou̒ yio̒ tumuwotao̒ ode huwali tuwau u motituuo̒.” 26 “Wau̒palo tio!” palenta mao̒ li Olongia Ahab, “wau deloa mota tio odelei Amon, walikota, wau odeli Pangeran Yoas. 27 Ahuli mao̒ timongolio mopotuwota olio ode delomo tutupa, wau mongohi mao̒ olio ua̒alo wau minumani ngoi̒di wambao̒ tunggula wau̒ muli mohualingai wolo moa̒ahu.” 28 Ualei Mikha mao̒, “Wonu ti Baginda muli mohualingai wolo moa̒ahu, boliilio mao̒ Eeya diila lotahuda mai lotimbuludei olaatia! Ngoa̒amila tawoluo tewe mowali sakusi.” Opopate lei Ahab ( Ol. Taw. 18:28-34 ) 29 Lapatao̒ tei Ahab olongia lo Isirai̒lu, wau tei Yosapat olongia lo Yehuda mola loluhu kota Ramot to Gilead. 30 Tei Ahab loloi̒ya mao̒ odelei Yosapat, “Wau momolio̒ baya wau modudua̒ mopaatea, bo Ito mamusi momake pakeyangi lo odudaa̒mu.” Odi-odieelo mola ti olongia lo Isirai̒lu lomolio baya tou̒ lonao̒ lopaatea. 31 To wakutu boito otolo pulaa duulota eyaanggu lo pasuukani lokaleta popaatea lo Siria pilarenta mao̒ li olongiayalio u moluhu boti olongia lo Isirai̒lu wambao̒. 32 Oditolio, tou̒ timongolio loo̒onto oli Olongia Yosapat, yi timongolio ngoa̒amila lolantobe deu̒ tio olongia lo Isirai̒lu. Sababu uito timongolio maloluhu olio. Bo tei Yosapat longuatio̒, 33 yi, timongolio olo longalati mao̒ deu̒ diila tio olongia lo Isirai̒lu. Lapatao̒ timongolio malo huheli loluhu olio. 34 Tingga letaahua pajule ngota lo Siria lopo lopata mota mato lopanalio diila lopo mantaheo̒ to dulungio utantu-tantu. Bo mato lopanalio boito loo̒tuhata olei Ahab wau lolaapata toboo̒ lo popaatealio to wimbihu wumbutio. “Wau̒ ilotuhataalio!” ualei Ahab ode tamoo-kusiria kaletaalio. “Balea mao̒ wau delowalo wau̒ lumualao̒ monto popaatea botie!” 35 Bo sababu popaatea donggo wali-walihuhu, ti Olongia Ahab debo tihutihula sambela tumutumudu todelomo kaletaalio talutalu ode suludadu lo Siria. Duhulio hilumeheto lonto paliilio, langilangi to wumbato kaletaalio. Lolaangio mola tio yilate. 36 Tou̒ dulahee matumulopo mota ngoilanggubu pasuukani lo Isirai̒lu ilahulalio lohualinga ode kota wau ode lipulio ngota-ngota, 37 sababu ti olongia mailate. Lapatao̒ malo hualingo timongolio wau mola lolobunga milate lei Ahab to Samaria. 38 Tou̒ kaletaalio pilopo belesilio tokulamu lo Samaria, mongobua suuntali donggo hipolihua teto, wau apula helo dilatao̒ duhu to kaleta boito, lotuhatawa debo odelo u matilahuda mai lo Eeya. 39 Hikaayati wewolio tomimbihu li Olongia Ahab, tomimbihu bele biluloa̒ saaha li olongia lo tua̒alanga wau ngoa̒amila kota u bilongulio, matiluladu todelomo buku Sojara Mongo Olongia lo Isirai̒lu. 40 Tou̒ tei Ahab yilate mao̒, tei Ahasia walai̒o lowali olongia lobuulota wolio. Tei Yosapat, olongia lo Yehuda ( Ol. Taw. 20:31–21:1 ) 41 To taunu opatolio pamalenta lei Ahab olongia lo Isirai̒lu, tei Yosapat walae̒e Asa lowali olongia to Yehuda. 42 Tou̒ boito tio o umulu tolo pulaa limo lotaunu. Tio helo malenta to Yerusalemu dulo pulaa limo lotaunu mola hiheolio. Tiilolio yito ti Asuba walae̒e Silhi. 43-51 Debo odelo tei Asa, tiyamolio, tei Yosapat helohutu wolo u mopiohe to bibilohu Eeya. Tio helo poo̒pulito lonto bele biluloa̒ saaha li olongiaalio ngoa̒amila mongo lolai̒ suuntali wau mongobua suuntali tahi otuugasia to tataa-mbatiyalo hepolubowalo balahala u donggo leitolaa mao̒ lonto jamani lei Asa, tiyamolio. Bo tataa-mbatiyalo polubowala boito lohihilao diila he ilantululio. Ulipu debo donggo hipodewowa bake wau alama mola teto. Tei Yosapat helohutu mao̒ kakaa-paliyalo Tarsis mola lohama hulawa lonto Opir, bo kakaa-paliyalo boito diila lomata lobite sababu lorusa to Esion-Geber. Ti Olongia Ahasia lonto Isirai̒lu helolaawari mao̒ alihu tahi pokalajawa to kapalilio mobite pee̒-pee̒enta wolo tahi pokalajawa tokapali lei Yosapat, bo tei Yosapat diila lohuto eleponu tio owumbuta u mopiohe woli olongia lo Isirai̒lu. Lapatao̒ tei Yosapat yilate wau yilobungio mao̒ to hepo lobungaalo mongo olongia tokota lei Dauda. Tei Yoram walai̒o lowali olongia lobuulota wolio. Hikaayati wewolio tomimbihu olei Yosapat, tomimbihu opahalawanilio wau popaatealio matiluladu todelomo buku Sojara Mongo Olongia lo Yehuda. To Jamani boito lipu lo Edom diila o olongia. Tapare-palenta mola teto yito ngotaalio lo uhuuhu. Tei Ahajia, olongia lo Isirai̒lu 52 To taunu opulaa pitulio pamalenta li Olongia Yosapat lonto Yehuda, tei Ahajia walae̒e Ahab lowali olongia lo Isirai̒lu lapatao̒ helo malenta Isirai̒lu ngotilonggadu dulo taunu mola to Samaria. 53 Tio ilodusa to Eeya wolo loo̒dudua̒ dalalo liyamolio wau liilolio wau dalalo li Olongia Yerobeam u he loo̒sababu taulo Isirai̒lu lohutu dusa. 54 Tio helolubo Baal wau lomaya to olio. Wau debo odelo tiyamolio helo malenta tou̒ dipo-dipolulio mai, yi tio olo maloo̒ toodei omuluka lo Eeya, Allahu Taa̒ala tahe tuboo taulo Isirai̒lu. 89 |
LAI 2006
Indonesian Bible Society