Susuuon 7 - Buuk do Pongojonjian di Kavavagu -- Abar do AandaiNijawap di Sotipanus iri Tulun Mangadaawa 1 Nga duatono dii di Imam Tagajo i Sotipanus do ka, “Oinomod naku iti tinangar diolo diti?” ka. 2 Nga jawapno dii i Sotipanus, “Oou kosusuladanku om tongomoloingon, rongoo mujuno iti tangaronku. Noilaan mujuno do i pogulupo minintalang i Kinoringan i kikagajaan siri di taki tokou iIbraim. Nga ontok diri mijon-ijonpo iIbraim soi Vonuvo Mosuputami, do aupo nokoimban isido soi Bandar Aran. 3 Om sinuu dii do Kinoringan iIbraim, ‘Rijangno mantad diti tongotulun saralom valainu, om pampanauno mantad siti vonuvo ijononnu, om ongoino silo vonuvo sondiang iri itudukKu dikau,’ kadi Kinoringan. 4 Jadi pogiduno dii iIbraim mantad siri vonuvo do tulun Kastim, irino Mosuputami, do mongoi siri Bandar Aran. Kapatai nopo dii i tamajo, om sinuu di Kinoringan isido mimban kavagu mongoi siti vonuvo inijonon tokou maino. 5 Nga auso tana nitaak do Kinoringan diIbraim, insan alakapan do lukap nga auso nitaakJo. Nga nakajanji i Kinoringan do itaak iti tana diIbraim, om manansanganu isido om ipasanganu nogi di koturunanjo. Nga ontok diri ausopo tanak diIbraim. 6 Om irad diti tinangaran do Kinoringan disido do ka, ‘I koturunannu nopo nga minombo siri vonuvo di tulun vokon. Uriponon iolo di tongotulun soi vonuvo diri, om sindualan iolo apat naatus toun linaid. 7 Om oukumanKu nogi iri bansa do monguripon diolo. Koopodpo dii iri oukuman om mampanau iolo mantad siri vonuvo diri om gumulino iolo siti om sumamba Dogo,’ kadi Kinoringan. 8 Om sinuu do Kinoringan iIbraim monunat di tanakjo, irino tanda do pinongojonjian Disido si diIbraim. Nakapaganak nopo dii iIbraim diIsak, om sunataino dii di kavalu tadau. Om nakapaganak nopo dii iIsak di tanakjo i Yakub om sunatai di umurjo valu tadau. Om nakapaganak nopo i Yakub di tongotangaanakjo opulu om duvo, irino tongotaki tokou. Om irad nogi diri pointikid-tikid di tanak diri do umur valu tadau om sunatai nogi,” ka. 9 Om kadi Sotipanus kavagu, “Om iri nopo i tongotaki tokou, nga tumaai diadijo, ngaranjo i Jusip. Om irino do nijual diolo isido siri tulun Midian. Om iri nopo tulun Midian nga popojual disido kavagu siri Vonuvo Masir. 10 Nga poimvaja i Kinoringan di Jusip om popoidu disido mantad di kosusaanjo. Om gumotuvangno dii i Jusip di raja siri Masir. Ngaran di pangkatjo Piraun. Om onuaino dii do Kinoringan i Jusip do kopintaran, om aandaian dii i Piraun disido. Jadi inonuan dii di Piraun i Jusip do pangkat jumadi do gobonor monguasa diri valai di Piraun om momorinta siri Vonuvo Masir. 11 Om korikot nopo dii mononlikop pointongkop do Vonuvo Masir om Vonuvo Kanaan om asansara marong i tongotulun siri. Iri nopo tongoiodu-aki tokou nogi nga au kosukup taakanon. 12 Jadi korongou nopo dii i Yakub do kivaro taakanon siri Masir, om suuono disido iri tongotangaanakjo, irino i tongotaki tokou, do iri nogi koongoi iolo soi Masir. 13 Om kivaro iso tadau do minongoi iolo kavagu do kumoinduvo soi Masir. Om potutuno nogi dii di Jusip iolo do ka, ‘Iokuno Jusip,’ ka. Om koilaai nogi dii di Piraun do iolono kosuladan di Jusip. 14-15 Nga suuo nogi dii di Jusip i tongosulodjo mongongoi diamojo, i Yakub om i kasangkat di kosusuladanjo do mongoi soi Masir. Koguuo nopo diolo om turu nopulu om limo tulun. Om minaja iri tongotangaanak di Yakub rumangkat soi Masir. Iolo nopo nga tongoiodu-aki tokou. Om soino Masir kinapatajan diolo. 16 Nga ii nopo kojuvan diolo nga inovit muli soi Kampung Sikim do polobongon diolo siri Sikim. Irino kalabangan binoli diIbraim mantad siri tanak diOmur si Sikim,” ka. 17 Om kadi Sotipanus kavagu, “Miruruai nopo dii korikot i janji do Kinoringan diIbraim, irino pogunggulionon Disido i koturunan diIbraim siti vonuvo tokou. Ontokno diri muang-ruang nopo dii kinoguuo di bansa tokou soi Vonuvo Masir, 18 gosob do kivaro gumanti do raja soi Masir. Nga au kotutun iri raja di Jusip. 19 Om misimpandai-pandai dii iri raja do monoro di bansa tokou, om mangagaratak isido diodu-aki tokou, om pajalon di raja iri tongoiodu-aki tokou pataam di tongotanak diolo supaya apatai. 20 Om ontokno diri nosusu iso tanak do aakang marong iri pamarasanjo, i Musa ngaranjo. Om inipod isido diinojo siri valaijo tolu novulan linaid. 21 Ontok diri pataamono dii diinojo i tanakjo irad di nisuu di Piraun, irino i raja. Om kaantangai nopo dii di tanak tongondu di Piraun iri tanak diri om sinanganujo om piniarajo irad do tanakjo kondiri. 22 Nagajo nopo dii i Musa om tudukaino dii di tongotulun isido do kasangkat di kopintaran diri tulun si Masir gosob do apandai isido mitangar om koilo isido kumaraja,” ka. 23 Om kadi Sotipanus kavagu, “Norikotno i apat nopulu toun umur di Musa om agajo dii i ginavojo mongoi sumamung di kosuladanjo, irino tongotulun do Israil. 24-25 Om korikot isido si diolo om kaantangai dii disido do kivaro iso tulun Masir manansara di tulun Israil. Om kadi ginavo di Musa, ‘Gaam do mongoi oku monulung dilo tulun Israil, supaya aantangan di bansaku, om oilaan diolo do sinuu oku do Kinoringan mongoi siti monulung diolo. Om oilaan diolo nogi do popoidu oku diolo mantad siti Vonuvo Masir,’ kadi ginavo di Musa. Jadi uupai dii di Musa iri tulun sinansara, om patajo dii disido iri tulun Masir. Nga aui dii kaarati iri bansa tokou do monulung i Musa diolo. 26 Om ontok diri koduvo tadau korikot kavagu isido siri bansa tokou, om naantangan disido iri duvo tulun Israil mipatai. Om ongoio dii daa popiandaio di Musa iolo, do kadisido, ‘Usai, nokuro do misulod kovi om mipatai kou?’ ka. 27 Nga iri nopo tulun minanansara di koruangjo nga minongoliad di Musa, om kadisido, ‘Isai minonuu dika do sumiliu do kotua om momumutus dagai? 28 Ada oku poguruvo dika di koniab do pinatainu i tulun Masir,’ ka. 29 Om korongou nopo dii i Musa di tinangar disido, om pogiduno dii i Musa mantad si Vonuvo Masir mongoi siri Vonuvo Midian. Om minijon dii isido siri, om minanansavo isido om minaganak duvo tanak kusai,” ka. 30 Om kadi Sotipanus kavagu, “Katalib apat nopulu toun siri Vonuvo Midian om minintalang iri iso moloikat siri saralom iso puun kaju topoyok do kitapui siri gotuvang di Musa. Pantok nopo diri nga siri padang do kovotuvan somok di Kulud Sinai. 31 Om osumboijanno marong i Musa do nokoontong diri tapui, om insamakaino dii disido mongontong. Om nokorongou isido di dolou do Tuhan minitangar do irad diti, 32 ‘Iokuno Kinoringan sambawon di takinu, iIbraim, om iIsak, om i Yakub,’ ka. Nga mopor-koporno dii i Musa do rumosi gosob do au kobulun isido mongontong. 33 Om kadi Tuhan disido, ‘Iduono ino kasutnu, do ino nopo niingkokotonnu om tana do olidang. 34 Nalaid Okuno mongontong do sansarawon i tongotulunKu, irino bansanu, silo Vonuvo Masir. Om norongouKuno ontok do modoi-odoi iolo. Nga nokoindaau Oku siti do popoidu Oku di tongotulunKu mantad si Vonuvo Masir. Nga maino suuonKu ika gumuli silo Vonuvo Masir,’ kadi Kinoringan,” ka. 35 Om kadi Sotipanus kavagu, “Jadi sinuu di Kinoringan i Musa muli siri kosuladanjo, nga irino i Musa iri niada diolo di pogulu do kadiolo, ‘Isai minonuu dika do sumiliu do kotua om momumutus dagai,’ ka. Do isidono iri sinuu do Kinoringan momorinta om popoidu diolo mantad si Vonuvo Masir. Om iri nopo moloikat i minintalang siri kaju topoyok i kitapui nga irino i minonulung di Musa. 36 Inangatan di Musa i tulun Israil mogidu mantad si Vonuvo Masir. Om mamaal isido do koiranan om pongintutunan siri Masir, om siri Laut Taragang om siri padang do kovotuvan apat nopulu toun linaid. 37 Om i Musa nogi nga minitangar di tulun Israil irad diti, ‘Suuon do Kinoringan iso nabi bansa tokou mongoi sino dikovu irad di sinuu oku Disido,’ kadi Musa. 38 Om poimvaja i Musa di tulun Israil muntun siri padang do kovotuvan, om siri Kulud Sinai. Om kivaro iso moloikat kumitangar di Musa siri Kulud Sinai. Om nipoomit diri moloikat di Musa iri tinangaran do Kinoringan di mongovit do kovijaan. Om nipaabar nogi dii di Musa iri tinangaran do Kinoringan iri noomitjo si di tongoiodu-aki tokou di pogulu sampai do maino,” ka. 39 Om kadi Sotipanus kavagu, “Nga aui minoo i taki tokou maja di tinangaran di Musa; om niada nogi diolo isido. Om iri nopo ginavo diolo nga nokogunggulino siri Vonuvo Masir. 40 Ontok do siri i Musa timpak do Kulud Sinai, om pitangarno dii i tongotulun diArun taka di Musa do ka, ‘Vaalai ikoi do patung do mangangat daton mampanau do au tokou nokoilo nong sinombo inongoion di Musa i minangangat daton mantad siri Vonuvo Masir,’ kadiolo. 41 Ontok diri pamaalno dii iolo iso patung irad do tanak do sapi, om monogit nogi dii iolo om papaakan di moroijan do patung diri, om moginakanon do mongurumat diri vinaal diolo kondiri. 42 Nga tolikudaino dii do Kinoringan i tongotaki tokou tumuku iolo sumamba do korombituon silo tavan, miirad di pinotulis si buuk do tongonabi, i popolombus di tinangaran do Kinoringan irad diti, ‘Kadi Kinoringan, “Oou tulun do Israil, apat nopulu toun linaid minonumbali kou do tongosapi om kambing do monogit silo padang do kovotuvan. Nga okonko Ioku sambawon muju, 43 nga irino tongopatung sambawon muju salaid diri. Om mangakat kou di valai di patung muju, ngaran Muluk, iri buli pikakakat, om mangakat kou nogi di patung ngaran Ripan, i vinaal muju irad di korombituon. Irad nopo dino nga suuonKu i tongotulun manangkap dikovu om mongovit dikovu mongoi soi sodu katalib do Bandar Babil,” kadi Kinoringan,’ kadi nabi. 44 Nga ontok do siri iodu-aki tokou si padang do kovotuvan om kivaro iso Kiim Sasambayangan diolo vinaal mantad do kulit do dupot. Iri nopo Kiim Sasambayangan diri nga poontong di tongotulun do siri i Kinoringan poimvaja diolo. Sinuu do Kinoringan i Musa monugut di palan ipoontong disido do mamaal diri Kiim Sasambayangan. Om sinugut di Musa iri palan i nitaak do Kinoringan disido. 45 Kapatai nopo dii i Musa, om suvolino dii i Josua di pangkatjo. Sinumanganu i taki tokou di Kiim Sasambayangan do Kinoringan, om minongovit iolo diri Kiim Sasambayangan maja di Josua mongoi siti vonuvo tokou. Nga sinunsub di Kinoringan i tongobansa vokon siti vonuvo tokou om mijon i tongotaki tokou siti. Jadi iri Kiim Sasambayangan do Kinoringan nogi nga siti salaid do nosiliu i Daud do raja. 46 I Daud nopo nga kaandaian di Kinoringan. Om sumambayang isido do Kinoringan do mokianu nong obuli isido mamaal iso valai sasambayangan ijonon di Kinoringan, irino Kinoringan sambawon di Yakub, i taki tokou. 47 Nga okonko pobojoon do Kinoringan i Daud mamaal diri valai sasambayangan, nga irino tanak di Raja Daud minamaal diri valai sasambayangan. Ngaranjo nopo nga i Suliman,” kadi Sotipanus. 48 Om kadi Sotipanus kavagu, “Nga i Kinoringan i Agajo Marong Kuasa okonko mijon siri valai vinaal do tulun toomod. Do irad diti tinangaran di nabi, i popolombus di tinangaran do Kinoringan do ka, 49 ‘Kadi Tuhan, “Tavan nopo nga irad do toogomonKu; om tana nopo nga irad do tuulokonKu. Potingkuro valai vaalon muju do sukup aandai? Insan mamaal kou do valai tagajo nga au Okui mijon siri 50 do kasangkat nunuu nopo nga vinaalKu,” kadi Tuhan,’ kadi nabi. 51 Oou kosusuladanku, ongokodouno ino ginavo muju do au kou rumongou di tinangaran do Kinoringan. Ikovu nogi nga irad diodu-aki muju do lumavan kou di Tatod Tolidang. 52 I poguluupo kasangkat di tongonabi diri nga pinokorualan di taki muju. Popoilo iri tongonabi di tongotaki muju do kivaro rumikot i Susuuon do Kinoringan i otulid ginavo, irino i Yisus. Om patajono dii di tongotaki muju iri tongonabi diri. Nga nokorikotno iri Susuuon do Kinoringan, om tinangkap muju Isido om pinatai nogi. 53 Ikovu nopo nga nakaramit di Undang-undang do Kinoringan iri nitaak dikovu di tongomoloikat. Nga au kovi maja diri Undang-undang,” kadi Sotipanus di tongotulun. Dinumpau i Sotipanus do Vatu 54 Korongou nopo dii i pinonguntunan di tongokotua di tinangar di Sotipanus do irad diri, om araatan dii marong i ginavo diolo gosob do marit-ngarit i nipon diolo do araatan. 55 Nga noponuno i ginavo di Sotipanus di kuasa do Tatod Tolidang, om tumingaa isido soi suruga. Om naantangan disido i vinaang di Kinoringan, om naantangan nogi disido i Yisus poingkakat siri ponong vanan do Kinoringan. 56 Om kadi Sotipanus, “Antangaipo pogi nga antanganku i suruga do noukab, om antanganku nogi i Sinumiliu do Tulun do poingkakat si ponong vanan do Kinoringan,” ka. 57 Nga luvapno dii iolo do opuod, om monompon iolo do tolingo doisido kondiri. Om kasangkat diolo nga mongurun di Sotipanus. 58 Om pataamono dii diolo i Sotipanus si luar di bandar, om pindudumpaai nogi dii diolo di tongovatu i Sotipanus. Om inolus dii diolo i sabung doisido om pinakaa siri di iso tomulok, ngaranjo i Soul. 59 Om ontok di pindudumpaai diolo i Sotipanus om linumoou dii isido do ka, “Ou Tuhan Yisus, torimawono iti tatodku,” ka. 60 Om singkotudno dii isido mongoloou kavagu do opuod do ka, “Ou Tuhan, adano potonggungo diolo iti duso,” ka. Noompus nopo dii iri tangarjo om noiduno dii i ginavojo. |
© 1995, Wycliffe Bible Translators, Inc. All rights reserved.
Wycliffe Bible Translators, Inc.