Matius 27 - Buuk do Pongojonjian di Kavavagu -- Abar do AandaiPokiputusan Diolo i Yisus siri di Pilatus do Patajon ( Mar. 15:1 ; Luk. 23:1-2 ; Yaya 18:28-32 ) 1 Om kanavau nopo dii di susuvab, om untunno dii iri tongokotua do imam om i tongomoloingon do Joudi do moiupakat do, “Misti patajon i Yisus,” ka. 2 Om kagasaino dii diolo Isido, om ovito nogi dii do pataakon siri di gobonor do vonuvo diri, i Pilatus ngaranjo. Kinumiros i Yudas ( Susuuon 1:18-19 ) 3 Nga nokorongou nopo dii i Yudas, iri minongojual di Yisus, do inukuman i Yisus do patajon, om manasal nogi dii isido diri karajajo do araat, om pouliono dii disido kavagu iri pirak tolu nopulu koping siri tongokotua do imam om tongomoloingon do Joudi, 4 do kadisido, “Ioku nopo diti nga nokodusono do inovitku i tulun di auso kasalaan do ipapatai dikovu,” ka. Nga kadii diolo, “Onu kavavajaja dino? Do ikano sumanganu do kasalaan dino,” ka. 5 Nga potijaso nopo dii kasangkat di Yudas iri pirok siri natad do Valai Sasambayangan Tagajo, om pogidu nogi dii do minongoi gumivis. 6 Om puuvono dii di tongokotua do imam iri pirok, om pitangar nogi dii iolo do, “Auno apatut pirok diti do poosuon siri poijanan do parsambaan siri Valai Sasambayangan Tagajo, do itino torogo do kapatajan di Yisus,” ka. 7 Om kopoiupakat nopo dii iolo, om iri dii pirok diri pinoboli dii diolo diri iso tana i roitan do “Tana di Mamamaal do Tungkang”. Om iri nopo tana diri nga pangalabangan di tongotulun mantad vonuvo vokon do korikot siri Yorusalim, om apatai nopo dino nga sirino dino tana diri do pangalabangan. 8 Om irino dii do pinonguranan diolo iri pantok do “Tana do Raa”, irino komoion do binoli do siin do napakai do mamatai do tulun om irino ngaran sampai do maino. 9 Om iri nopo kinoonuan diolo diri siin dii nga porikot diri tinangaran di kinomoi di nabi Yoromia, i popolombus di tinangaran do Kinoringan pogulu, do irad diti, “Inanu diolo iri pirak tolu nopulu koping, irino torogo diri iso tulun natantu laid do pongorogo do tulun Israil Disido. 10 Om irino pirok diri niboli diolo di tana di tulun mamamaal do tungkang, irad diri natangar do Tuhan dogo,” kadi nabi Yoromia. Siri i Yisus Gotuvang di Gobonor Pilatus ( Mar. 15:2-5 ; Luk. 23:3-5 ; Yaya 18:33-38 ) 11 Om korikot nopo dii i Yisus siri gotuvang di Gobonor, om duatono dii di Gobonor Isido do, “Ikano naku i Raja do tulun Joudi?” ka. Om, “Inongno dino tangarnu,” kadi Yisus. 12 Nga oguu nogi iri tangar di tongokotua do imam om i tongomoloingon di Joudi do mangadaawa daa Disido nga auso nopo dii jawapJo. 13 Nga kadii di Gobonor Pilatus Disido, “Aui orongouNu iolo dino, do okonko aalang-alang tangar diolo do mangadaawa Dikau?” ka. 14 Nga insan iiso ko kivaro nijawap di Yisus disido gosob do osumboijan marong i Gobonor. Pinutusan do Patajon i Yisus ( Mar. 15:6-15 ; Luk. 23:13-25 ; Yaya 18:39-19:16 ) 15 Nga koubasanan nopo di Gobonor ontok di tadau tagajo do Paska do palabus iso tulun mantad siri jiil, isaai nopo i kouvangan di tulun toguu. 16 Nga ontok nopo diri om kivaro iso tulun do poinjiil, i Yisus Badabas ngaranjo, om isidono iri nabantug do araat marong. 17 Om ontok nogi diri minuntun i tongotulun toguu siri, om pitangarno dii i Pilatus diolo do, “Isaino kouvangan muju do polobusonku nong i Yisus Badabas ko i Yisuspo, i roitan di Koristus?” ka. 18 Do noilaanno di Pilatus do minongovit i tongokotua di tulun Joudi di Yisus do ipadaawa si disido sabap nga tumaai iolo Disido do abantug i ngaranjo. 19 Nga ontok di poingogom i Pilatus siri toogomonjo do manalasai, kivaro sinuu di savojo do mongoi mitangar disido do irad diti, “Adako sumampur dino kasalaan diolo do mamatai dino tulun do auso kasalaan, do oruai okuno tinirodopon di tinipiku Disido kosodop,” kadi tulun sinuu di savo di Pilatus. 20 Nga arago dii di tongokotua di imam om i moloingon do Joudi i tongotulun toguu, supaya mokilabus iolo di Pilatus di Badabas om pokipatajonno i Yisus. 21 Nga pongoduatno dii i Gobonor kavagu, kadisido, “Saralom di duvo tulun, isai kouvangan muju, do iri polobusonku?” ka. Nga sonluvapan dii iolo mitangar do, “I Badabas,” ka. 22 “Nong irad nopo dino kuroyonku dii i Yisus, i roitan do i Koristus?” ka. Om luvapno dii iolo do, “Posolibon nopo Isido dinoi,” ka. 23 Om pitangarno i Pilatus diolo do, “Nokuro bato! Onu iri vinaal Disido di araat do iradon muju dino?” ka. Nga makin nogi dii do lumuvap i tongotulun do, “Posolibon,” kadiolo. 24 Nga antangai nopo dii di Pilatus iolo do songurau-urau do lumuvap om ausono dii pavajaan do ginavojo, paganuno dii isido di vaig om pongugasno dii di longonjo si gotuvang di tongotulun, do ipoontong daa disido do auso kasalaanjo. Om pitangar isido do, “Ausono dino tiloiloku dino raa do tulun do auso sala, nga ikovuno sumanganu do kasalaan dino,” kadii di Pilatus. 25 Nga kasangkat di tongotulun siri nga mitangar do, “Ikoino sumanganu do kasalaan dino raa do tulun dino om i tongotangaanakja nogi sumunggamit dino kasalaanja,” ka. 26 Om polobuso nogi dii di Pilatus i Badabas maja di kouvangan di tongotulun, om suuono dii disido i tulun do mangalabun marong di Yisus, om poovitai dii di tongosoujor do mongoi pasalib. Monginsasana i Tongosoujor di Yisus ( Mar. 15:16-20 ; Yaya 19:2-3 ) 27 Om mantad diri ovito nogi dii di tongosoujor i Yisus masu si valai di gobonor. Om untuno nogi dii diolo kasangkat i tongosoujor vokon do mongoi siri gotuvang di Yisus. 28 Om olusaino dii diolo i Yisus di pakaianJo om papakajai nogi diolo i Yisus diri sabung iri aragang marong irad di sabung do raja. 29 Om ponulapidno dii iolo di rugi inong do mokuta, om posingalo nogi dii diolo siri tuluJo, om paganu iolo diri barau do nipokuut di longonJo ponong vanan. Om singkotud dii iolo siri gotuvangJo, om tobio nogi dii diolo do monginsasana Disido, do kadiolo, “Tabi Tuan, Raja tulun do Joudi!” ka. 30 Om pindulaai dii diolo, om onuo diolo iri barau nipokuut diolo Disido, om pinlapasai dii diolo iri tulu di Yisus. 31 Om kobobos nopo dii iolo monginsasana, om olusaino dii diolo i Yisus diri sabung taragang iri nipapakai, om posobungai nogi dii kavagu diolo diri sabungJo kondiri, om ovito nogi dii diolo lumabus do posolibon. Posolibon i Yisus ( Mar. 15:21-32 ; Luk. 23:26-38 ; Yaya 19:17-27 ) 32 Nga ontok do mongovit i tongosoujor di Yisus mampanau mantad siri bandar, kivaro iso kojuvan nosomungan diolo, tulun mantad siri Bandar Korini. Ngaran nopo disido diri nga i Simun. Om pajalo dii marong diolo isido do monimban di kaju posoliban di Yisus 33 gosob do nokorikot siri iso pantok i ponguranan do Gulguta. Om komoion nopo di Gulguta diri nga ‘Kulud irad do tulang do tulu’. 34 Om poiupo nogi dii daa diolo i Yisus di vaig do anggur do ginovulan diri iso ubat do opoit, nga tidilai noopo di Yisus, aui iniup. 35 Nga nakasalib nopo dii i Yisus, om poiboboogijo dii di tongosoujor i tongopakaian Disido do mamakai iolo do vatu do kitanda manandop nong isai kaanu diri pakaian Disido. 36 Om ogomno dii iolo siri do mangajaga Disido. 37 Om kivaro pointulis do pinosokot siri salib si sungguvon di tulu di Yisus do kinoontotodo diolo pasalib Disido do irad diti, “Itino Yisus, i Raja do tulun Joudi,” ka. 38 Om kivaro duvo tulun parampuk do pinasalib siri ponong gibang om vanan di Yisus. 39 Om i tongotulun santalib-talib nga sombingog-bingog do monginsasana di Yisus, 40 om mitangar do irad diti, “Si! Ikano iri siponguyas do Valai Sasambayangan Tagajo do, ‘PoingkokotonKu kavagu do saralom tolu tadau,’ kaNu dii. Nga vijauopo ino kojuvanNu kondiri, om nong TanakKo do Kinoringan, indaauno sino salib,” kadiolo. 41 Om irad nogi dino i tongokotua di imam om i tongotulun monunuduk do Undang-undang Ugama do Joudi om i moloingon do Joudi nga mongintotori Disido, om moitatangar dii iolo do irad diti, 42 “Kovijau Isido do kojuvan do tulun vokon, nga aui dii kovijau Isido do kojuvanJo kondiri. Isidono i Raja do tulun Israil! Gaam nong mindaau Isido silo salib, ampa aparsaya tokou Disido. 43 Mangaarap marong Isido di Kinoringan, nga antangai nong oinomod do aandaian i Kinoringan Disido do, ‘Tanak Oku do Kinoringan,’ kaDisido daa, tantu mongoi i Kinoringan monulung Disido do poidu si salib,” kaano diolo. 44 Om iri parampuk do pinoontok di Yisus pasalib nogi nga mitangar do monginsana Disido. Kinapatajan di Yisus ( Mar. 15:33-41 ; Luk. 23:44-49 ; Yaya 19:28-30 ) 45 Om mantad di pukul duabalas tanga tadau tinumuvong pointongkop-tongkop di vonuvo gosob do pukul tiga minsosodop. 46 Om korikot dii pukul tiga kama iri, om luvapno dii i Yisus do mongoloou diAmoJo do irad diti, “Ili, Ili! Lama sabaktani?” ka, om komoion nopo diri nga, “Ou KinoringanKu, KinoringanKu! Nokuro do iduan Oku Dika?” ka. 47 Nga kivaro piipiro tulun do songingkakat siri do nokorongou, om kadiolo, “Rongoo mujupo ilo tulun do mongoloou diIlia,” ka. 48 Om turus do panangkusno dii iri iso tulun do maganu diri rongilut, om poloobo nogi popoisop diri vaig anggur di topodi, om pokogoso siri bonduk do barau, om porolojo dii posuvu siri kabang di Yisus do ipososop daa Disido. 49 Nga kadii di tongotulun vokon, “Adaapo, indadai tokoupo dino nong sinono iIlia monulung Disido,” kadiolo. 50 Nga luvapno dii kavagu i Yisus do opuod, om pukatono dii i tiboJo. 51 Om ontok diri, tigogi do nopiduvo do nokinis kondiri i tabir di akapal iri si pintangaan di Valai Sasambayangan Tagajo do mantad savat gosob si suribak. Om i tana nga ginumunggun om i tongovatu tagajo nga nopilapak, 52 om minukab iri tongolobong, om oguu tulun songonuvon di Kinoringan do siri pinangalabangan nga minijau kavagu. 53 Om kovijau dii kavagu i Yisus mantad di kinapatajon, om labus nogi dii iri tongotulun songonuvon di Kinoringan mantad siri lobong, om ongoino dii iolo siri Yorusalim, irino Bandar do Olidang, om oguu dii i tongotulun do nokoontong diolo. 54 Om kopurimanai nopo dii di kotua do soujor om i tongosoujor vokon, iri minangajaga di Yisus, i gunggun tana om kivaro dii piipiro najadi do naantangan diolo, om nokorosino dii marong iolo, om kadii diolo, “Oinomodi bala do Tanak ilo do Kinoringan!” ka. 55 Om oguu nogi tongotongondu siri sosodu do mangatul di Yisus, iri nakavaja di Yisus mantadpo soi Vonuvo Golilia do minonguup Disido. 56 Ngaran nopo diolo vokon siri nga i Moria, i tulun mantad si Bandar Madala, om i Moria, iinojo di Yakub om i Jusip, om i savo di Jabidi, iinojo di Yakub om i Yaya. Linobong i Kojuvan di Yisus ( Mar. 15:42-47 ; Luk. 23:50-56 ; Yaya 19:38-42 ) 57 Nga muai-ruai tumuvong i tadau, om kivaro dii iso tulun takaya mantad si Bandar Romotia do rinumikot siri. Ngaranjo nopo nga i Jusip, om isido nopo nga tuluni di Yisus. 58 Om ongoino dii samung isido di Gobonor Pilatus do mokilila mongongoi di kojuvan di Yisus. Om ponuu nogi dii i Pilatus di tulunjo pataak diri kojuvan di Yisus si di Jusip. 59 Om ongoiono dii di Jusip i kojuvan di Yisus om lopotono dii diri kain do opurak do olidang. 60 Om poosuono dii i kojuvan siri vatu kavavagu linuvangan di Jusip do irino lobong disido laid daa, om poluvido nogi dii disido iri vatu pinosompon di lobong, om iduaijo nogi dii. 61 Nga i Moria nopo i tulun mantad si Bandar Madala, om i Moria vokon nga mogom-ogompo siri do poinggotuvang di lobong ontok diri. Jinagaan do Tongosoujor i Lobong di Yisus 62 Ontok diri nopo nga Ari Lima, i Tadau Kinosiapan di Tulun Joudi do Balanja do tadau tagajo diolo, om susuvabpo dii irino tadau do Ari Anam, om samungno dii di Pilatus i tongokotua do imam om i kumpulan do Porisi, 63 om kadiolo, “Tuan, aandamanja iri tangar di Yisus i mamamalid do tulun, diri ovijaupo Isido do, ‘Katalib tolu tadau tumungag Oku,’ ka. 64 Nong irad dino suuopo iri tulunnu do mangajaga di lobong gosob katalib tolu tadau supaya au ongoion di tongotulunJo manakau i kojuvan di Yisus, om supaya au tangaron diolo di tulun vokon do, ‘Novijau i Yisus,’ ka, sabap makinpo dino pomumudut diolo do, ‘Novijau i Yisus,’ kadino do mantad diri tinangar di Yisus di togina,” kadiolo. 65 Om jawapno dii i Pilatus diolo do, “Pangangat kou dilo soujor, om pajagaan mujuno sogosob-gosob diolo,” ka. 66 Om ongoino dii iolo mivaja di tongosoujor do mangagaam diri pinonompon di lobong, om pajagaai diolo di soujor siri gotuvang di lobong. |
© 1995, Wycliffe Bible Translators, Inc. All rights reserved.
Wycliffe Bible Translators, Inc.