Lukas 6 - Buuk do Pongojonjian di Kavavagu -- Abar do AandaiPisivalan di Tulun pasal do Tadau Koingkajadan ( Mat. 12:1-8 ; Mar. 2:23-28 ) 1 Kivaro iso maso, irino Tadau Koingkajadan, do nakavaja i Yisus om i tongotulunJo siri kodumaan. Om pongkotu dii i tongotulunJo di parai, om impurijo dii diolo om akano. 2 Nga kivaro nogi piipiro tulun do mantad di kumpulan Porisi siri do mitangar diolo do ka, “Nokokuro do mangalanggar kou diri undang-undang tokou do au obuli kumuri ontok do Tadau Koingkajadan?” kadi kumpulan Porisi. 3 Nga jawapno dii i Yisus diolo do, “Nakabasa kouno bo gia diri Kitab pinotulisan nong potingkuro i Daud om i tongotulunjo ontok di vinitilon iolo. 4 Do ontok nopo diri au nogi nakasala isido insan minasu isido siri natad do Valai do Kinoringan do mokianu di kuui iri nitaak do Kinoringan do inakanjo, om onuai nogi dii iri songkoruanganjo. Ombo iti do apatut nopo daa nong maja di undang-undang tokou, iri tongoimam noopo do apatut mangakan diri, do au daa aakan do tulun vokon irad di Daud,” ka. 5 Om kadi Yisus kavagu diolo, “Ioku nopo nga i Sinumiliu do Tulun, om Ioku nogi nga Tuhani di kikuasa do Tadau Koingkajadan,” ka. Minongolingos i Yisus di Tulun Nokimai i Longon Sampaping ( Mat. 12:9-14 ; Mar. 3:1-6 ) 6 Om insanpo kavagu, iri nogi nga Tadau Koingkajadan do minasu i Yisus siri sasambayangan do monuduk di tongotulun. Om kivaro dii iso kusai siri do nokimai iri longonjo vanan. 7 Nga kivaro nogi tongotulun siri di monunuduk do Undang-undang Ugama do Joudi om i kumpulan Porisi do mogium do koontodon do papasala daa di Yisus. Om intatajon dii diolo i Yisus nong mongonglingos Isido do toruol diri tulun nga supaya kadapat iolo mangadaawa Disido daa sabap au maja di Tadau Koingkajadan. 8 Nga sabap do noilaan di Yisus i ginavo diolo, om pitangarno Isido di tulun di nokimai iri longon sampaping do ka, “Ingkakatno om ongoi siti gotuvang,” kadi Yisus. Om ingkakatno dii i tulun, om ongoi siri gotuvang. 9 Om duatono dii di Yisus iri tongotulun do ka, “Nong maja di Undang-undang Ugama tokou onu iri apatut do vaalon do tulun ontok do Tadau Koingkajadan? Mamaal do aandai, ko mamaalpo do araat? Momijau ko mamataipo?” kadi Yisus. 10 Om pingantangai dii di Yisus kasangkat iolo, om kaDisido di tulun kimai longon sampaping do, “Porolojo siti Dogo ino longonnu,” ka. Om porolojono dii disido i longonjo om turus do nolingasan. 11 Nga atuk-atukpo dii kararaatan diolo di Yisus sampai poiupapapakat iolo nong kukuroyon i Yisus. Minomili i Yisus di Opulu om Duvo TulunJo ( Mat. 10:1-4 ; Mar. 3:13-19 ) 12 Om kivaro insan tadau do tinumakad i Yisus siri iso kulud do minongoi sambayang, gosob do nosuvaban Isido sumambayang do Kinoringan. 13 Om kanavau dii di susuvab loovono dii Disido iri tongotulun di maja-vaja Disido, om pilio nogi dii Disido iri opulu om duvo tulun i roitan Disido do susuuon. 14 Ngaran nopo di tulun di nopili Disido nga i Simun i pinungaranan Disido do i Pitrus, om i Ondorias iadijo, om i Yakub, om i Yaya, om i Pilipus, om i Botulomius, 15 om i Matius, om i Tumas, om i Yakub i tanak diAlpius, om i Simun i otoboi maja do pati di bansa kondiri, 16 om i Yudas i tanak di Yakub, om i Yudas mantad Kampung Koriut i pojual di Yisus do insan tadau. Minonuduk i Yisus om Minongolingos do Tongotoruol ( Mat. 4:23-25 ; Mar. 3:7-11 ) 17 Om ruukno dii i Yisus mivaja di tongotulunJo, om ingkojodno dii siri pantok diri gana-gana. Om untunno dii i kinoguuan di tongotulun vokon di Yisus. Om okonko nokuukuyak iri tulun do rinumikot mantad siri Vonuvo Yudia, om mantad siri Bandar Yorusalim, om mantad siri Bandar Tirus om Bandar Sidun, iri si disan do laut. 18 Minongoi iolo siri do mongorongou di Yisus om mokilingos do toruol. Om i tongotulun iri norosukan do rogon nga rinumikot do mokisunsub do rogon om aandai koongongoiojo. 19 Om kasangkat diri tongotulun nga mongoi kumama di Yisus, sabap kivaro kuasa mimbulai mantad si Disido do minongolingos kasangkat diri toruol diolo. Ponudukan di Yisus siri iso Gana ( Mat. 5:2-12 ) 20 Om minongontongno dii i Yisus di tongotulunJo, om pitangarno dii Isido do, “Ososogit kouno, tulun do omiskin, do ikovuno i porintawon di Kinoringan. 21 Ososogit kouno, tulun do vitilon do maino, do ikovuno i bajakon do Kinoringan insan tadau. Ososogit kouno, tulun do mogiad maino, do ikovuno i koirak insan tadau. 22 Ososogit kouno, insan kobonsijan koupo do tongotulun, om sunsubon kou mantad si kumpulan diolo, om insasanawon kou om pakaraaton kou sabap maja kou Dogo, i Sinumiliu do Tulun. 23 Ososogit kouno sabap iri tongonabi, i popolombus di tinangaran do Kinoringan di pogulu, nga kinaa nogi diodu-aki diolo. Nga sosombia nopo do kooyon kou diolo, pasanangono ino ginavo muju om sumajau kouno do aandaian i ginavo muju nong iradon kou dino, sabap agajo iri isuli di Kinoringan dikovu do korikot kou soi suruga do insan tadau. 24 Ooi dikovu tulun do akaya maino! Atukpo dii kararaat ino nasip muju, sabap ikovu nopo maino nga notoluadan kouno dino kakayaan muju. 25 Ooi dikovu tulun do abajak maino! Atukpo dii kararaat ino nasip muju, sabap ikovu nopo nga vitilon do insan tadau. Ooi dikovu tulun do poingirak do maino! Atukpo dii kararaat ino nasip muju, sabap moginupus om mogiad kou do insan tadau. 26 Om atukpo dii kararaat ino nasip muju nong rojoon kouno do tongotulun, sabap ikovu nogi nga koirad-irad di tongonabi do momumudut, iri rojoon diodu-aki diolo di pogulupo,” kadi Yisus. Ada Sumuli do Araat ( Mat. 5:39-48 ; 17:12 ) 27 Om kadi Yisus kavagu, “Nga ikovu nopo do nokorongouno diti tinangarKu om misti do au kou kojuu di musu muju, om misti do aandai gaagaya muju si di tulun iri obonsi dikovu. 28 Om misti pokibarakatanno i tulun di mongintulus dikovu, om sambayangaino i tulun di manansara dikovu. 29 Nong tompilingon nopo do tulun ino porilingnu sampaping, ipatapap nogi ino porilingnu sampaping. Nong saladanko nopo do tulun dino sabungnu, pataakonnu nogi i singlitnu disido. 30 Isaai nopo mokianu dika, mistino do onuannu. Om isaai nopo iri maganu di poromponnu, nga adano mokiguli. 31 Pamaal kouno diri aandai siri di tulun vokon irad diri kouvangan muju do aandai i tulun vokon si dikovu. 32 Nong iri nopo tulun do au kojuu dikovu do au muju kojuuan, au kou oonuan do barakat, do insan i tulun kiduso nga miiradi do au kojuu di tulun diri au kojuu doisido. 33 Om nong irino i tulun diri aandai dikovu do sulian muju mangandai, om au dii onuan kou di barakat sabap insan i tulun do kiduso nga iradi dino gaagaya diolo. 34 Om nong irino tulun di aantangan muju do buli kabayar di nipoolos muju do paalasan muju do onuu nopo, om au dii onuan kou di barakat nong irad diri, sabap insan i tulun do kiduso nogi nga poolos di tulun miirad kiduso nong oilaanjo do buli kabayar di nipoolos disido. 35 Nga ada kou sugut irad dino, nga misti do au kou kojuu di musu muju om andaion mujuno marong iolo. Om onuu nopo nga ipoolos muju diolo nga adano ondomo muju do kivaro iguli kavagu diri nipoolos muju, supaya kadapat kou di isuli do Kinoringan dikovu diri do insan tadau, om kointutunan dikovu do tangaanak kou do Kinoringan i Agajo Marong Kuasa. Do andaion do Kinoringan iri tulun di au koilo monorimakasi om nogi i tongotulun di taraat. 36 Kosianai mujuno i tongotulun vokon do irad nogi di Tama tokou do osianan dikovu,” kadi Yisus. Ada Pasala do Vokon ( Mat. 7:1-5 ) 37 Om kadi Yisus kavagu, “Ada kouno monginsala do tulun vokon, om i Kinoringan nga aui pakasala dikovu. Om ada kouno pongukum do vokon, om au kovi oukuman do Kinoringan. Om pangampun kouno do tulun vokon om oompunan kouno do Kinoringan. 38 Panaak kouno do tulun vokon onuu nopo iri itaak muju, om onuan kovi do Kinoringan gosob insok-insok om mabai-labai kanogi iri itaak dikovu i pinoijanan. Sabap potingkuro nopo pongoturan muju si do vokon, nga irino pongoturan do Kinoringan si dikovu,” kadi Yisus. 39 Om minaganu i Yisus do iso poiradan do minonuduk diolo do ka, “Aui kadapat i tulun do bolou do mangaak di songkoruangjo nobolou. Do nong boloupo om mangaakpo di songkoruangjo bolou tantu do kopivaja aratu si torobong. 40 Ausoi tulun do gumuru apandai mantad di gurujo. Nga isaai nopo i katamat diri nituduk disido om irino karantai di gurujo. 41 Nokuroi do aantangannu i sala di songkoruangannu irad do livata topoyok om auno opurimanan i salanu irad do vatang ginajo sino matonu kondiri? 42 Nokuro do opusuko mitangar di songkoruangannu do, ‘Ou kuvoon, ongoi pogi siti. Iduoku ino livatanu,’ kanu, do ino vatang nokolivata di matonu kondiri nga aunui aantangan? Oi dika tulun do puupura! Iduopo ino vatang i nokolivata dino matonu kondiri, om ampa nogi do anavau ino pongongontongnu do mongidu dino livata di songkoruangannu,” kadi Yisus. Mongintutun di Ginavo mantad di Gaagaya ( Mat. 7:16-20 ; 12:33-35 ) 43 Om pitangarno i Yisus kavagu do ka, “Ausoi puun do aandai do monguva di araat, om auso puun do araat do monguva di aandai. 44 Do irino tuva do kaju pongintutunan muju do aandai ko araat. Sabap ausoi mongupu dikovu di tuva do nunuk siri korugijan, om nogi auso mongupu dikovu di tuva do anggur siri bintorung. 45 Irad nogi dino i tulun kopijo. Do nong aandai nopo i tulun, nga aandaino iri mimbulai mantad si ginavojo. Nga nong araat nopo i tulun, nga araatno iri mimbulai mantad si ginavojo, sabap do onuu nopo iri si ginavojo nga irino tangaronjo,” kadi Yisus. Duvo Tulun Mamaal do Valai ( Mat. 7:24-27 ) 46 Om kadi Yisus kavagu, “Nokuro do mokiTuhan-Tuhan kou do mangarait Dogo, om au kovi maja do tangaronKu? 47 Nga iti poiradan do potudukonKu dikovu iri gaagaya do pointikid-tikid do tulun di rumikot siri Dogo om mongkinongou di tangaronKu om maja marong. 48 Do tulun nopo diri om irad di tulun mamaal do valai do aralom iri nugaran di luvang do posungkadan di torigi, gosob do kosondot si vatu tagajo. Do insan olonipo do vaig tagajo om oumbakan iri, nga aui okuro-kuro, do okodou iri pinosungkadan. 49 Om iri nopo tulun di nokorongou di tinangarKu nga au maja, om isidono irad di tulun di mamaal do valai do mongugar siri tana tolomi poturanan diri torigi. Do nong olonian om oumbakan i valai disido diri nga turus do aaba gosob do ouyas,” kadi Yisus. |
© 1995, Wycliffe Bible Translators, Inc. All rights reserved.
Wycliffe Bible Translators, Inc.