San Mateo 25 - Manityanati TupaxMachepekatax ñome diez kupikikia 1 “Saneityo axɨmanu nɨriakax au napes takana axɨmanu uxiante aɨbu taman tɨbɨbɨx: diez kupikikia opikianio niyubasarux aɨbu aceite omenotɨ kɨmenuti maniki aɨbo apoti. 2 Axɨmanio cinco ubaxɨpekuki opikoñokota niyubasarux tapɨ axɨmanio pikiataka cinco chɨkoñokonopɨ oboi niyubasarux. 3 Axɨmanio chopikoñokotapɨ niyubasarux, sɨrotɨ oboi niyubasarux tapɨ aceite chɨsɨropɨtɨ oboi uiche apiñatamaka tatityo. 4 Tapɨ axɨmanio pikiataka, koñokono oboi sɨrotɨ oboi nɨrɨrixh aɨbu aceite, uɨbo axɨmanu ane au niyubasarux. 5 Tyopiki axti maniki aɨbo apoti chɨkontopɨ aiñanainti, chepe muxianx aupanu, au nityakɨrux mumpanumu. 6 Tɨsaimia kɨmuintya tobixh, rabotɨ tosibixh: ‘¡Tɨkuatati maniki aɨbo apoti! ¡Amekosi kɨmenuti!’ 7 Nanaiña axɨmanio kupikikia patɨrai apikoñoko niyubasarux. 8 Auki axɨmanio cinco chopikoñokotapɨ munantɨ ñome axɨmanio opikoñokota: ‘Apache suiñemo simiantai aceite, tyopiki suibiasaru tixhanx abotoche.’ 9 Tapɨ axɨmanio kupikikia koñokono oboi apiñumu: ‘Champɨ, tyopiki chiñataipɨ aume takanaityo suiñemo. Amekosi tyone kauta ane, nauki apokompora aumeantoe.’ 10 Naukiche omenotɨ axɨmanio cinco kupikikia apakompora aceite, axti maniki aɨbo apoti iñataiti, tapɨ axɨmanio pikiataka koñokono oboi omenompo chepeti ɨmo tɨbɨbɨx, auki amana tyurux. 11 Auki opiñatai tato axɨmanio pikiataka kupikikia, monantɨ: ‘¡Nɨriabux, nɨriabux, aiyaɨbu suiñemo tyurux!’ 12 Tapɨti aiñumuti nuburax: ‘Ñemanauntu chisuputakañopɨ.’ 13 “Sɨsio año amastaikiatɨ–nantityo Jesús–, tyopiki chɨtusiupɨ aume isane nanenes o isane horax. Machepekatax ɨmo monixh ( Lc 19.11-27 ) 14 “Saneityo aɨbu axɨna nɨriakax auki napes takana aɨbuti taman ñoñɨnx, naukiche tɨniyɨkɨxti au kiatax kɨx, batasuruti ɨmo axɨbama ikumanakataxti nanti ɨmoma nauki asaramatɨ tyaku nimonixhti. 15 Ɨmoti taman toxio uiti cinco mil monikia, ɨmoti kiatax dos mil monikia ɨmoti maniki tyakɨrux toxio mil monikia: toxio taikiana ɨmoti taman isiu axɨna nikusɨuxti. Auki sɨrotitɨ amenti. 16 Axti maniki kumanakax toxio ɨmoti cinco mil monikia nauki ane yachɨkoiti aɨbu makananati pikiataka cinco mil monikia. 17 Saneityo, uiti maniki toxio ɨmoti dos mil makananati pikiataka dos mil. 18 Tapɨti maniki toxio ɨmoti mil anekana uiti kɨtu nimonixhti ɨriatuxti. 19 Tɨkoboi niyɨkɨxti auki aiñanainti tato ɨriatuxɨma axɨmanuma kumanakaka, auki asaraiti nebekixhimia ɨmoti. 20 Kusɨrɨboti aiñanainti maniki toxio ɨmoti cinco mil monikia, ityoximiatati ɨmoti ɨriatuxti pikiataka cinco mil, nanti ɨmoti: ‘Yɨriabux, axɨkɨ toxio obi iñemo, ane auna pikiataka cinco mil nixhakanasa.’ 21 Axti maniki ɨriatuxti nanti ɨmoti: ‘Uxia nachɨkoi, axɨkɨ kumanakax uxia nakionko. Ui axɨna uxia nakionko aɨbu axɨna simiantai, ane nɨriaka sobi ɨmo axɨna taruku nisubaikixh. Ariakupo apukɨnu chepeñɨ.’ 22 Auki iñataitityo maniki kumanakax toxio ɨmoti dos mil monikia, nantityo: ‘Yɨriabux, axɨkɨ toxio obi iñemo dos mil, auna ane pikiataka dos mil, nixhakanasa.’ 23 Axti maniki ɨriatuxti nanti ɨmoti: ‘Axɨkɨ kumanakax uxia nakionko. Ui axɨna uxia nakionko aɨbu axɨna simiantai, ane nɨriaka sobi ɨmo axɨna taruku nisubaikixh. Ariakupo apukɨnu chepeñɨ.’ 24 “Tapɨ naukiche iñataiti maniki kumanakax naki ɨmoche atoxi mil monikia, nanti ɨmoti ɨriatuxti: ‘Yɨriabux, axɨñɨ tusiu iñemo axɨkɨ champɨ napukɨru, apakɨtauka auki axɨna kauta chankɨtukapɨ atakɨmanaunkukaityo aukiche champɨ isane aisupiuta. 25 Sane naukiche ixhuka, yakatɨ iñaneka namoni kɨtu. Auna naka namoni.’ 26 Aiñumuti maniki ɨriatuxti: ‘Axɨkɨ kumanakax chuxiampɨ nasɨboriki taruku nemaxikiata, tusiu aemo axɨñɨ xhapakɨtauka kauta chixhankɨtukapɨ xhatapeonokaityo aukiche champɨ supiuru sobi, 27 uxiampɨ axtɨ aɨkatɨ aɨbu nimoni aiña au bancox, auki axɨñɨ, axtɨ iñatai tato, yasutiupɨ tato nimoni aɨbu ñakanasax.’ 28 Nantityo ɨmo axɨmanuma amonkoma akamanu: ‘Apikiaɨbu pɨnanakiti axɨmanio mil monikia, apityoximia ɨmoti maniki abe uiti diez mil monikia. 29 Tyopiki axti naki ane uiti, toxio uɨbo ɨmoti, auki kɨtɨpɨx nenaxixhti. Tapɨti naki champɨ nenaxixhti, axtɨ ane simiantai uiti kaɨburu pɨnanakiti. 30 Tapɨti naki kumanakax champɨ nanenekicheti, apipenesoti tyɨrɨpo, kauta tomikianene. Auki kuantio nareokox ichepe suchekixh.’ Tyakɨrux nanenes ɨmo mañoñɨnka 31 “Axtɨ kuatati tato Aɨtoxti ñoñɨnx, anentax tyupekuti abomaintyo tyupekuti axɨbama ángeles, tɨmonsoti au yarusɨrɨx nityɨmoxti. 32 Namanaiña axɨbama po'osoma iku axɨna kɨx iyoberabaramakɨ esati, auki sɨroma peese uiti pɨnanakimiantoe, takanati naki asaratitɨ yutaku nobixhaka mu takɨmanaunkunu uiti nobixhaka omeanaki nukauraka. 33 Omeno uiti nobixhaka au nepanaunkuxti tapɨ nukauraka omeno uiti au nepautuxti. 34 Auki nanti yɨriabux ɨmoma axɨmanuma aboma au nepanaunkux: ‘Ausiapata axaño, axɨbama aukurusɨka uiti Iyaɨ. Apasusiu axɨna nɨriakax ananka koñokono aume aukiapae naukiche axti Tupax isamutenti axɨna kɨx. 35 Tyopiki naukiche isɨrɨpɨka, axaño apasapakañɨ. Naukiche ichosɨka, toxio aboi ichɨpoboñɨ. Naukiche anankañɨ ñamenkatai, toxioityo aboi iñemo kauta xharɨkɨ. 36 Anankañɨ champɨ nisaibi, axaño toxio aboi isaibiboñɨ. Anankañɨ ñaunxokoka, abakatɨ amasarañɨ. Anankañɨ amanañɨmpo, abakatityo amasarañɨ.’ 37 Auki kaɨma axɨbama uxia nisɨborikixhimia ñankitioma: ‘Yɨriabux, ¿kauta sumasakɨ akɨrɨpɨka, auki supasapakɨ? ¿Kauta sumasakɨ aɨbu natosɨ, auki sopichamakɨ? 38 ¿Kauta sumasakɨ amenkatai, sopityoximia aemo kauta arɨkɨka, champɨityo naibi, axɨsomɨ toxio soboi aibibokɨ? 39 ¿Auche tɨkañe sumasakɨ aunxokoka o anankɨ amanakɨpo, subakatɨ sumasarɨ?’ 40 Axti yɨriabux iñumutati ñana nabura: ‘Ñemanauntu sukanañɨ aume nanaiña axɨna apisamute tɨkañe ɨmo axɨbama isarukityaiki takisɨrɨmantai, iñemo apisamute.’ 41 “Auki axti yɨriabux nanti ɨmo axɨmanuma aboma au nepaux: ‘Apakicho aukina yesakiñɨ, axɨbama toxio año ɨmo naukonko. Amekosi oto axɨmanu pes chotochebopɨ ananka koñokono ɨmoti chobores ichepe axɨbama nesaxti ángeles. 42 Tyopiki anankañɨ isɨrɨpɨka, axaño chapasapakapɨñɨ. Anankañɨ aɨbu nichosɨ, chapichamakapɨñɨ. 43 Anankañɨ ñamenkatai, chɨtoxiopɨ aboi kauta yasikia. Nukiche champɨ nisaibi, chapachekapɨ isaibiboñɨ. Anankañɨ ñaunxokoka, anankañɨntyo amanañɨmpo, chabakapɨtɨ amasarañɨ.’ 44 Axɨma kaɨma ñankitioma pɨnanakiti: ‘Yɨriabux, ¿kautapɨ tɨsumasakɨ akɨrɨpɨka, atosɨka, amenkatai, champɨityo naibi, aunxokoka, amanakɨpo, champɨ isane sopisamute atakukɨ?’ 45 Iñumutati ñana Yɨriabux nuraxɨma: ‘Ñemanauntu sukanañɨ aume nanaiña axɨna chapisamutempɨ tyakuma namanaiña axɨbama takisɨrɨmantai, iñemointyo chapisamutempɨ.’ 46 Axɨma sɨromatɨ ɨmo champɨ nityakɨrux nityakisɨrɨkɨxɨma, tapɨ axɨbama uxia nisɨborikixhimia sɨromatɨ kauta champɨ nityakɨru nisɨborikixhimia.” |
Nuevo Testamento en Chiquitano © Sociedad Bíblica Boliviana 2002.
Bolivian Bible Society