San Marcos 6 - Manityanati TupaxAnati Jesús au Nazaret ( Mt 13.53-58 ; Lc 4.16-30 ) 1 Auki sɨroti tato Jesús au nikɨxtiatoe, sɨromatɨ isiuti axɨbamanuma nesaxti apóstoles. 2 Naukiche tiñatai axɨmanu nanenes sabaru, manunekanati au sinagoga. Sɨrɨmanama axɨbama onkoimia nuraxti Jesús, ñankitioma pɨnanaki aɨbu nikɨtobɨxɨma: –¿Aukiche abe uiti naki axɨba nanañantai nipiakaxti? ¿Aukiche ɨmoti tarukapae ñapanaunkuxti isamutenti axɨba champɨ tu bastai? 3 ¿Chɨtyonentipɨ carpinterux naki, naɨto Mariax, yarukityoxti Santiago, axti Kiosen, axti Judas axtityo Simón? ¿Axɨba nikiastyoti bopo'oso auna uyaxɨpeku? Chikokoromatipɨ. 4 Nanti Jesús ɨmoma: –Au nanaiña anaunuti profeta, tapɨ au nikɨxtiatoe ta chɨsanempɨ. 5 Champɨ isamuteti akamanu axɨna champɨ tastaimia, akasiatai iñatati ne'esti onɨ axɨbama mɨmanamantai maunxokonoma ta uxiankamaintyo tato uiti. 6 Chiyaupɨ nikɨtobɨxti tyopiki champɨti ikokoroti. Sɨrotitɨ Jesús ubau axɨmanio poka saimiantai, aɨbu ñanunekakaxti. Bakɨpuruti Jesús ɨmo axɨbama nesaxti apóstoles anunekama ( Mt 10.5-15 ; Lc 9.1-6 ) 7 Batasuruti ɨmo axɨmanuma doce nesaxti apóstoles, auki bakɨpuruti ɨmoma taikiana toxɨma, toxio uiti ɨriakaboma nauki apenema kɨtɨpɨki mañoñɨnka machoboreka. 8 Nanti ɨmoma tapɨ ane isane sɨrotɨ uimia ɨmo kutubiux, tari ñakanamantai soema ompɨtaboma. Tapɨ makanama utuburiboma tapɨ makanamaintyo monixh. 9 Tari ñakanama ipopetakiboma, tapɨ makanama kiatax naibixhimia. 10 Nanti ɨmoma: –Axtɨ apiñatai au taman pox, abasikia akamanu ichepe axtɨ amekatityo aukimanu. 11 Axtɨ ane kauta apiñatai chiyasuriurupɨma año chixhanxɨpɨmaintyo onkoimia napanunekaka, amekosityo aukimanu apikɨtobi kɨtox aupopeki, yakɨna atusi ɨmoma ta ane nipɨnatema. 12 Auki sɨromatɨ axɨmanuma nesaxti apóstoles uraboimia sukarɨ namanaiña nauki ayematɨ tato esati Tupax. 13 Penekomaintyo uimia sɨrɨmanama machoboreka, iyarapatama aceite kɨtɨpɨ axɨbama maunxokono nauki uxia tato ɨmoma. Nikonkoxti Kuan Bautixhta ( Mt 14.1-12 ; Lc 9.7-9 ) 14 Axti yɨriabux Herodes ipiatenti nɨrixhti Jesús, naki tɨtusiu nɨrixhti au nanaiña. Aboma axɨbama namatɨ: “Axti Kuan Bautixhta sɨborikoti tato, uixh axɨna ane nɨriakaxti aisamunenti axɨba champɨ tubastai.” 15 Makiataka namatɨ: “Tyonenti profeta Elías.” Tapɨ makiataka namatɨ: “Tyonenti takana axɨbama tɨkañe urapoimia noñemaxti Tupax.” 16 Axti Herodes, naukiche tɨtusiu ɨmoti nanti: –Tyonenti Kuan. Nixhakɨpuku atɨsɨ nityanuxti ta kaɨma sɨborikoti tato. 17 Auki naka Herodías, akɨputi Herodes nauki aiñenomati Kuan, auki amanatipo uiti akamanu tomoenoti ui karenax. Herodías tyone tɨkañe poso aɨbuti Filipo, yarukityoxti Herodes Antipas, tapɨti Herodes posoti tato aɨbu. 18 Axti Kuan nanti tɨkañe ɨmoti Herodes: “Tapɨ aikiata asiukɨ nikɨpostoti aruki.” 19 Sane naukiche chiyaupɨ nityɨbori Herodías ɨmoti Kuan, xhanx aityabairoti, 20 axti Herodes bixhubuti ñɨnanati, tyopiki tusiu ɨmoti uxia nisɨborikixhti, champɨityo nipɨnatenti, sane naukiche okɨmanati tyakuti. Axtɨ onkoiti nuraxti chɨtusiupatai ɨmoti kausane yachɨkoboiboti, uxia ɨmoti Herodes onsaperioti nuraxti Kuan. 21 Tapɨ Herodías chensoropɨ uixh axɨmanu nanenes tɨkañe nesaxti cumpleaño Herodes, naukiche basaparati ɨmo mayɨriabuka axɨbamaintyo taruku nenaxixhimia auki Galilea. 22 Axɨmanu nicheche Herodías sɨrotɨpo esama kauta amonkoma basoma tokoso sukarɨma. Uxiampae nityokokox au ñakionkoxti yɨriabux Herodes takanaintyo ɨmo axɨmanuma amonkoma basoma ichepeti, nanti yɨriabux ɨmo axɨmanu kupikixh: –Ankisio xhopɨnanakiñɨ axɨna naxiantɨmo, axɨñɨ ityoximiata aemo. 23 Nanti ɨmo au nɨrixhti Tupax, ta ityoximiatati nanaiña nixhantɨmo, champɨ nɨmoche axtɨ ñankitio kɨmuintya axɨna kɨx ane mekuti. 24 Auki sɨrotɨ esa nipiapax, ankiyo pɨnanaki: –¿Isanempɨ xhankityomoebo? Aiñumu nipiapax: –Ankisio pɨnanaki nityanu Kuan Bautixhta. 25 Axɨmanu kupikixh aɨrotatopo niyarukux esati yɨriabux, nantɨ ɨmoti: –Ixhanka aityoximia iñemo nityanu Kuan Bautixhta au taman kuxabixh. 26 Axti yɨriabux taruku nisuchekixhti ui nura axɨmanu kupikixh. Tyopiki tɨnanti ɨmo au nɨrixhti Tupax isukarɨ namanaiña axɨmanuma amonkoma ichepeti, toxio uiti axɨna ñankitio. 27 Auki bakɨpuruti ɨmoti taman sortabox iyo nityanuxti Kuan. Axti maniki sortabox yebotitɨ kauta anankatipo Kuan, aityɨsɨnati nityanuxti 28 ikiatati ɨmo au taman kuxabixh. Aityoximiati ɨmo axɨmanu kupikixh, tyone aityoximia ɨmo nipiapax. 29 Naukiche tɨtusiu ɨmoma axɨmanuma amonkoma isiuti Kuan, yebomatɨ aikiama nikɨtɨpɨxti nauki aiñama kɨtu. Basaparati Jesús ɨmo axɨbama taruku nububikixhimia ( Mt 14.13-21 ; Lc 9.10-17 ; Jn 6.1-14 ) 30 Auki, axɨmanuma nesaxti apóstoles iyoberabaramakɨ ichepeti urapoimia sukarɨti nanaiña axɨna isamutema, axɨnaintyo manunekanama. 31 Nanti Jesús ɨmoma: –Ausiapata, kuri manauntaka kauta kɨcheka uiñokona baeta nubachɨkoi. Tyopiki sɨromatɨ kuamatɨ tatityo sɨrɨmanama mañoñɨnka, sane naukiche chɨbasopɨma auki nakaxɨma. 32 Auki sɨrotitɨ Jesús ichepe axɨmanuma nesaxti apóstoles au taman canoa axɨna kauta kɨcheka. 33 Sɨrɨmanama axɨbama asaramatɨ isiuma, ta isuputarama. Sane naukiche auki nanaiña axɨmanio tube sɨromatɨ yarukuxɨma ta'a kɨmenuma, kusɨrɨboma aiñanaimia pɨnanakimia. 34 Naukiche tɨsɨrotitɨ akɨ'ɨ Jesús auki canoa asaratitɨ ɨmoma taruku nububikixhimia, pukɨrusuti tyakuma, ityopiki aboma takana nobixhaka champɨti asaratɨ yutaku, auki manunekanati ɨmoma aruki nanaiña. 35 Isiu nimɨmɨx, axɨbama nesaxti apóstoles sɨromatɨ esati ta namatɨ ɨmoti: –Chauki tɨtɨmɨmɨka, auna champɨti po'oso. 36 Aikɨpusuma, tari yɨrakamatɨ tanu au axɨba saimiantai poka apachema utuburiboma. 37 Aiñumuti Jesús: –Axaño apasapasama. Axɨma aiñumuma: –¿Axianka somenotɨ supapache pan ityobo taman nasɨkɨbeka supachɨkoi nauki aiñanai uiche supasaparama? 38 Nanti Jesús ɨmoma: –¿Mantukubo pan abe aboi? Amekosi amasario. Naukiche tipiakɨmunkutama, namatɨ ɨmoti: –Abe cinco pan abetyo tox nopiokoka. 39 Auki akɨputi ɨmoma yakɨna uraboimia sukarɨ namanaiña atɨmoma akɨ onɨ naxchopɨro. 40 Auki tɨmonsoma taikiana cien taikianaintyo cincuenta nububikixhimia. 41 Auki ikianiontiño Jesús mekuti axɨmanio cinco pan ichepe axɨmanio tox nopiokoka, asaratitɨ ape, bokurusɨo uiti, bochepesɨro uiti axɨmanio pan ityoximianatiño ɨmo axɨmanuma nesaxti apóstoles uimia aityoximiama ɨmo namanaiña. Chepesɨroityo uiti axɨmanio tox nopiokoka ɨmo namanaiña. 42 Namanaiña basoma nuxia. 43 Auki oberabara uimia nanaiña niyochepesɨtu pan niyochepesɨtu nopiokox, ubataso uimia doce nokonoka. 44 Axɨmanuma basoma axɨmanio pan cinco mil nububikixhimia mañoñɨnka. Amenkoti Jesús isuki tux ( Mt 14.22-27 ; Jn 6.16-21 ) 45 Pɨrɨkɨ nanaiña axɨna sane, bakɨpuruti Jesús ɨmo axɨmanuma nesaxti apóstoles nauki aɨromatɨ au canoa akusɨrɨma pɨnanakiti, aityompɨkama axɨmanu narubaityu tux niyɨkɨx au Betsaida, tapɨti bakɨpuruti tato ɨmo namanaiña. 46 Naukiche tɨsɨromatɨ tato namanaiña, sɨrotitɨ onɨ yirityux eanti. 47 Naukiche tɨtobikia, axɨmanu canoa tɨtane kɨmuintya narubaityu tux. Axti Jesús, sɨsioti tamanti kauta champɨ tux, 48 asaratitɨ isiuma chuxiampɨ niyɨkɨxɨma, tyopiki makiɨtɨka kɨmenuma. Naukiche tɨkuatɨ nanenes, sɨrotitɨ Jesús isiuma amenkoti isuki tux, naukiche tɨtanati saimia ɨmoma. 49 Asaramatɨ kɨmenuti amenkoti isuki tux, namanaiña tosibikoma, ñakionkoxɨma naki kiatax nisɨborikixhti. 50 Tyopiki namanaiña asaramati auki bixhubuma. Isiukai manityanati ɨmoma, nanti sane: –¡Ariabaeta! ¡Unka axɨñɨ: tapɨ aupixhuka! 51 Sɨroti au canoa, tochenaña makiɨtɨx. Tapɨ axɨma taruku nikɨtobɨxɨma, 52 tyopiki chɨtusiupɨ ɨmoma axɨmanu champɨ tastaimia yupu axɨmanio pan, ityopiki ane au tomikianene axɨna nipiakaxɨma. Bakurarati Jesús ɨmo axɨbama maunxokono auki Genesaret ( Mt 14.34-36 ) 53 Tompɨkana uimia axɨmanu narubaityu tux iñataimia au axɨmanu kɨx Genesaret, kauta aityomoema canoa isiu nabeux. 54 Naukiche tiñataimia akɨ auki canoa, isuputaramati Jesús. 55 Sɨromatɨ namanaiña au axɨmanio poka saimia, auki sɨromatɨ uimia axɨbama maunxokono iku nikɨruxɨma kauta onkoimia nakaxti Jesús. 56 Au nanaiña axɨna kauta sɨrotitɨ, ubau axɨmanio tube, axɨbama po'oso sɨromatɨ aɨbuma axɨbama maunxokonoma yusiu kutubiuka kɨmenuti namatɨ ɨmoti asamuti nuxia chebo uiti aiñema nabeu naibixhti. Namanaiña axɨbama iñentama uxiankama tato. |
Nuevo Testamento en Chiquitano © Sociedad Bíblica Boliviana 2002.
Bolivian Bible Society