San Marcos 10 - Manityanati TupaxManunekanati Jesús kɨtɨpɨ axɨbama posoma ( Mt 19.1-12 ; Lc 16.18 ) 1 Sɨrotitɨ Jesús au Cafarnaúm ubau axɨmanio poka au Judea au axɨmanuintyo kɨx ane ɨmo tansɨrɨ pɨnanaki Jordán. Akamanu iyoberabaramakɨ tatityo namanaiña esati, manunekanati tatityo ɨmoma, takana nantaxtai isamutenti. 2 Axɨmanuma fariseos sɨromatɨ esati Jesús, aɨbu ñakokotoxɨma ɨmoti, ñankitioma pɨnanakiti axtɨ uxia aiñanatiyɨ peese pɨnanaki nikɨpostoti naki tɨposoti. 3 Axti aiñumuti: –¿Isane yakɨpukuxti tɨkañe Moisés aume? 4 Aiñumuma: –Axti Moisés chebo uiti aɨroti pe'ese naki poso pɨnanaki nikɨpostoti yusiuki kichonimiakaka. 5 Auki nanti Jesús ɨmoma: –Axti Moisés bakɨpuruti sane aume, ityopiki axaño taruku nityai nabausasɨ champɨ uxia aume. 6 Aukiapae tɨkañe, ‘uxiankama uiti Tupax, axti ñoñɨnx ichepe paɨx. 7 Sane naukiche axti ñoñɨnx onkonoti yaɨtoti uiti ichepe nipiakɨtoti, nauki sɨsioti aɨbu nikɨpostoti, 8 auki kaɨma axɨbama tox takanati naki kunauntaña nakaxɨma.’ Chɨtoxɨkipɨ nakaxɨma, chauki tɨkunauntañama. 9 Sane naukiche tapɨ iñanamakɨ pe'ese axɨbama chepe nakaxɨma ui noñemaxti Tupax. 10 Naukiche tamonkoma tato au nipoxɨma, axɨbama nesaxti apóstoles ñankitioma tatityo kɨtɨpɨ axɨna sane. 11 Nanti Jesús ɨmoma: –Axti naki iñanatiyɨ peese pɨnanaki nikɨpostoti nauki apoti tatityo aɨbu kiatax, tɨtane nipɨnatenti aɨbu axɨna kusɨrɨbo nikɨpostoti. 12 Axtɨ paɨx iñokonoti ikiana poso aɨbuti kiatax, isiataityo ane nipɨnate aɨbuti. Kurusɨoma masiomanka uiti Jesús ( Mt 19.13-15 ; Lc 18.15-17 ) 13 Omenotɨ paɨka aɨbu masiomanka esati Jesús, nauki aiñanti ne'esti kɨtɨpɨma. Axɨbama nesaxti apóstoles makuansomokonoma ñome axɨmanio paɨka omenotɨ aɨbuma. 14 Astaiti Jesús axɨna sane, ɨnantɨ ɨmoti nanti ɨmoma: –Tari chebo aboi ɨmo masiomanka ayematɨ yesañɨ, tapɨ ane kausane aboi ɨmoma, ityopiki nɨriakaxti Tupax ta ɨmo axɨbama takana nakaxɨma. 15 Ñemanaunkuxatoe sukanañɨ aume axtɨ anati naki chiyasutiutipɨ nɨriakaxti Tupax takanati naki simia, chiyebopɨ uiti ñana au napes. 16 Auki kanama uiti ape masiomanka, iñanionti ne'esti onɨma kurusɨoma uiti. Tamanti maniki chiyaupɨ nenaxixhti ( Mt 19.16-30 ; Lc 18.18-30 ) 17 Naukiche tɨniyɨkɨxtityo Jesús, iñataiti taman ñoñɨnx yarukuxti, achesoiti esati, ankirioti pɨnanakiti: –Maestro axɨkɨ taruku nuxia obi, ¿kausane aye sobi axɨmanu nisɨboriki champɨ nityakɨrux? 18 Aiñumuti Jesús: –¿Kausane ukanɨ iñemo taruku uxia sobi? Kunauntañati naki uxia uiti: axti Tupax. 19 Tɨtusiu aemo axɨba yakɨpukuxti Tupax: ‘Tapɨ atabaikia, tapɨ ane obi kiatax paɨx, tapɨ akusɨpɨka, tapɨ apanka kɨtɨpɨti kiatax, tapɨ taruku natachemakaka. Tari akuasɨrɨti aemo aɨma ichepe napakɨma.’ 20 Nanti maniki ñoñɨnx ɨmoti: –Maestro, nanaiña axɨmanio isamukio auki aɨbo nisunau. 21 Asaratitɨ Jesús ɨmoti aɨbu nipukɨruxti, aiñumuti: –Aninki taman axɨna chaisamutempɨ: akosi, aityoximia nanaiña nenaxi aipiabenteka auki kaɨma aityoximia nikuax ɨmo axɨbama taruku nityakisɨrɨkɨxɨma. Sane chiyaupɨ nenaxi au napes. Aukimanu ariaku isiuñɨ. 22 Axti maniki ñoñɨnx oxonene ɨmoti naukiche onkoiti axɨna sane. Auki sucheboti niyɨkɨxti tato, ityopiki chiyaupɨ nenaxixhti. 23 Auki asaratitɨ Jesús ityupekuti, nanti ɨmo axɨmanuma nesaxti apóstoles: –¡Chiyaupɨ nityakisɨrɨkɨxɨma aye uimia esati Tupax axɨbama chiyaupɨ nenaxixhimia! 24 Ui axɨba nuraxti kɨtobɨsoma axɨbama nesaxti apóstoles, auki nanti tatityo Jesús ɨmoma: –Masaɨtaiki, ¡chiyaupɨ takisɨrɨkɨx aye osoi au napes! 25 Sɨnanaunx taman camello auki nisɨto kɨmes, pɨnanakiti naki chiyaupɨ nenaxixhti aye uiti au napes. 26 Naukiche onkoimia, taruku nikɨtobɨxɨma, ñankitioma pɨnanakimiantoe: –¿Kitipɨ naki añekanabo? 27 Asaratitɨ Jesús ɨmoma aiñumuti: –Mañoñɨnka champɨ nikiubuma aye uimia, chɨsanempɨ ɨmoti Tupax, ityopiki uiti nanaiña omixhante. 28 Nanti Peru ɨmoti: –Axɨsomɨ sopiñokota nanaiña somenaxi, nauki sobetɨ asiukɨ. 29 Aiñumuti Jesús: –Ñemanaunkuxatoe axtɨ anati naki auki niyaka ityopiki yasutiutityo axɨba omixhia manityakax onkono uiti nipoxti, axɨbama yarukityoxti, nikiastyoti, yaɨtoti, nipiakɨtoti, aɨtoxti, niyoxti, 30 toxio ɨmoti kaɨma au axɨna nisɨborikixhti cien yopɨrɨkɨ axɨba abe uiti, nipoxti, yarukityoxti, nikiastyoti, nipiakɨtoti aɨtoxti niyoxtityo champɨ nɨmoche axtɨ matanekanatiatai. Axɨmanu kuatɨki nisɨborikixhti champɨ nityakɨrux toxio ñana ɨmoti. 31 Sɨrɨmanama axɨbama kaɨma kusɨnɨtañama, tyonema ñana axɨbama kosotikimia. Axɨbama kaɨma kosotikimia, tyonema ñana axɨbama kusɨrɨboma. Urapoiti tatityo Jesús nikonkoxti ( Mt 20.17-19 ; Lc 18.31-34 ) 32 Niyɨkɨxɨma au Jerusalén, kusɨrɨboti Jesús aɨbu axɨbama nesaxti apóstoles. Aboma aɨbu nikɨtobɨxɨma, tapɨ axɨmanuma kosotikimia aboma aɨbu nixhukuxɨma. Axti Jesús batasuruti tatityo peese ɨmo axɨmanuma doce nesaxti apóstoles, urapoiti sukarɨma axɨna kuabotɨki ɨmoti: 33 “Axaño amastai, kaɨma uɨkatɨ au Jerusalén, ta'a toxioti Aɨtoxti noñɨnx mekuma ɨriatuxɨma axɨbama sacerdotes mekumaintyo axɨbama manunekanama bakɨpukux uiti Moisés, uimia aityoximianamati ɨmo nikonkoxti aityoximianamatityo ɨmo axɨbama auki kiatax kɨx. 34 Unumati ñana, utureuruma kɨtɨpɨti, okɨsioma ɨmoti ityabairomati. Ta yopɨrɨkɨ trex naneneka sɨborikoti tato.” Iñumutati Jesús nuraxti Santiago ichepeti Kuan ( Mt 20.20-28 ) 35 Axti santiago ichepeti Kuan, aɨtoxti Zebedeo, sɨromatɨ esati Jesús namatɨ ɨmoti: –Maestro, suixhanka asamuka nuxia suiñemo axɨna suixhanka supanki apɨnanakikɨ. 36 Ankirioti pɨnanakimia: –¿Isane nauxiantɨmo isamune autaku? 37 Namatɨ ɨmoti: –Chebo obi suiñemo suichɨmo tamanti au nepanauntu axti kiatax au nepaux axtɨ tiyebo obi yarusɨrɨx nɨriaka. 38 Aiñumuti Jesús nuraxɨma: –Axaño chɨtusiupɨ aume isane apankitio. ¿Ensapɨ apichabauta axɨna pichananene ichɨpoboñɨ, taki apasutiutyo ñana kurusɨx toxiobo iñemo? 39 Axɨma aiñumuma: –Sopisamute. Nanti Jesús ɨmoma: –Axaño apichabauta ñana axɨna autɨpobo pichananene, ta apasutiutyo ñana axɨna kurusɨx toxiobo iñemo. 40 Nauki autɨmo au niñepanauntu au niñepautu axɨñɨ champɨ nisɨriaka ityoximia aume, tyone ñana toxiobo ɨmo axɨbama ɨmoche tɨsamamekana. 41 Naukiche tɨtusiu ɨmo axɨmanuma makiataka diez nesaxti apóstoles, tɨborikoma ɨmoti Santiago ichepeti Kuan. 42 Auki tasuruma uiti Jesús, nanti ɨmoma: –Axaño tusiu aume, axɨbama ikuki axɨna kɨx aboma mayɨriabuka iñatama isiu nixhankaxɨma nɨriakaxɨma aɨbu axɨbama champɨ nɨriakaxɨma, ta xhanxɨma namanaiña ane ñanaunkuxɨma ɨmoma. 43 Tapɨ axaño tapɨ apisamute sane aumeampatoe. Axtɨ anati naki xhanxti sɨrɨmanaxti abaxɨpekuki, tari asaratitɨ tyaku makiataka, 44 axti naki xhanxti abaxɨpekuki kusɨnɨtañati, tari tyonenti naki asaratitɨ tyaku makiataka. 45 Tyopiki axtityo Aɨtoxti noñɨnx chɨkuatatipɨ nauki aisamunema nanaiña ɨmoti, ta nauki aisamunenti nanaiña aityoximiatityo nisɨborikixhti ityaku namanaiña. Bakurarati Jesús ɨmoti Bartimeo naki supusu ( Mt 20.29-34 ; Lc 18.35-43 ) 46 Iñataimia au Jericó. Naukiche tɨniyɨkɨxtityo Jesús auki axɨmanio poka, sɨromatɨ isiuti axɨbama nesaxti apóstoles sɨrɨmanamaintyo makiataka, tamanti taruku nityakisɨrɨkɨxti supusuti nɨrixhti Bartimeo, aɨtoxti Timeo, anankati tɨmonsoti abeu kutubiux. 47 Naukiche onkoiti ta tyonenti Jesús auki Nazaret, maniki supusu tosibikoti isiuti: –¡Jesús, Aɨtoxti David, apukɨru ichakuñɨ! 48 Sɨrɨmanama axɨbama ikuansomokonomati nauki etayoiti, tapɨti rabotɨ nuxia nityosibixhti: –¡Aɨtoxti David, apukɨru ichakuñɨ! 49 Auki tochenkoti Jesús, nanti: –Apityasuxti. Aityasurumati maniki supusu, namatɨ ɨmoti. –Aiña nuxia, atɨsai. Ityasurutiyɨ. 50 Axti maniki supusu yarɨtaɨbutati nikɨbuxixhti, tobɨsoti ape aɨrotitɨ esati Jesús, 51 ñankitioti pɨnanakiti: –¿Isane naxiantɨmo isamune atakukɨ? Aiñumuti maniki supusu: –Maestro, ixhanka yasaratɨ tato. 52 Nanti Jesús ɨmoti: –Akosi tato. Tyopiki nakokonaunku uxiankɨ tato. Isiukai axti maniki supusu asaratɨ tato, sɨrotitɨ isiuti Jesús isiu kutubiux. |
Nuevo Testamento en Chiquitano © Sociedad Bíblica Boliviana 2002.
Bolivian Bible Society