Biblia Todo Logo
Bìoball air-loidhne

- Sanasan -

San Lucas 24 - Manityanati Tupax


Sɨborikoti tato Jesús
( Mt 28.1-10 ; Mc 16.1-8 ; Jn 20.1-10 )

1 Au axɨmanu kusɨrɨbo nanenes ɨmo semana omenotɨ tatityo au nikɨxti tansɨrapae, omenotɨ oboi axɨmanio omixhantai noborixh niñusamukux.

2 Naukiche topiñatai, tabɨko oboi axɨmanu kanx uiche atabuxi axɨmanu nikɨxti chanankapɨ kauta ananka.

3 Auki omenotɨpo, chɨtabɨkopɨ oboi nikɨtɨpɨxti Yɨriabux Jesús.

4 Chɨtusiupɨ ñome kausane ñupakionkox ui axɨna sane, isiukai umasaratɨ ɨmo tox mañoñɨnka atɨraimia yobesa, kuara nuxia naibixhimia.

5 Taruku yupixhukux, patakonokono akɨ. Tapɨ axɨmanuma mañoñɨnka namatɨ ñome: –¿Kausane apapache iyoti axɨpekuma axɨbama tɨkoiñoma axti naki sɨborikoti?

6 Champɨti auna, chauki tɨsɨborikoti tato. Apakionsaño ɨmo nuraxti aume naukiche anankatiki au Galilea:

7 axti Aɨtoxti ñoñɨnx toxioti ñana meku axɨbama chuxiampɨ nisɨborikixhimia, ityakubaxiromati kɨtɨpɨ kurusɨx yopɨrɨkɨ trex naneneka sɨborikoti tato.

8 Auki upakionaño ɨmo axɨmanio nuraxti Jesús,

9 naukiche pasɨkɨbɨko tato auki nikɨxti uburapoi nanaiña isukarɨ axɨmanuma once amonkoma isiuti isukarɨtyo makiataka.

10 Axɨmanio oboiche aburaboi sukarɨ axɨmanuma amonkoma isiuti tyoneio Mariax Magdalena, Kuanax, Mariax nipiakɨtoti Santiago, ichepe axɨmanio pikiataka paɨka.

11 Tapɨ ɨmo axɨmanuma amonkoma isiuti namatɨ ta mameso niñutanux oboi axɨba nuburax sane, chixhanxɨpɨma aikokoma.

12 Tapɨti Peru, sɨrotitɨ yarukuxti kauta naka nikɨxti. Naukiche asaratitɨpo, astaiti axɨmanio nikɨbuxixhtiai. Auki basɨkɨbɨkoti tato au pox, kɨtobɨsoti ui axɨna sane.


Isiu nikutubiu Emaús
( Mc 16.12-13 )

13 Au axɨmanuinki nanenes, toxɨma axɨpekukimia axɨmanuma nesaxti apóstoles sɨromatɨ au axɨmanu tube nɨrixh Emaús, taki once kilómetros nichekixh pɨnanaki Jerusalén.

14 Isiu niyɨkɨxɨma baparioma kɨtɨpɨ nanaiña axɨmanio omixhankio sane.

15 Auki axɨna yaparikixhimia, sɨrotitɨ Jesús esama nauki chepe namensɨma.

16 Axɨma tai asaramati, ane axɨna uiche chisuputaramatipɨ ñakuti.

17 Ñankitioti Jesús pɨnanakimia: –¿Isane ɨmoche axɨna naupari isiu axɨna kutubiux? Tochenkoma aɨbu nisuchekixhimia,

18 tamanti axɨpekukimia, nɨrixhti Cleofás, aiñumuti nuraxti: –¿Kunauntañankɨatai anankɨ au Jerusalén chɨtusiupɨ aemo axɨba omixhankio axɨba naneneka tomenotɨ?

19 Ñankitioti pɨnanakimia: –¿Isane axɨba omixhankio? Namatɨ ɨmoti: –Axɨmanu isamutema ɨmoti Jesús auki Nazaret, axti profeta taruku nɨriakaxti oboi axɨba isamutenti oboityo nuraxti sukarɨti Tupax isukarɨtyo namanaiña.

20 Kausane ɨriatu axɨbama sacerdotes ichepe axɨbama mayɨriabuka oemo ityoximianamati ɨmo nikonkoxti auki aityakubaxiromati kɨtɨpɨ kurusɨx.

21 Tapɨ au axɨna supakionko tyonenti ñana naki uiche ataesɨbuma namanaiña axɨbama auki axɨna kɨx Israel. Chauki tomenotɨ trex naneneka nanaiña axɨmanu sane.

22 Abe axɨba paɨka amonkio suichepe opipixhumunusomɨ, tyopiki obebotɨ naukiche tɨkuatɨ nanenes kauta naka nikɨxti,

23 ityopiki chɨtabɨkopɨ oboi nikɨtɨpɨxti, pasɨkɨbɨko tato au pox. Monantɨ ityusiankanamakɨ yusukarɨ axɨbama ángeles namatɨ ñome axti Jesús sɨborikoti.

24 Subaxɨpekuki axɨbama amonkoma suichepe yebomatɨ au axɨmanu nikɨxti tabɨko uimia sane takana axɨna monantɨ axɨmanio paɨka, tapɨti Jesús chasaramatipɨ.

25 Auki nanti Jesús ɨmoma: –¡Tarukapae champɨ iyebo aboi masamuñampae apikoko nanaiña axɨna urapoimia tɨkañe axɨbama profetas!

26 ¿Chɨtusiupɨ aume samamekanati Mesías atakisɨrɨti oboi nanaiña axɨba omixhankio ɨmoti kɨmenu atoxi ɨmoti nɨriakaxti?

27 Auki manunekanati ɨmoma nanaiña axɨba abe iku Nikorox axɨba panityana kɨtɨpɨti, kɨsɨrɨbo uiti ñakonomosoxti Moisés takanaintyo namanaiña axɨbama profetas.

28 Naukiche tiñataimia au axɨmanu tube kauta niyɨkɨxɨma, axti Jesús isamutenti takana axtɨ sɨrotitɨ ta'aiki.

29 Tapɨ axɨma ityochenakanamati, namatɨ sane: –Asikia auna suichepe, tyopiki chauki tɨtɨmɨmɨka. Tixhanx ɨtobi. Sɨrotitɨpo Jesús nauki sɨsioti chepema.

30 Naukiche tɨtɨmonsoma nauki a'ama, asuriuti mekuti axɨmanu pan, achampienkati ɨmoti Tupax, aichepesɨnati auki aityoximiati ɨmoma.

31 Isiukai kaɨma asaramatɨ tato nuxia auki isuputaramati Jesús. Tapɨti ensoroti pɨnanakimia.

32 Auki namatɨ ɨmomantoe: –¿Taityaku oñonkisio au nuyausasɨ nupukɨnunku naukiche baparioti oemo isiu kutubiux uityo axɨna urapoiti usukarɨ axɨba monantɨ iku Nikorox?

33 Auki isiukai, basɨkɨbɨkoma tato au Jerusalén, kauta tabɨkoma uimia oberabarama axɨmanuma once amonkoma isiuti ichepe makiataka nikutakikixhimia,

34 auki namatɨ ɨmoma: –Ñemanauntu sɨborikoti tato Jesús, ityusiankanatiyɨ sukarɨti Simón.

35 Auki axɨmanuma toxɨma urapoimia sukarɨma axɨna astaimia isiu kutubiux, kausaneityo asuputaramati Jesús naukiche ichepesɨnatati axɨmanu pan.


Ityusiankanatiyɨ Jesús sukarɨ axɨbama nesaxti apóstoles
( Mt 28.16-20 ; Mc 16.14-18 ; Jn 20.19-23 )

36 Naukiche amonkomainki baparioma ɨmo axɨna sane, auki ityusiankanatiyɨ Jesús akamanu kɨmuintya kauta amonkoma mankioti ɨmoma sane: –Taikiana uxia uiti Tupax aume.

37 Axɨma taruku nixhukuxɨma, au ñakionkoxɨma asaramati taman yausɨpɨx.

38 Tapɨti Jesús nanti ɨmoma: –¿Kausane aupixhukatai? ¿Kausane apekiatai napakokonaunku au nautusi?

39 Amasasio niñee yochepe nipope. Unka axɨñɨ. Amasasai apiñensoñɨ: axti yausɨpɨx champɨ nañetuxti champɨityo nipiaixhti, takana axɨna amastai sɨtɨpɨñɨ.

40 Naukiche nanti ɨmoma axɨna sane, ityusiankatati sukarɨma ne'esti yochepe nipopesti.

41 Axɨma chikokoromatipɨ nuxia, ityopiki nipukɨnunkuxɨma uinaintyo onkisioma nikɨtobɨxɨma, mankioti Jesús pɨnanakimia: –¿Ane auna aboi umatamoebo?

42 Toxio uimia ɨmoti taman nopiokox obikio,

43 yasutiuti iñatenti sukarɨma.

44 Auki nanti ɨmoma: –Axɨba omixhankio sane iñemo tyoneio axɨmanio tɨsurapoi tɨkañe ausukarɨ naukiche anankañɨnki auchepe: chiyaupɨ nɨmoche omixhane axɨba abe iku Nikorox sɨtɨpɨñɨ uiti Moisés, ikuityo axɨmanio Nikorox ui axɨbama profetas ikuityo axɨmanio Salmos.

45 Auki aurɨbo uiti nipiakaxɨma nauki aye uimia axɨmanio Nikorox,

46 aukityo nanti ɨmoma: –Sane ane iku nikorox axti Mesías ane nɨmoche akonti, yopɨrɨkɨ trex naneneka sɨborikoti tato,

47 au nɨrixhti urapoimia ñana sukarɨ namanaiña iku axɨna kɨx nauki ayematɨ tato esati Tupax, nauki aixhimiakati tato axɨna nomɨnantɨ uimia. Kusɨrɨboma axɨbama auki Jerusalén,

48 axaño aburasoi sukarɨ makiataka nanaiña axɨna sane.

49 Axɨñɨ xhakɨpukaiki aume axɨna toxiobo uiti Iyaɨ aume, axaño abasikiatai, auna Jerusalén, chepe axtɨ apasutiu nɨriakax auki napes.


Niyɨkɨxti tato Jesús au napes
( Mc 16.19-20 )

50 Auki sɨrotitɨ Jesús aɨbuma auki axɨmanio poka, iñataimia au Betania, akamanu aikiamperoti ne'esti kurusɨuma uiti.

51 Isiu axɨmanu ñakunusɨankakaxti ɨmoma, sɨrotitɨ pɨnanakimia auki sɨrotitɨ au napes.

52 Axɨma, iyau ñanaunkuxɨma ɨmoti, basɨkɨbɨkoma tato au Jerusalén taruku nipukɨnunkuxɨma.

53 Taikiana aɨromatɨ au nipo meankax, nauki anauma ɨmoti Tupax.

Nuevo Testamento en Chiquitano © Sociedad Bíblica Boliviana 2002.

Bolivian Bible Society
Lean sinn:



Sanasan