Biblia Todo Logo
Bìoball air-loidhne

- Sanasan -

San Lucas 20 - Manityanati Tupax


Nɨriakaxti Jesús
( Mt 21.23-27 ; Mc 11.27-33 )

1 Au axɨmanu taman nanenes, anankati Jesús au nipo meankax, manunekanati ɨmo namanaiña urapoiti axɨba omixhia manityakax, iñataimia axɨmanuma ɨriatu axɨbama sacerdotes ichepe axɨmanuma manunekanama bakɨpukux uiti Moisés, ichepetyo mayɨriabuka,

2 namatɨ ɨmoti: –¿Isane nɨriaka nauki aisamune axɨna sane? ¿Ñakuti uiche aityoximiati aemo axɨna nɨriaka?

3 Aiñumuti Jesús: –Axɨñɨntyo xhankiriora amopɨnanaki. Apiñumu nisura:

4 ¿Ñakuti uiche aikɨpuruti Kuan nauki aunimiati, uiti Tupax o mañoñɨnka?

5 Auki kaɨma baparioma aɨbumantoe: “Axtɨ usukanaoñɨ uiti Tupax aikɨpuruti, nanti kaɨma: ‘¿Kausane chapikokotapɨ nuraxti?’

6 Tapɨ usukana oñɨ ui mañoñɨnka aikɨpurumati, tyopiki namanaiña ityabairomaoñɨ oboi kanka, ityopiki namanaiña namatɨ axti Kuan tyonenti profeta.”

7 Auki namatɨ chɨtusiupɨ ɨmoma ñakuti uiche aikɨpuruti Kuan aunimiati.

8 Auki aiñumuti Jesús nuraxɨma: –Axɨñɨntyo chisurapoipɨ ausukarɨ aukiche ayetɨ nisɨriaka nauki isamunio axɨba sane.


Machepekatax axɨbama chuxiampɨ nisɨborikixhimia
( Mt 21.33-44 ; Mc 12.1-11 )

9 Auki manityanati Jesús ɨmo namanaiña, urapoiti axɨna machepekatax: “Tamanti ñoñɨnx manati kɨtu uva, auki ityoximiatati ɨmo axɨbama ipiakama asaraimia auki sɨrotitɨ iche'e.

10 Naukiche tomenotɨ naneneka, bakɨpuruti ɨmoti tamanti kumanakax ankirioti pɨnanakimia axɨmanuma ɨmoche atoxi kɨmuintya axɨna aɨburu uimia. Tapɨ axɨma okɨsioma ɨmoti aikɨpurumati tato champɨ sɨrotɨ uiti.

11 Axti maniki iyoche bakɨpuruti ɨmoti kiatax ikumanakataxti. Axti naki unumati, okɨsioma ɨmoti ikɨpurumati tato champɨ sɨrotɨ uiti.

12 Bakɨpuruti tatityo ɨmoti kiatax, tapɨ axɨmanuma asaramatɨ tyaku axɨmanu ñanaunx obɨrioityo uimia ɨmoti aipenenomati tyɨrɨpo.

13 “Au nityakɨrux axti maniki esache ñanaunx nanti: ‘¿Kausane sobi? Ikɨpurkati naki isaɨ taruku nikuasɨrɨxti iñemo. Au nixhakionko iñanaunumati.’

14 Tapɨ axɨmanuma asaramatɨ tyaku axɨmanu ñanaunx naukiche asaramati, namatɨ ɨmomantoe: ‘Axti naki tyonenti ñana naki ɨmoche atoxi nenaxixhti yaɨtoti. Uityabairotiya, nauki axɨna ñanaunx onko oemo.’

15 Sane naukiche aikiaɨburumati aukimanu ñanaunx aityabairomati. “¿Kausane yachɨkoiti au napakionko maniki esache axɨmanu ñanaunx?

16 Ta Sɨrotitɨ atabaiti ɨmo axɨmanuma mañoñɨnka, auki kaɨma ityoximiatati niyoxti ɨmo makiataka.” Naukiche onkoimia axɨna sane, namatɨ: –¡Axtɨrabopɨ axɨrabotɨ!

17 Tapɨti Jesús asaratitɨ ɨmoma, nanti: –Auki kaɨma ¿isane nantɨ axɨba abe iku Nikorox?: ‘Axɨna kanx yarutaɨbutama axɨbama masamunuma poka tyone axɨna kanx uxiampae.’

18 Axti naki taɨbɨkoti onɨ axɨmanu kanx, iñaxioti. Tapɨ axtɨ axɨmanu kanx pakio onɨti taman, sɨsioti takana kɨtox.

19 Axɨmanuma ɨriatu axɨbama sacerdotes axɨmanumaintyo manunekanama bakɨpukux uiti Moisés xhanxɨpɨma aiñenomati Jesús akamanu, ityopiki tusiu ɨmoma axɨmanu machepekatax ta ɨmoma. Tapɨ axɨma bixhubuma ñɨnana makiataka.


Mankikixh kɨtɨpɨ axɨmanu kaɨburu monixh
( Mt 22.15-22 ; Mc 12.13-17 )

20 Bakɨpuruma ɨmo makiataka, takana axɨbama uxia nisɨborikixhimia, nauki anityati uimia Jesús isiukiche urabomati sukarɨti yɨriabux romano.

21 Axɨbama ñankitioma pɨnanakiti: –Maestro, tusiu suiñemo axɨna ukanɨ ichepe nanunekaka ta besɨro, chaiñatapɨ isiu nixhanka mañoñɨnka. Axɨkɨ anunekaka ñemanauntu nikutubiuxti Tupax.

22 ¿Uxia axtɨ supapakaka ɨmoti yɨriabux romano, o chuxiampɨ?

23 Tusinaunku ɨmoti Jesús axɨna chuxiampɨ ñakionkoxɨma aɨbuti, nanti ɨmoma:

24 –Apityusianka sukarɨñɨ taman monixh denario. ¿Ñakuti ausɨpɨtuche ichepe axɨna nɨrixhti korobo auna? Axɨma aiñumuma nuraxti: –Nausɨpɨtuxti emperador.

25 Nanti Jesús ɨmoma: –Apityoximia ɨmoti emperador axɨna nenaxixhti emperador, tapɨ ɨmoti Tupax nenaxixhti Tupax.

26 Isiuki nanaiña nuraxti isukarɨ namanaiña champɨ tabɨko uimia isiukiche aiñenomati, sane kɨtobɨsoma oboi axɨba iñumutati axɨna ñankitioma pɨnanakiti sɨsioma etayoimia.


Kausane axtɨ sɨborikoma tato axɨbama tɨkoiñoma
( Mt 22.23-33 ; Mc 12.18-27 )

27 Auki yebomatityo axɨmanuma saduceos asaramati Jesús. Axɨmanuma saduceos chikokotapɨma axtɨ sɨborikoma tato axɨbama tɨkoiñoma. Sane naukiche ñankitioma pɨnanakiti axɨna sane:

28 –Maestro, onkono uiti Moisés suiñemo nikorox axtɨ anati taman ñoñɨnx posoti koiñoti champɨma aɨtoxti aɨbu nikɨpostoti, axti yarukityoti maniki koiñoti tari aikianti ikɨpostoboti axɨmanu biurax, nauki aɨbosi ɨmoti maniki tɨkoiñoti.

29 Aboma tɨkañe siete axɨbama yarukityoxɨmantoe, axti maniki kusɨrɨbo posoti, koiñoti champɨti aɨtoxti onkonoti uiti.

30 Saneityo aɨbuti maniki kiatax

31 axtityo maniki tercero posoma aɨbu, saneityo isamutema axɨmanuma makiataka, axɨmanuma siete koiñoma champɨti aɨtoxɨma.

32 Au nityakɨrux koiñointyo axɨmanu paɨx.

33 Auki kaɨma, axtɨ sɨborikoma tato, ¿ñakuti naki ikɨposɨche axɨmanu paɨx, ityopiki axɨmanuma siete posoma aɨbu?

34 Aiñumuti Jesús nuraxɨma: –Au axɨna nausɨboriki, axɨbama mañoñɨnka yochepe paɨka posoma.

35 Tapɨ axɨbama uiti Tupax asaraiti ɨmoma koñotɨ ɨmoma asuriuma axɨna nisɨborikixhimia kuabotɨki ñana, axtɨ sɨborikoma tato mañoñɨnka o paɨka, chɨposopɨmainki,

36 chauki chɨkoiñopɨmainki. Takana axɨbama ángeles nisɨborikixhimia, tyonema kaɨma aɨtoxti Tupax tyopiki sɨborikoma tato.

37 Axtityo Moisés, naukiche astaiti axɨmanu zarza omo, iñununekanati oñɨ axɨbama koiñoma ta sɨborikoma tato. Akamanu atusi axti Yɨriabux tyonenti Tupax ɨmoti Abraham, ɨmoti Isaac ɨmotityo Jacob.

38 ¡Axti chɨtɨpɨ Tupaxti ɨmo axɨbama tɨkoiñoma, ta ɨmo axɨbama sɨborikoma, ityopiki ɨmoti namanaiña sɨborikoma!

39 Axɨmanuma manunekanama bakɨpukux uiti Moisés namatɨ ɨmoti: –Ñemanauntu axɨna ukanɨ, Maestro.

40 Aukimanu champɨtiki asioti ankirioti pɨnanakiti.


¿Aɨtocheti Cristo?
( Mt 22.41-46 ; Mc 12.35-37 )

41 Ñankitioti Jesús pɨnanakimia: –¿Kausane namatɨ axti Mesías tyonenti David nityakɨxti?

42 Axtiatoe David, iku axɨmanu nikorox Salmos, nantɨ: ‘Axti Yɨriabux nanti ɨmoti naki Yɨriabux iñemo: Atɨmo auna nepanaunku niñee,

43 chepe axtɨ axɨbama chuxiampɨ uimia aemo sɨroma sobi ñokiana napope.’

44 ¿Kausane nityakɨxti David ɨmoti Mesías, axtiatoe David nanti ɨmoti Yɨriabux?


Urapoiti Jesús nipɨnatema axɨbama manunekanama bakɨpukux
( Mt 23.1-36 ; Mc 12.38-40 ; Lc 11.37-54 )

45 Namanaiña amonkoma onsapetioma nuraxti, nanti Jesús ɨmo axɨmanuma nesaxti apóstoles:

46 “Amasasai nuxia ñɨnana axɨbama manunekanama bakɨpukux uiti Moisés, uxia ɨmoma amema aɨbu naibixhimia abaesa, xhanxɨma nauki namanaiñantai ankimia nuxia ɨmoma au nusuara. Tɨmonsoma kauta nisuxatoe ubau sinagoga saneityo uimia kauta sɨromatɨ a'ama.

47 Ikiaɨbutama nomenaxi biuraka, yakɨna tapɨ tusiapae abaityux neankaxɨma. Yasutiuma ñana yarusɨrɨx nityakisɨrɨkɨxɨma.”

Nuevo Testamento en Chiquitano © Sociedad Bíblica Boliviana 2002.

Bolivian Bible Society
Lean sinn:



Sanasan