San Lucas 10 - Manityanati TupaxBakɨpuruti Jesús ɨmo axɨbama setenta 1 Yopɨrɨkɨ nanaiña axɨna sane, axti Yɨriabux bapacherotityo makiataka setenta y dos nububikixhimia, bakɨpuruti ɨmoma taikiana toxɨma akusɨrɨma kɨmenuti, au nanaiña axɨmanio tube kauta xhanxti aɨrotitɨ. 2 Nanti ɨmoma: “Ñemanaunkuxatoe axɨna pakɨtaurubu yarusɨrɨxatoe, tapɨ axɨbama uiche atakɨmanaunku chubiupɨma. Sane naukiche, apanki pɨnanakiti naki Iyoche tari akɨputi axɨbama uiche atakɨmanaunku axɨna chauki tiyebo. 3 Axaño amekosi. Amasasatɨ nuxia ikɨpukaño takana nobixhaka ubaxɨpeku nuitɨmɨka. 4 Tapɨ apakaka monixh, tapɨ apakakaityo amutuburibo tapɨ apakaka aupopetakibo. Tapɨ apatochenka apapari isiu kutubiux. 5 Axtɨ amekatɨpo au taman pox, kusɨrɨbo apanki nuxia, sane: ‘Taikiana uxia uiti Tupax ɨmo axɨbama po'oso.’ 6 Axtɨ akamanu aboma axɨbama uxia uiti Tupax ɨmoma, axɨna nixhankaxɨma ɨmo axɨna uxia iyebo ɨmoma. Axtɨ chɨsanempɨ, axaño champɨ ensoro amopɨnanaki. 7 Abasikia au axɨmanu pox, apasusiu nanaiña axɨna ane uimia amutuburibo, ityopiki axti naki ane yachɨkoiti ane toxiobo ɨmoti ityobo. Tapɨ amamenakaño ubau poka. 8 Axtɨ apiñatai ubau poka kauta yasuriuruma año, aumase axɨna toxio uimia aume. 9 Apakura ɨmoma axɨbama maunxokonoma axtɨ aboma akamanu amukanoñointyo ɨmoma: ‘Nɨriakaxti Tupax tɨtane saimia aume.’ 10 Tapɨ axtɨ apiñatai au taman tube chixhanxɨpɨma asuriuruma año, amekosi yusiu kutubiuka amukanaño: 11 ‘¡Axɨna kɨtox auki axɨna tube, sɨsio suipope, sopikɨtobita nauki atusi aume ane napipɨnate suipu! Atusityo aume axɨna sane, nɨriakaxti Tupax ane saimia aume.’ 12 Sukanañɨ aume au axɨmanu nanenes ñana axɨna manityomokotox ɨmo axɨmanu tube taruku ñana pɨnanaki axɨmanu manityomokotox ɨmoma axɨmanuma po'oso auki Sodoma. Takisɨrɨmantai ñana axɨbama chɨmakokonaumpɨma ( Mt 11.20-24 ) 13 “¡Axtɨrabopɨkɨ ñana, Corazín! ¡Axtɨrabopɨkɨ ñana, Betsaida! Tyopiki axtɨ au Tiro ichepe Sidón omixhankiompɨ tɨkañe axɨba champɨ tamastai axɨba omixhante auna abaxɨpeku, tɨkoboipɨ ayematɨ tato esati Tupax, tɨsɨropɨ ikɨtɨpɨma nixhɨrɨpɨtɨxɨma axipiarasa tɨtɨmonsopɨma eana tɨbɨtɨx. 14 Au axɨmanu tyakɨrux nanenes ñana taruku nautakisɨrɨkɨ pɨnanakimia axɨbama auki Tiro ichepe Sidón. 15 Tapɨ axɨkɨ, Cafarnaúm, ¿au axɨna nakionko aɨkatɨ ñana au napes? ¡Aɨkatɨ ñana au nityakɨru tomikianene! 16 “Naki onsapetioti nabura, onsapetioti nisura. Tapɨti naki chiyasuriurutipɨ año, iñemo axɨna sane uiti. Naki sane uiti iñemo, sane uiti ɨmoti naki uiche aikɨpuruñɨ.” Iñataimia tato axɨmanuma setenta 17 Auki basɨkɨbɨkoma tato axɨmanuma setenta aɨbu nipukɨnunkuxɨma, namatɨ sane: –¡Axɨkɨ Yɨriabux, machoboreka ikokotamaintyo supakɨpuku au nɨri! 18 Nanti Jesús ɨmoma: –Ñemanauntu, yasakatɨ ɨmoti chobores nipiakikixhti auki napes takana axtɨ masɨnaka. 19 Toxio sobi aume axɨna nipiaka nauki apikɨmonio noixhoboka yochepe nupataka, nauki amekatɨ pɨrɨkɨ nikusɨuxti naki chuxiampɨ uiti aume, tapɨ anentyo kausane aume. 20 Tapɨ aupukɨnunka ityopiki makokonauxɨma aume machoboreka, aupukɨnu ityopiki tɨkorobo nabɨri au napes. Nipukɨnunkuxti Jesús ( Mt 11.25-27 ; 13.16-17 ) 21 Akamanu, taruku nipukɨnunkuxti Jesús uiti Espíritu Santo, nanti: “Chapie aemo, Iyaɨ, axɨkɨ Yɨriabuxɨkɨ ɨmo napes ɨmo kɨx, ityopiki aityusiankata isukarɨ axɨbama champɨ nipiakama axɨba aiñanekakio pɨnanakimia axɨbama ipiakama. Sane, Iyaɨ, ityopiki sane naxianka. 22 “Axti Iyaɨ ityoximiatati nanaiña iñemo. Champɨti naki tusiu ɨmoti ñakuti naki Aɨtoxti, kunauntañati Iyaɨ. Champɨtityo naki tusiu ɨmoti ñakuti naki Yaɨtoti, kunauntañati Aɨtoxti ichepe axɨbama toxinaunku ɨmoma uiti naki Aɨtoxti asuputaramati.” 23 Auki asaratitɨ ɨmo axɨmanuma nesaxti apóstoles, nanti ɨmoma pese pɨnanaki makiataka: “Taikiana chiyaupɨ nipukɨnunkuxɨma axɨbama astaimia axɨna kaɨma amastai. 24 Tyopiki sukanañɨ aume sɨrɨmanama axɨbama profetas tɨkañe chepe mayɨriabuka xhanxɨma tɨkañe asaraimia axɨna kaɨma amastai, chichebopɨ ɨmoma asaraimia. Xanxɨpɨmaintyo onkoimia axɨna amonsapetio, chonkoipɨma.” Machepekatax tamanti samaritano 25 Tamanti maniki manunekana bakɨpukux uiti Moisés yebotitɨ anityati aɨbuti Jesús, nauki aiñanti makokotox ɨmoti ñankitioti pɨnanakiti: –Maestro, ¿isane yachɨkoboibo nauki aye sobi kauta champɨ nityakɨru nisɨboriki? 26 Aiñumuti Jesús: –¿Isane axɨna korobo iku bakɨpukux uiti Moisés? ¿Isane axɨna nantɨ? 27 Axti maniki manunekana bakɨpukux uiti Moisés aiñumuti: –‘Akuasɨrɨti aemo Yɨriabux Tupax aɨbu nanaiña nausasɨ, aɨbu nanaiña nausɨpɨ, aɨbu nanaiña nakusɨu aɨbu nanaiñaintyo nakionko.’ ‘Akuasɨrɨtityo aemo naki asɨborisapa takana nakua aemoantoe.’ 28 Nanti Jesús ɨmoti: –Uxia axɨna aiñumuta. Axtɨ aisamute sane, iyebo ñana obi asɨborikibokɨ. 29 Tapɨti maniki manunekana bakɨpukux uiti Moisés, ui nixhankaxti uxia axɨna ñankitioti, nanti ɨmoti Jesús: –¿Ñakutimo naki isɨborisapa? 30 Auki nanti Jesús ɨmoti: –Tamanti ñoñɨnx sɨrotitɨ isiuki nikutubiu Jerusalén niyɨkɨxti au Jericó, amonkoma makusɨpɨka kɨmenuti enoti uimia ikiaɨbutama pɨnanakiti nanaiña axɨna ane uiti onkonoti uimia kɨsuasati. Okɨsioma ɨmoti auki sɨromatityo, onkonoti uimia tɨsaimia nikonkoxti. 31 Aukimanu, ikonɨtiyɨ tamanti sacerdote isiuki axɨmanu kutubiux. Naukiche asaratitɨ ɨmoti, masukiununuti esati auki sɨrotitityo. 32 Isiutityo tamanti levita iñataiti akamanu, naukiche asaratitɨ ɨmoti, masukiununuti esati auki sɨrotitityo. 33 Tapɨti maniki ñoñɨnx auki Samaria sɨrotitityo isiuki axɨmanu kutubiux, naukiche asaratitɨ ɨmoti, pukɨrusuti tyakuti. 34 Sɨrotitɨ esati, iyaxɨbitati axɨmanio nobɨrityux ɨmoti ui aceite uityo vino, mutusiana uiti axɨmanio nobɨrityux. Auki sɨroti uiti chaku niyabuxti, sɨrotitɨ aɨbuti au taman pox akamanu asaratitɨ tyakuti. 35 Au kiatax nanenes, axti maniki samaritano akaɨbuti monixh takana nikuax tox naneneka nubachɨkoi, aityoximiati ɨmoti maniki po'oso nanti ɨmoti: ‘Asasatɨ tyakuti naki ñoñɨnx, axtɨ ane kiatax toxio obi ɨmoti, isebatato bakuxtaka.’ 36 Urakɨ sane, ¿ñakuti axɨpekukimia axɨmanuma trex au nakionko isamutenti takana ɨmoti isɨborisapataxti maniki ñoñɨnx obɨrio ɨmoti ui makusɨpɨka? 37 Axti maniki manunekana ɨmo bakɨpukux uiti Moisés aiñumuti: –Axti maniki pukɨrusuti tyakuti. Nanti Jesús ɨmoti: –Akosityo aisamuse sane. Anati Jesús au nipo Marta ichepe Mariax 38 Auki sɨrotitityo Jesús isiu nikutubiuxti iñataiti au taman pox, esa taman paɨx nɨrixh Marta tyone yasuriuruti au nipox. 39 Marta ane taman narukixh nɨrixh Mariax, tyone tɨmonso esati Jesús, nauki onsaperio nuraxti. 40 Tapɨ Marta, ananka aɨbu taruku niyachɨkoi, yebotɨ esati Jesús nantɨ ɨmoti: –Axɨkɨ Nɨriabux, ¿champɨ nɨmoche obi nisaruki iñokonoñɨ tamañɨ aɨbu niyachɨkoi? Ukanɨ ɨmo tari yebatɨ ayura iñemo. 41 Tapɨti Jesús aiñumuti: –Marta, Marta, tarukapae nakionko ñome nachɨkoi, 42 ane tamantai axɨna ane nɨmoche. Mariax tabɨko uixh axɨna uxia, champɨti uiche aikiaɨbu pɨnanaki. |
Nuevo Testamento en Chiquitano © Sociedad Bíblica Boliviana 2002.
Bolivian Bible Society