San Juan 12 - Manityanati TupaxArapara axɨmanu uxiantai norixh kɨtɨpɨti Jesús 1 Seixh naneneka kɨmenu axɨmanu pukɨnunkux Paxkua, sɨrotitɨ Jesús au Betania, kauta po'osoti Lázaro, axti maniki sɨborikoti tato uiti. 2 Akamanu basaparama axɨbama nityurapataxti Jesús au nɨri nikuasɨrɨkɨxti ɨmoma. Marta tyone basapara tapɨti Lázaro anankati tɨmonsoti basoti chepeti Jesús. 3 Mariax, axɨmanu kiatax nikiastyoti, kuatɨ uixh axɨmanu uxiantai norixh taruku nikuax auki iyarapata yokɨtɨpɨ nipopesti Jesús. Auki iñuɨmamakanio ui nityanux, nanaiña axɨmanu pox atasopo ui norixh. 4 Tamanti axɨpekukimia axɨmanuma nesaxti apóstoles, nɨrixhti Judas Iscariote, naki uiche aityoximianati Jesús ñana, nanti: 5 –¿Kausane chɨtoxiopɨ ityobo nikuax trescientos naneneka nubachɨkoi, axɨmanu nikuax toxiopɨ osoi ɨmo axɨbama taruku nityakisɨrɨkɨxɨma? 6 Tapɨti Judas nanti axɨna sane, chɨtɨpɨ ui axɨna kuasɨrɨma ɨmoti axɨbama taruku nityakisɨrɨkɨxɨma, ityopiki kusɨpɨxti, mekuti nakax axɨmanu nimonixhimia, nantaxtai kusɨpɨoti aruki. 7 Nanti Jesús ɨmoti: –Asio sane, tyone iñaɨbuta ɨmo axtɨ tisonka. 8 Axɨbama taruku nityakisɨrɨkɨxɨma sɨsiomantai ñana abaxɨpeku, tapɨ axɨñɨ chiyasikiapɨ auna abaxɨpeku. Bapacheroma nikiubuma aityabairomati Lázaro 9 Sɨrɨmanama axɨbama judíos ipiatema anati Jesús au Betania, sɨromatɨ ta'a chɨtɨpɨ asaramatiatai Jesús ta nauki asaramatityo Lázaro, axti maniki sɨborikoti tato uiti. 10 Naukiche axɨmanuma ɨriatuxɨma axɨbama sacerdotes ipiatema axɨna sane xhanxɨmaintyo aityabairomati Lázaro, 11 tyopiki auki nakaxti sɨrɨmanama axɨbama judíos onkonoma uimia nauki aɨromatɨ isiuti Jesús. Iñataiti Jesús au Jerusalén ( Mt 21.1-11 ; Mc 11.1-11 ; Lc 19.28-40 ) 12 Sɨrɨmanama axɨbama sɨromatɨ au Jerusalén ɨmo axɨmanu pukɨnunkux Paxkua. Au axɨmanu kiatax nanenes, ipiatema kuatati Jesús au Jerusalén. 13 Auki matɨsɨnanama nasu mutakɨx auki sɨromatɨ aikuñunumati, aɨbu nityosibixhimia: –¡Upukɨnuna! ¡Yarusɨrɨxti naki kuatati au nɨrixhti Yɨriabux, naki Yɨriabux ɨmo Israel! 14 Tabɨko uiti Jesús taman burux tobɨsoti chaku, sane takana nantɨ iku Nikorox: 15 “Tapɨ aupixhuka axɨbama po'oso auki Sión. Asasatɨ, axti yɨriabux aemo kuatati chaku burux.” 16 Aukiapae aɨbo, axɨmanuma apóstoles chɨtusiupɨ ɨmoma isane axɨna sane. Naukiche tɨtusiu axɨna niyarusɨrɨkɨxti Jesús, auki akionomakɨ nanaiña axɨna sane isamutema ɨmoti ananka korobo iku Nikorox. 17 Axɨmanuma amonkoma ichepeti Jesús au Betania naukiche sɨborikoti tato Lázaro uiti auki nikɨxti, urapoimia axɨmanu astaimia sukarɨ makiataka. 18 Sane naukiche namanaiña sɨromatɨ aikuñunumati Jesús, ityopiki tɨtusiu ɨmoma axɨmanio omixhante uiti axɨba champɨ tastaimia. 19 Tapɨ axɨmanuma fariseos namatɨ ɨmomantoe: –Chauki tamastai sane champɨtiki sɨrotɨ usiu. Amasasatɨ, ¡namanaiña sɨromatɨ isiuti! Axɨbama auki Grecia yapacherioromati Jesús 20 Axɨpekukimia axɨmanuma yebomatɨ au Jerusalén anauma ɨmo axɨmanu pukɨnunkux, abomaintyo axɨmanuma auki Grecia. 21 Axɨma yebomatɨ esati Felipe, maniki po'osoti tɨkañe au Betsaida, taman tube auki Galilea, namatɨ ɨmoti nauki asamuti nuxia: –Axɨkɨ Yɨriabux, suixhanka sumasarati Jesús. 22 Yebotitɨ Felipe uraboiti sukarɨti Andrés, auki sɨromatɨ uraboimia isukarɨti Jesús. 23 Auki nanti Jesús ɨmoma: –Chauki tiñatai axɨna mapakɨmunkutux auche namanaiña ñemanaunkuxatoe atusi ɨmoma ñakuti naki Aɨtoxti ñoñɨnx. 24 Axaño tusiu aume axtɨ taman niyo noseox sɨro kɨtu axtɨ chɨkoiñopɨ, champɨ iyebo auki. Tapɨ axtɨ koiño, chama iyebo kɨtɨpɨki. 25 Axti naki kuasɨrɨ ɨmoti nisɨborikixhti, ensoro ñana pɨnanakiti. Tapɨti naki champɨ nɨmoche uiti nisɨborikixhti iku axɨna kɨx, sɨsioti aɨbu ɨmo nanaiña naskɨbeka. 26 Axtɨ abaxɨpekuki aboma axɨbama xhanxɨma aserebimia iñemo, tari aikokoma nisura. Kauta ñana niyaka akamanuintyo nakaxɨma axɨbama baserebioma iñemo, ane toxiobo ityobo uiti Iyaɨ ɨmoma. Urapoiti Jesús nikonkoxti 27 ¡Axɨna kaɨma ñonkisio taruku nisucheki! Ichakisɨrɨka chimastakaxɨpɨ iñemo. Ixhankapɨ sukanañɨ ɨmoti Iyaɨ tapɨ chebo uiti ichakisɨrɨ sane. Ta chisamutempɨ ityopiki ɨmo isetɨ iku axɨna kɨx isamune yakɨpukuxti iñemo. 28 Xhankiriora sane pɨnanakiti Iyaɨ: “Aityusianka nɨriaka iku axɨna kɨx.” Auki rabotɨ manityakax auki napes, nantɨ sane: “Chauki tɨtusiankana sobi nisɨriaka, ta kaɨma ityusiankata tatityo.” 29 Axɨmanuma amonkoma akamanu namatɨ ta onkoimia nisɨux. Tapɨ makiataka namatɨ: –Tamanti ángel manityanati ɨmoti Jesús. 30 Nanti Jesús ɨmoma: –Chiñemopɨ axɨmanu manityakax, ta aume. 31 Kaɨma axɨbama ikuki axɨna kɨx iñatai ɨmoma axɨna tyakɨrux nanenes, kaɨma penekoti tyɨrɨpo naki bakɨpuru iku axɨna kɨx. 32 Axtɨ ityakubaxiromañɨ kɨtɨpɨ kurusɨx, auki kaɨma namanaiña ikokoromañɨ. 33 Naukiche nanti Jesús ta takubaxioti ñana uimia kɨtɨpɨ kurusɨx, ui axɨna sane, urapoiti sukarɨma kausane ñana nikonkoxti. 34 Auki namatɨ ɨmoti: –¿Kausane axɨkɨ ukanɨ axti Aɨtoxti ñoñɨnx takubaxioti ñana kɨtɨpɨ kurusɨx? ¿Ñakuti maniki Aɨtoxti ñoñɨnx? Iku Nikorox nantɨ chɨkoiñotipɨ ñana Mesías. 35 Nanti Jesús ɨmoma: –Sɨsioki abaxɨpeku axɨna basarux, ñome mɨmanantai naneneka. Apikokosoñɨ axɨna yakaiki auchepe. Axtɨ apikokokañɨ amamenka isiu kutubiux axɨna aninki nanentax, tapɨ autabɨkatai ui tomikianene. Tyopiki axti naki amenkoti au tomikianene chɨtusiupɨ ɨmoti kauta niyɨkɨxti. 36 Apikoko nanentax axɨna aninki auna abaxɨpeku, nauki aye aboi esa nanentax. Naukiche tɨnanti Jesús axɨba sane, sɨrotitɨ atanekati pɨnanakimia. Axɨbama judíos chikokoromatipɨ Jesús 37 Sɨrɨmana omixhante uiti Jesús sukarɨma axɨba champɨ tastaimia, chikokoromatipɨ. 38 Sane uxiante axɨna urapoiti profeta Isaías tɨkañe: “Axɨkɨ Yɨriabux, ¿ñakuti ikokota axɨna usurapoi? ¿Ñakuti sukarɨche aityusiankata nɨriaka?” 39 Sane naukiche chikokotapɨma, axtityo Isaías korobo uiti sane: 40 “Uiti Tupax chasaramapɨtɨ chiyebopityo uimia, tapɨ ane isane astaimia tapɨ iyebityo uimia. Tapɨ kuamatɨ tato yesañɨ, tapɨ kaɨburu sobi nomɨnantɨ uimia.” 41 Axti Isaías urapoiti tɨkañe axɨna sane, ityopiki astaiti niyarusɨrɨkɨxti Jesús, sane nuraxti kɨtɨpɨti. 42 Sɨrɨmanama axɨmanuma judíos ikokoromati Jesús, axɨpekukimiaintyo axɨmanuma ɨriatuxɨma. Axɨma churapoipɨma sukarɨ makiataka ui nixhukuxɨma ñɨnana axɨmanuma fariseos, tapɨ penokoma uimia auki sinagoga. 43 Uxia ɨmoma nuraxɨma makiataka kɨtɨpɨma tapɨ nisɨborikixhimia au nastaxti Tupax champɨ nɨmoche uimia. Axɨna nuraxti Jesús uixh asarai ñana 44 Rabotɨ nuxia nuraxti Jesús: “Axti naki ikokorotiñɨ, ta ikokorotityo naki Iyaɨ, naki uiche aikɨpuruñɨ. 45 Axtɨ anati naki asaratiñɨ, asaratityo naki uiche aikɨpurutiñɨ. 46 Axɨñɨ, basaruxɨñɨ, isekatɨ iku axɨna kɨx nauki axɨbama ikokoromañɨ tapɨ sɨsioma au tomikianene. 47 Axti naki onkoiti nisura ta chikokotatipɨ, chɨsobipɨ atakisɨrɨti. Tyopiki axɨñɨ chisekapɨtɨ nauki atakisɨrɨma axɨbama ikuki axɨna kɨx, axɨñɨ isekatɨ nauki ataesɨbuma namanaiña eanaki nomɨnantɨ. 48 Axti naki chiyasuriurutipɨñɨ chixhanxtipityo aikokoti nisura, chauki tɨtanati naki uiche ane ityakisɨrɨkɨboti: axɨba nisura oboi ñana ane ityakisɨrɨkɨboti au axɨmanu tyakɨrux nanenes. 49 Tyopiki axɨñɨ chixhanityakapɨ ui niñoñemantoe. Axti Iyaɨ, naki uiche aikɨpuruñɨ urapoiti sukarɨñɨ nanaiña axɨna xhanunekatabo. 50 Tusiu iñemo axɨbama ikokotama yakɨpukuxti Iyaɨ champɨ ñana nityakɨru nisɨborikixhimia. Sane naukiche surapoi ausukarɨ nanaiña axɨna yakɨpukuxti Iyaɨ iñemo xhanuneka aume.” |
Nuevo Testamento en Chiquitano © Sociedad Bíblica Boliviana 2002.
Bolivian Bible Society