San Juan 11 - Manityanati TupaxNikonkoxti Lázaro 1 Anati tɨkañe tamanti ñoñɨnx maunxokonoti nɨrixhti Lázaro, po'osoti au Betania, au axɨmanu tube po'oso Mariax ichepe narukixh Marta. 2 Axɨmanu Mariax tyone nikiastyoti Lázaro tyoneintyo axɨmanu iyarapata axɨmanu uxiantai norixh yokɨtɨpɨ nipopesti Jesús auki iñuɨmamakata oboi nityanux. 3 Sane Naukiche, axɨmanio tox nikiastyoti pakɨpuru aburaboi sukarɨti Jesús: –Axɨkɨ Nɨriabux, maunxokono naturapa. 4 Naukiche tɨtusiu ɨmoti Jesús, nanti: –Axɨmanu noxokox ɨmoti chɨkoiñotipɨ uixh, tyone axɨna uiche atusianka nɨriakaxti Tupax, axɨnaintyo nisɨriaka axɨñɨ Aɨtoxti Tupax. 5 Taruku nikuaxɨma ɨmoti Jesús axti Lázaro yochepe axɨmanio tox nikiastyoti, 6 naukiche turapoimia sukarɨti axti Lázaro maunxokonoti, sɨsiotiki akamanu ñome tox naneneka akamanu kauta anankati. 7 Auki nanti ɨmo axɨmanuma nesaxti apóstoles: –Kuri tatityo au Judea. 8 Axɨmanuma nesaxti apóstoles namatɨ ɨmoti: –Maestro, aɨboatai axɨmanuma judíos po'osoma akamanu xhanxɨma aityabairomakɨ oboi kanka, ¿sane axianka aɨrotɨ tatityo ta'a? 9 Nanti Jesús ɨmoma: –¿Unka ñemanauntu abe doce horax ɨmo taman nanenes? Axtɨ uñamenka au sapes, chɨkoñopɨ nopope yokɨtɨpɨ tyakɨka, ityopiki basakatɨ ui nanentax. 10 Tapɨ axtɨ uñamenka au tobixh opopetabaxikia, ityopiki tomikianene. 11 Auki nantityo: –Axti uturapa Lázaro anati manumuti, tapɨ axɨñɨ yɨkatɨ istopɨnanati tato. 12 Axɨmanuma nesaxti apóstoles namatɨ ɨmoti: –Yɨriabux, axtɨ manumuti Lázaro kausane asikia onxɨka tyakuti. 13 Axɨna xhanxti Jesús uraboiti sukarɨma ta axti Lázaro chauki tɨkoiñoti, tapɨ axɨmanuma nesaxti apóstoles ñakionkoxɨma manumuti. 14 Sane naukiche nanti Jesús ɨmoma: –Axti Lázaro chauki tɨkoiñoti. 15 Axɨñɨ ipukɨnunka ityopiki chanankapɨñɨ ta'a, sane uxia aume nauki apikokoroñɨ. Kuri basarati. 16 Auki axti Tyomanxi nɨrixhtityo uimia tokax, nanti ɨmo makiataka: –Kurityo axoñɨ nauki oko ichepeti Jesús. Axti Jesús tyonenti sɨborikixh 17 Naukiche iñataiti Jesús au Betania, tɨtabe cuatro naneneka nakaxti Lázaro kɨtu. 18 Betania ane saimia Jerusalén, trex kilómetros nichekixh pɨnanaki. 19 Sɨrɨmanama axɨpekukimia axɨmanuma judíos yebomatɨ asaraimia Mariax ichepe Marta, nauki tapɨ trukapae niyusuchekixh ityopiki nikonkoxti yotɨbauxixh. 20 Naukiche tɨtusiu ɨmo Marta axti Jesús iñataiti, sɨrotɨ asuriuruti. Tapɨ Mariax sɨsio au pox. 21 Marta nantɨ ɨmoti Jesús: –Nɨriabux, axtɨ anankɨpɨ auna, kiubupɨ ako nichɨbauxi. 22 Axɨñɨ tusiu iñemo axtɨ ankikia kaɨma pɨnanaki Nixhupu Tupax ityoximiata aemo. 23 Aiñumuti Jesús nurax: –Axti atɨbauxi sɨborikoti tato. 24 Marta nantɨ ɨmoti: –Tusiu iñemo, tyone sɨboriko tato ñana axtɨ bosɨboriko tato axɨba tɨmokoiño tɨkañe, au axɨmanu nityakɨrux nanenes. 25 Auki nanti Jesús ɨmo: –Axɨñɨ tyonenti naki bachebo sɨborikixh, sobityo sɨborikoma tato axɨbama tɨkoiñoma. Axti naki ikokorotiñɨ, axtɨ koiñoti sɨborikoti tato. 26 Axɨbama sɨborikomainki axtɨ ikokoromañɨ, chikoiñopɨma ñana. ¿Aikokota axɨna sane? 27 Tyone nantɨ ɨmoti: –Ikokota Nɨriabux, axɨkɨ tyone Mesías, Naɨto Nixhupu Tupax axɨna ensɨmunu ayetɨ iku axɨna kɨx. Areoroti Jesús esa nikɨxti Lázaro 28 Naukiche tɨnantɨ axɨna sane, Marta yebotɨ aityasu narukixh Mariax, nantɨ ɨmo masamuñantai: –Iñatai Maestro Jesús auna, xhanx asarɨ. 29 Auki atɨrai Mariax, sɨrotɨ asarati Jesús. 30 Chiñataitikipɨ Jesús au tube, anankatiki kauta aikuñunuiti Marta. 31 Naukiche astaimia atɨrai Mariax sɨrotɨ tyɨrɨpo, axɨmanuma judíos amonkoma akamanu au nipox, sucheboma ichepe, sɨromatityo isiu ñakiokoxɨma sɨrotɨ areo esa nikɨxti Lázaro. 32 Naukiche iñatai Mariax esati Jesús, bachesoiyo esati, auki nantɨ ɨmoti: –Nɨriabux, axtɨ anankɨpɨ auna, kiubupɨ ako nichɨbauxi. 33 Axti Jesús, naukiche asaratitɨ ɨmo Mariax ichepe axɨmanuma judíos sɨromatɨ ichepe taruku nareoxɨma, sucheboti auki pukɨrusuti tyakuma. 34 Ñankitioti pɨnanakimia: –¿Kauta apiñakati kɨtu Lázaro? Namatɨ ɨmoti: –Ariaku Yɨriabux, auna nakaxti. 35 Auki axti Jesús areoroti. 36 Auki axɨmanuma judíos namatɨ: –¡Amasasatɨ, taruku nikuasɨrɨkɨxti tɨkañe ɨmoti! 37 Abomaintyo axɨbama namatɨ: –Tyonenti axti naki uiche asaratitɨ axti maniki supusu, ¿ensapɨ champɨ nikiubuti nauki tapɨ koiñoti Lázaro? Sɨborikoti tato Lázaro 38 Anenki nisukɨxti au nisɨtoxti, axti Jesús sɨrotitɨ esa axɨmanu nikɨxti Lázaro. 39 Auki bakɨpuruti akaɨbu axɨmanu kanx uiche tabuxio axɨmanu nikɨxti. Tapɨ Marta nantɨ ɨmoti: –Nɨriabux, tɨtabe cuatro naneneka nikonkox, chauki toriotɨ. 40 Nanti Jesús ɨmo: –Chauki tɨsukanañɨ aemo, axtɨ onkatɨ iñemo, astai nɨriakaxti Tupax. 41 Kaɨburu uimia axɨmanu kanx, axti Jesús asaratitɨ ape, nanti sane: –Iyaɨ, ñachampienkaka aemo ityopiki onkoi nisura. 42 Tusiu iñemo axɨkɨ nantax onkoi nisura, sukanañɨ sane nauki uxia nakaxɨma axɨbama aboma auna, nauki aikokoma ta axɨkɨ obi aikɨpuruñɨ. 43 Tɨchauki axɨna nuraxti sane, axti Jesús tosibikoti: –¡Lázaro, ariaku tyɨrɨpo! 44 Axti maniki anankati koiño kuatati tyɨrɨpo, yupu ne'esti ichepe nipopesti mokiñoenoinki oboi nikɨbuxixhti aɨbu nanaiña nisuxti. Nanti Jesús ɨmoma: –Apityakisɨnasasti nauki aɨrotitɨ tato. Bapacheroma nikiubuma aiñenomati Jesús ( Mt 26.1-5 ; Mc 14.1-2 ; Lc 22.1-2 ) 45 Ui axɨna sane sɨrɨmanama axɨbama judíos yebomatɨ isiu Mariax astaimia axɨna isamutenti. 46 Tapɨ makiataka sɨromatɨ esa axɨmanuma fariseos uraboimia sukarɨma axɨna uxiante uiti Jesús. 47 Auki axɨmanuma fariseos ichepe axɨmanuma ɨriatu axɨbama sacerdotes oberabarama uimia namanaiña mayɨriabuka, namatɨ: –¿Kausane osoi? Axti naki ñoñɨnx taruku ñasamukuxti axɨba champɨ tu bastai. 48 Axtɨ uicheta ɨmoti, namanaiña ñana ikokoromati, auki axɨbama mayɨriabuka auki Roma kuamatɨ aityabairoma oñɨ nauki aiñaximiakamaintyo nipo meankax aɨbu nanaiña nokɨɨ. 49 Tamanti axɨpekukimia nɨrixhti Caifás, tyonenti ɨriatuxɨma axɨbama sacerdotes au axɨmanu nasɨkɨbeka tɨkañe, nanti ɨmoma: –Axaño champɨ tusiu aume, 50 chɨtusiupɨ aume ta uxia axtɨ koiñoti tamanti ñoñɨnx tyaku namanaiña, pɨnanaki akoma namanaiña. 51 Axti Caifás chɨnantipɨ axɨna sane aukitiatoe, ta uiti Tupax atusi ɨmoti tyopiki tyonenti ɨriatuxɨma axɨbama sacerdotes tɨkañe au axɨmanio naskɨbeka, nanti ui noñemaxti Tupax ta axti Jesús koiñoti ñana tyakuma axɨbama judíos. 52 Chityakupɨmantai axɨbama po'osoma auna, nauki oberabaramaintyo namanaiña axɨbama aɨtoxti Tupax axɨbama aboma tanu iñaxiomantai. 53 Auki axɨmanu nanenes tɨkañe axɨmanuma mayɨriabuka baparioma nauki apachema nikiubuma kausane aityabairomati Jesús. 54 Sane naukiche axti Jesús chamenkotikipɨ au axɨmanio poka axɨpekuma axɨmanuma judíos, sɨrotitɨ auki Judea saimia axɨmanu kauta champɨ sɨborikixh, au axɨmanu tube nobɨrixh Efraín. Akamanu sɨsioti aɨbuma axɨmanuma nesaxti apóstoles. 55 Tɨsaimia axɨmanu Paxkua pukɨnunkux ɨmoma axɨmanuma judíos, sɨrɨmanama auki pikiataka tube sɨromatɨ au Jerusalén nauki aisamunema axɨmanu nikiaɨbuku nomɨnantɨ kɨtɨpɨkimia kɨmenu axɨmanu Paxkua. 56 Amonkoma aɨbu yapachekixhimia iyoti Jesús, ñankitioma pɨnanakimiantoe. –¿Aburaño sane? ¿Ensapɨ kuatati ɨmo axɨna pukɨnunkux axti Jesús? 57 Axɨmanuma fariseos ichepe ɨriatuxɨma axɨbama sacerdotes ane bakɨpukux uimia, nauki uraboimia axtɨ anati naki tusiu ɨmoti kauta nakaxti Jesús, tari aɨrotitɨ uraboiti sukarɨma, nauki aiñenomati. |
Nuevo Testamento en Chiquitano © Sociedad Bíblica Boliviana 2002.
Bolivian Bible Society