Hechos 21 - Manityanati TupaxNiyɨkɨxti Pablo au Jerusalén 1 Naukiche tɨsopiñokokama axɨmanuma ikokoromati Jesús, somekatɨ au canoa besɨro soboi au Cos, au kiatax nanenes sopiñatai au Rodas, aukimanu somenotɨ sopiñatai au axɨmanio poka nobɨrixh Pátara. 2 Au Pátara tabɨko soboi taman canoa niyɨkɨx au Fenicia, au somekatityo. 3 Naukiche sopiñatai kutakikibo Chipre sumastai, axɨsomɨ sopiñokota au narɨkɨki nepaux someki ɨmo axɨmanu kɨx Siria. Axɨmanu canoa sɨrotɨ auki Tiro tyopiki ane nikiakax onkonobo uixh akamanu sane naukiche somenotɨ ta'a. 4 Akamanu tabɨkoma soboi axɨmanu ikokoromati Jesús, sɨsiosomɨ akamanu ichepema ñome siete naneneka. Axɨma ui noñemaxti Espíritu Santo tusiu ɨmoma, namatɨ ɨmoti Pablo tapɨ sɨrotitɨ au Jerusalén. 5 Naukiche tomenotɨ axɨmanio siete naneneka, somekatɨ namanaiña aukimanu, ichepe nanaiña nikɨpostoxɨma masiomanka sɨromatɨ suichepe icheeña pɨnanaki axɨmanio poka, naukiche tɨsopiñatai abeu narubaityu axɨmanu tux supachesoikia someanka. 6 Auki supasamuka nariox pɨnanakimia, nauki somenotityo, tapɨ axɨma basɨkɨbɨkoma tato au nipoxɨma. 7 Naukiche somekatɨ isuki tux auki Tiro sopiñatai au Tolemaida, supankikia nuxia ɨmo axɨmanuma ikokoromati Jesús, sɨsiosomɨ akamanu chepema ɨmo taman nanenes. 8 Au kiatax nanenes somenotityo, sopiñatai au Cesarea, subakatɨ au nipoxti Felipe, axti maniki axɨpekukimia axɨmanuma siete amonkoma isiuti Jesús, 9 axti Felipe abe cuatro nityakiumukutuxti chɨboposopɨ, axɨba profetax nubakax. 10 Tɨsɨrɨmana naneneka subaka akamanu, iñataiti auki Judea tamanti naki profeta nɨrixhti Agabo. 11 Naukiche iñataiti sobesa ityomoentati ne'esti yochepe nipopesti ui nipoñoentoxti Pablo, auki nanti: –Sane nanti Espíritu Santo, au Jerusalén axɨbama judíos ityomoenomati maniki esache axɨna poñoentox, auki toxioti uimia ɨmo axɨmanuma auki kiatax kɨx. 12 Naukiche tɨsomonkoi axɨna sane, axɨsomɨ ichepe namanaiña axɨmanuma po'osoma au Cesarea, sukanasomɨ ɨmoti Pablo asamuti nuxia tapɨ sɨrotitɨ au Jerusalén. 13 Aiñumuti Pablo: –¿Kausane abareoka axɨñɨ isucheka aboi? Axɨñɨ champɨ ityopikiche iixhu, sane axtɨ ityomoenomañɨ saneityo axtɨ ityabairomañɨ au Jerusalén tyopikiti Yɨriabux Jesús. 14 Tyopiki chixhanxtipɨ onkoiti supanityaka, chɨsubasikiapɨ kuatati, sukanasomɨ ɨmoti: –Tari uxiane isiu noñemaxti Yɨriabux. 15 Auki kaɨma, supaborikia nauki somenotɨ au Jerusalén. 16 Sɨromatityo suichepe axɨpekuki axɨmanuma ikokoromati Jesús auki Cesarea, subakatɨ uimia au nipoxti taman ñoñɨnx auki Chipre nɨrixhti Mnasón, tɨkoboi aikokoroti Jesús au nipoxti sɨsiosomɨ nauki supakansa. Sɨrotitɨ Pablo asarati Santiago 17 Naukiche tɨsopiñatai au Jerusalén, axɨmanuma ikokoromati Jesús yasuriuruma somɨ aɨbu nipukɨnunkuxɨma. 18 Au kiatax nanenes, yebotitɨ Pablo suichepe sumasarati Santiago, akamanu amonkoma oberabarama namanaiña mayɨriabuka. 19 Mankioti nuxia Pablo ɨmoma, auki urapoiti sukarɨma nanaiña axɨna uxiante uiti Tupax aɨbuti axɨpekuma axɨmanuma chɨtɨpɨ judíos. 20 Naukiche tonkoimia nuraxti, yarusɨrɨx nɨrixhti Tupax uimia. Auki namatɨ ɨmoti Pablo: –Tusio aemo saruki, aboma sɨrɨmanama axɨbama judíos ikokoromati Jesús, namanaiña axɨma namatɨ, uxia axtɨ uikokota axɨmanu bakɨpukux uiti Moisés. 21 Urapoimiaintyo sukarɨma ta axɨbama judíos po'osoma au kiatax kɨx, axɨkɨ anunekaka ɨmoma tapɨ ikokotama axɨmanu bakɨpukux uiti Moisés, ukanɨntyo ɨmoma tapɨ circuncidaboma aɨtoxɨma uimia, tapɨ isamutema axɨna supacheata sopisamune. 22 ¿Kausane axɨna sane? Namanaiña kaɨma iyoberabaramakɨ axtɨ tɨtusiu ɨmoma axɨna aiñatai. 23 Aisamuse takana axɨna sukanasomɨ aemo: Aboma auna subaxɨpeku cuatro mañoñɨnka axɨbama xhanxɨma aityoximianamakɨ ɨmoti Tupax. 24 Akosi aɨbuma, aikiaɨbu nomɨnantɨ akɨtɨpɨkikɨ ichepema, ache monixh ɨmoma nauki atapakimia. Sane namanaiña astaimia ta chiñemanauntupɨ axɨmanu namatɨ sukarɨma akɨtɨpɨkɨ, axɨkɨtyo aikokota axɨmanu bakɨpukux. 25 Tapɨ axɨbama ikokoromati Jesús, axɨbama chɨtɨpɨ judíos, chauki tɨkorobo soboi ɨmoma axɨna uxiantamoebo uimia: Tapɨ basoma numañetu numukianka axɨba makumanataka ɨmo makiataka tupaka, tapɨ chaboma notox, tapɨ basoma numañetu numukianka axɨba chɨbotɨsokiopɨ, tapɨ ane isiuma kiatax paɨx. Tomoenoti Pablo au nipo meankax 26 Auki sɨrotitɨ Pablo aɨbuma axɨmanuma cuatro mañoñɨnka, au axɨmanu kiatax nanenes kaɨburu nomɨnantɨ kɨtɨpɨkiti ichepema. Sɨrotitɨpo au nipo meankax nauki uraboiti auche ñana tyakɨrux axɨmanu nikiaɨbuku nomɨnantɨ kɨtɨpɨkimia, auki aɨromatɨ aɨbu ñakumanataxɨma. 27 Tɨsaimia axɨmanio siete naneneka, amonkoma axɨmanuma judíos auki Asia, naukiche asaramati Pablo au nipo meankax, ausɨratai uimia sukarɨ makiataka, auki iñenomati Pablo, 28 tosibikoma: “¡Mañoñɨnka auki Israel, ausiapata suichepe! Axti naki ñoñɨnx tyonenti naki manunekanati ɨmo nanaiña axɨna chuxiampɨ oemo, manunekanatityo tapɨ uikokota axɨna bakɨpukux uiti Moisés, chuxiampityo nuraxti ɨmo axɨna nipo meankax. Abomaintyo uiti aunampo axɨbama auki Grecia, champɨ ñanaunkuxti ɨmo axɨna kurusɨu nakax.” 29 Namatɨ axɨna sane ityopiki asaramati Pablo chepeti Trófimo auki Éfeso, ñakionkoxɨma yebotitɨ Pablo aɨbuti au nipo meankax. 30 Namanaiña axɨmanuma po'osoma chɨmastakaxɨpɨ uimia, auki iñataimia yarukuxɨma. Enoti Pablo uimia ityononomati tyɨrɨpo auki nipo meankax, isiukai amana uimia tyuruka. 31 Xhanxɨmampɨ aityabairomati, auki axti maniki ɨriatu masortaboka auki Roma, urapoimia sukarɨti namanaiña axɨmanuma po'osoma auki Jerusalén ta chɨmastakaxɨpatai uimia. 32 Axti kaɨma isiukai oberabarama uiti axɨmanuma masortaboka ichepe axɨmanuma makiataka ɨriatuxɨma, auki sɨromatɨ yarukuxɨma kauta amonkoma okɨsioma ɨmoti Pablo. Naukiche asaramatɨ kɨmenuti aɨbu masortaboka, tochenko nokɨsixhimia ɨmoti Pablo. 33 Auki axti maniki ɨriatu masortaboka sɨrotitɨ esati Pablo akamanu iñenomati auki bakɨpuruti nauki aityomoenomati oboi tox karenax. Auki ñankitioti, ñakuti maniki ñoñɨnx, isane nipɨnatenti. 34 Tapɨ makiataka tosibikomantai, chichepepɨ nuraxɨma. Sane naukiche axti maniki ɨriatu masortaboka chonkoitipɨ nuxia nuraxɨma, tyopiki axɨna chɨtamampatai uimia. Sane naukiche bakɨpuruti aikianamati Pablo au nipo masortaboka. 35 Naukiche tiñataimia nauki aɨromatɨpo au nipo masortaboka, axti Pablo kamperoti ui masortaboka, ityopiki taruku nokɨsixhimia ɨmoti axɨmanuma makiataka. 36 Namanaiña sɨromatɨ isiuma aɨbu nityosibixhimia namatɨ: “¡Apityabaisoti!” Manityanati Pablo sukarɨ namanaiña 37 Naukiche tɨniyɨkɨxɨmampo aɨbuti au nipo masortaboka, ñankitioti Pablo pɨnanakiti maniki ɨriatu masortaboka: –¿Ensapɨ chebo obi iñemo xhanitya baeta aɨbukɨ? Aiñumuti maniki ɨriatu masortaboka: –¿Aipiaka anitya auki Griego? 38 Axtɨ sane, ¿chɨtɨpɨ axɨkɨ axti maniki auki Egipto, yopɨrɨkɨ axɨba tɨsɨrɨmana naneneka oberabarama uiti cuatro mil mañoñɨnka aɨbu nikomesɨma sɨrotitɨ aɨbuma kauta axɨna champɨ sɨborikixh? 39 Aiñumuti Pablo: –Axɨñɨ judíoxɨñɨ, po'osoñɨ au Tarso auki axɨmanu kɨx Cilicia. Asamu nuxia iñemo, chebo obi xhanitya ɨmo axɨbama po'oso. 40 Axti maniki ɨriatu masortaboka chebo uiti, auki axti Pablo atɨraiti omonɨ axɨmanio kanka ui ne'esti nanti ɨmo makiataka nauki etaiyoimia. Naukiche tetayoimia, manityanati ɨmoma auki hebreo, nanti: |
Nuevo Testamento en Chiquitano © Sociedad Bíblica Boliviana 2002.
Bolivian Bible Society